„Ką bepasakytum, visada bus prieštaraujančių, paneigiančių, įsižeidusių, supykusių, nusivylusių ir apšaukiančių klaidatikiu, neišmanėliu ar nesusipratėliu. Visada bus rašančių pastabas paraštėse ar teisingiau interpretuojančių. Bet čia ir visas žavesys“, – savo feisbuko paskyroje vasarį, iškart po to, kai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė užsitikrinus kelialapį į Europos čempionatą, komentavo filosofas Paulius Gritėnas. Žinoma, jis – apie lietuviškąjį oranžinio kamuolio fenomeną, bet, pakeitus spalvą ir regioną, tą patį galėtume pritaikyti futbolui, kriketui, regbiui.
Sportas yra toks pat sunkiai paaiškinamas, bet, jei jau jame esi, paaiškinimo ir nebereikalaujantis, dalykas, kaip ir daugelis kultūros patirčių. Sutikite, užsispyrėlių į galeriją nenuvarysi, europinio kino nesurodysi, lygiai kaip ir į krepšinio rungtynes. Apie šių, regis, tolimų, neretai it specialiai kiršinamų (ypač dėl finansų) polių panašumą kalba viena šio numerio pašnekovių, Kauno bienalės direktorė Neringa Kulik. Su ja ir kitais prelegentais kalbėjomės apie miesto naujoką – Krepšinio namus, kuriuose tilps ne tik sportas.
Apie judesį ir asmeninį santykį su kūnu, meninę to išraišką daugiau rašėme praėjusį gruodį – akivaizdu, kad tai itin aktuali tema šiuo laikotarpiu, kai būtina išlaikyti sveiką protą. Tai patvirtina ir dar vienas žurnalo herojus, „Šešios trim“ įkūrėjas Mindaugas Šatkus. O apie tą slidžią ribą tarp aistros ir darbo kalbamės su vienais aktyviausių sporto turinio generuotojų šalyje „Basketnews“ ir ilgamečiu futbolo sirgaliumi bei fotografu Evaldu Šemiotu. Reveransas miesto ir šalies istorijai – Gerco Žako prisiminimai apie senąjį Kauną ir „Makabiadą“ bei Stepono Dariaus portretas. Pabaigai – kvietimas prisijungti prie moterų futbolo komandos, kurioje žaidžia ir komunikacijos, ir istorijos specialistės. Vieno atsakymo, kas yra sportas, žurnale nerasite. Bet rasite daug nuostabių asmeninių patyrimų.
