Artėjant Europos kino festivaliui „Scanorama“, jo įkūrėja ir vadovė Gražina Arlickaitė tradiciškai dalijasi ryškiausių filmų rekomendacijomis. Sąraše – dešimt juostų, kurios kviečia atpažinti save ir atrasti tai, kas išlieka, kai viskas aplink kinta.
„Kaip ir kiekvienais metais, komponuodami programą siekėme išlaikyti pusiausvyrą tarp pripažintų režisierių ir naujų kino kūrėjų balsų – drąsių, jautrių ir netikėtų. Kviečiu žiūrovus leistis į kino kelionę, kurioje kiekvienas atradimas tampa ir asmeniniu išgyvenimu“, – sako G. Arlickaitė.
„Ką palieka meilė“ (rež. Hlynur Pálmason, 2025, 109 min.)
Sulaukęs didingos epinės drobės „Prakeikta žemė“ sėkmės tarptautiniuose festivaliuose Hlynuras Pálmasonas sugrįžta į ekranus Kanuose pristatydamas švelnų ir siurrealų yrančios šeimos portretą „Ką palieka meilė“. Magnusas gyvena atskirai nuo Anos, bet vis dar lankosi jų bendruose namuose, kur liko trys poros vaikai. Kartu jie žaidžia krepšinį, eina į žygius, renka uogas, grybauja. Laiko tėkmę liudija tik rūdžių žymės, įsispaudusios Anos drobėse ir besikeičiantys metų laikai Islandijos kraštovaizdyje. Ar visa tai realybė, o gal tik vienišo, meilės pasiilgusio vyro sapnas? Ar baigiasi tai, kas tikra? Šių metų „Scanoramos“ atidarymo filmas paprastai, šiltai ir jautriai kalba apie didžiausią išliekančią gyvenimo vertybę – meilę.
Tylioji draugė (rež. Ildikó Enyedi, 2025, 147 min.)
Naujajame Ildikó Enyedi filme iki tūkstančio metų augti galintis ginkmedis tampa senovės būtybe, istorijos liudininke, drauge. Trys laisvai susiję epizodai, – apie pirmąją botanikę Marburgo universitete 1907 m., pelargoniją tyrinėjančią studentę 1972 m. ir neurochirurgą 2020 m., atradusį paslaptingą ryšį tarp žmonių ir augalų, – atiduoda garbę augalijos pasauliui, o ramus, tylus filmo ritmas tarytum pasiūlo stebėti ryšio ir prasmės ieškančius veikėjus iš didžiulio, tyliai stūksančio medžio perspektyvos.
Oda (rež. Liliana Cavani, 1981, 131 min.)
Curzio Malaparte’s memuarais paremtoje juostoje „Oda“ atskleidžiami korupcijos kupini diplomatiniai ryšiai tarp Aljanso ir Italijos pajėgų Antrojo pasaulinio karo metu. Cavani nevengia kontroversijos ir drąsiai pasakoja apie JAV okupacijos laiką Italijoje bei italų visuomenės desperatiškas pastangas išgyventi. Būdas išlikti neprimena pergalės po išvadavimo – Neapolyje įsigalėjusi prostitucija, o siciliečių mafija rezga slaptus susitarimus su amerikiečių pareigūnais. Filmo tiesa rūsti ir tragiška. Jame vaidmenis sukūrė ryškiausi tuomečio italų kino aktoriai – Claudia Cardinale, Marcelo Mastroianni, Burtas Lancasteris.
Naktinis portjė (rež. Liliana Cavani, 1974, 118 min.)
Buvęs SS pareigūnas Maksas dirba naktiniu portjė prabangiame viešbutyje. Čia apsistoja koncentracijos stovyklos siaubą išgyvenusi žydė Lusija, šiandien ji – garsaus amerikiečių dirigento žmona. Makso ir Lusijos susitikimas sugrąžina seniai nuslopintus karo atsiminimus bei jų sadomazochistinį santykį. Buvę Makso kolegos, norėdami ištrinti praeitį, kėsinasi pašalinti Lusiją. „Naktinis portjė“, šokiravęs tuometį pasaulį, nulėmė Lilianos Cavani ir Charlotte Riempling karjeras.
Plaukai, popierius, vanduo… (rež. Nicolas Graux, Trương Minh Quý, 2025, 71 min.)
