Visą savaitę vykstančių Europos paveldo dienų programoje – galimybė pamatyti jau kelis metus apleistus ir visuomenei neprieinamus Kauno centrinio pašto rūmus. Viename žymiausių Lietuvos pastatų po netrukus prasidėsiančių tvarkybos darbų įsikurs Nacionalinis architektūros institutas.
Ketvirtadienį Ąžuolyno bibliotekos ir Nacionalinio architektūros instituto organizuojamoje ekskursijoje–diskusijoje „Paveldas kaip partneris“: (ne)paskutinis pasimatymas“ nemokamai dalyvauti gali visi norintys. 15.00–19.00 val. vyksiančios ekskursijos bus organizuojamos 15 žmonių grupėmis, gyvos eilės principu.
Visi norintys pamatyti architekto Felikso Vizbaro tarpukario modernizmo architektūros šedevrą prieš didžiausius pokyčius jo gyvavimo istorijoje laukiami prie buv. Kauno centrinio pašto rūmų įėjimo, adresu Laisvės al. 102. Registracija nereikalinga.
Tarpukario architektūros paminklas
Kauno centrinio pašto rūmai – vienas iš svarbiausių tarpukario laikotarpio reprezentacinių statinių. Nors pašto rūmų poreikis išryškėjo dar 1924 m., tačiau galutinis sprendimas priimtas tik 1929 m. – artėjant Vytauto Didžiojo mirties metinių minėjimui.
Pirmą projektą 1929 m. parengė Pašto valdybos inžinierius Kleopas Gaigalis, tačiau netrukus pastato kurti buvo pakviestas inž. Feliksas Vizbaras. Architektas suprojektavo organiškai į centrinės miesto gatvės užstatymą įsiliejantį pastatą, apjungiantį modernizmo architektūrą bei vadinamojo „tautinio stiliaus“ paieškas.
Anot paties architekto, projektuojant šis siekė atliepti „šių dienų moderninių statybų reikalavimus: daugiau erdvės ir šviesos, aiškų būstų suskristymą, vengti nereikalingų vad. architektūriškų pagražinimų“.
Kauno centrinio pašto rūmų statyba užbaigta 1931 m. pabaigoje – jau metų gale čia įsikėlė pagrindinis miesto paštas, o pačioje 1932 m. pradžioje ir Susisiekimo ministerijos Pašto valdyba. Iškilmingas pastato atidarymas prasidėjo sausio 8 d. ryte, pastatą pašventinus kun. Juozui Tumui-Vaižgantui.
Įsikurs naujausia Kultūros ministerijos įstaiga
2020 m. „Lietuvos paštas“ paskelbė, kad prastos būklės pastatas bus parduotas aukcione. Iniciatyvūs kauniečiai miesto ir šalies valdžią ragino greičiau juo pasirūpinti, siūlė čia galimas veiklas, vizijas.
Vėliau Kultūros ministerija pašto rūmus išpirko ir nutarė juose kurti Nacionalinį architektūros institutą: čia planuojamos erdvės parodoms ir edukacijoms, konferencijų salėms, profesinės literatūros skaityklai, kavinei.
Vykdant tvarkybos ir pritaikymo (statybos) darbus planuojama atnaujinti nusidėvėjusias inžinerines sistemas, kiemo infrastruktūrą, iš esmės restauruoti pačius istorinius rūmus bei juose įkurti nacionalinio ir tarptautinio lygmens šiuolaikinį kultūros centrą skirtą architektūros menui bei istorijai.
Kauno centrinio pašto tvarkybos ir statybos darbų projektą 2025 metais parengė UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ (arch. Marija Nemunienė). Bendra pastato atnaujinimo projekto ir rangos darbų vertė yra apie 16,5 mln.
Planuojama, kad Nacionalinis architektūros institutas duris lankytojams atvers 2028 m. pradžioje. Jo vadovu tapo Vilniaus Šiuolaikinio meno centro įkūrėjas. Jam vadovaujant ŠMC tapo viena svarbiausių šiuolaikinio meno institucijų Rytų Europoje, padėjusi formuoti tarptautines karjeras keletui kartų Lietuvos menininkų, kuratorių bei menotyrininkų.