Šešiasdešimties ponia Hau gimė oloje, Vietnamo pakrantėje. Apie jos gentį Rục, ilgus metus gyvenusią visiškoje izoliacijoje, likęs pasaulis sužinojo tik 1959 m. Rục kalbą šiandien moka vos keli šimtai genties gyventojų. Filme ponia Hau perduoda anūkams gimtają kalbą ir dalijasi su jais nykstančios genties išmintimi, folkloru ir istorija.16 mm juostoje ir garso takelyje režisieriai fiksuoja ir gyvą gamtos pasaulį, kuriuo ji žengia. Vienas iš filmo kūrėjų – „Viet ir Namą“ 2024 m. Kanuose pristatęs Truongas Minh Quý.
Specialioji operacija (rež. Oleksiy Radynski, 2025, 65 min.)
Prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą, rusų kariai užėmė Černobylio elektrinę. Pavertę teritoriją karine baze, jie mėgino užimti Kyjivą, esantį vos už kelių šimtų kilometrų. Jų nusikalstama veikla radioaktyvioje vietovėje buvo užfiksuota stebėjimo kamerų, kurias slapta valdė elektrinėje dirbantys ukrainiečiai. „Specialioji operacija“ liudija karo įvykius, o kiekvienas šio filmo kadras tampa rusų kareivių vykdomų karo nusikaltimų įrodymu.
Helsinkio efektas (rež. Arthur Franck, 2025, 87 min.)
1975-aisiais, gūdžiausiais Šaltojo karo metais, trisdešimt penkių šalių lyderiai suvažiavo į Helsinkyje vykusią konferenciją, skirtą Europos saugumui. Pasak istorikų, šis suvažiavimas reikšmingai prisidėjo prie geležinės uždangos griūties, tačiau, nors politinį įvykį stebėjo visas pasaulis, jis greitai buvo pamirštas. Ar visa tai tebuvo nuobodus diplomatinis teatras, ar prasmingi susitarimai? Perkratydamas archyvinę medžiagą, režisierius kuria satyrinį pasakojimą apie politinių lyderių veiklos užkulisius ir klausia, kokia tikroji diplomatijos reikšmė ir kaip visa tai rezonuoja šiandienos Europoje?
Paslaptingas flamingo žvilgsnis (rež. Diego Céspedes, 2025, 94 min.)
1984-ieji, Čilės dykuma. Dvylikmetė Lidija auga mylinčioje queer šeimoje, kurią miestelio gyventojai stumia už jo ribų: apylinkėse plinta nepaaiškinama liga, nuo kurios jau mirė keli vaikinai. Sklinda gandas, kad ja susergama, kai du įsimylėję vyrai pažvelgia vienas kitam į akis. Kovodama su aplinkinių prietarais ir sėjamu smurtu, Lidija imasi keršto. Kanų programos „Ypatingas žvilgsnis“ nugalėtojas – magiškąjį realizmą ir vesterną jungiantis nedidaktiškas pasakojimas apie 9-ojo dešimtmečio AIDS krečiamą Čilę bei meilę, kuri turi galią ir išgydyti, ir pražudyti.
Kelionės ir dienos (rež. Shô Miyake, 2025, 89 min.)
Scenarijaus autorė Li patiria kūrybinį bloką. Ji parašiusi vos kelias eilutes: „Vasara, pajūris. Mašina sustoja akligatvyje.“ Nuo čia filme susipina dvi istorijos: viena vyksta vasarą, Li vaizduotėje, kita – žiemą, tikrame Li gyvenime, jai nustojus rašyti ir išvykus į kelionę. Lokarno konkurso nugalėtojas, „Scanoramoje“ antrąsyk pristatomo režisieriaus Shô Miyake’ės filmas – subtilus metapasakojimas apie vienatvę ir meilę, paremtas Yoshiharu Tsuge’ės mangomis „Ponas Benas ir jo Iglu“ ir „Vaizdas pajūryje“.
Nino (rež. Pauline Loquès, 2025, 97 min.)
Nino išgirsta diagnozę, kurios nesitiki nė vienas 28-erių metų vyras. Po trijų dienų prasidės gydymas. Nuo penktadienio iki sekmadienio jis turi atlikti dvi gydytojų paskirtas nedideles užduotis. Kaip ir Agnèsės Varda filmo „Kleo nuo 5 iki 7“ veikėja, Nino išgyvena nerimo ir nežinomybės kupiną laiką, ir per šį vieną savaitgalį jis turi galimybę iš naujos perspektyvos pažvelgti į savo gyvenimą. Švelnus, režisierės asmenine patirtimi paremtas debiutas buvo apdovanotas Kanų programoje „Kritikų savaitė“.
Europos kino festivalis „Scanorama“ vyks lapkričio 6–23 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje, Gargžduose, Vilkaviškyje ir Visagine.
