Birželio 1 d. Vilniuje antrąkart išdalinti vizualiojo meno kritikos apdovanojimai. Šeštadienio vakarą menininko Vytenio Buroko vedamame renginyje keturių kategorijų laureatams buvo įteiktos devynios autorinės Onos Juciūtės statulėlės ir piniginiai apdovanojimai. „Metų reiškiniu“ pripažintas Kauno menininkų namuose dirbančių kuratorių duetas – Agnė Bagdžiūnaitė ir Edvinas Grinkevičius. Taip pat skirta MO muziejaus įsteigta stipendija jaunajai kritikei – Marijai Martinaitytei.
Meno kritikos apdovanojimus kuriančiai komandai atstovavo projekto kuratoriai – Virginija Januškevičiūtė, Edvardas Šumila, Danutė Gambickaitė ir Goda Aksamitauskaitė – iš trijų apdovanojimus įsteigusių institucijų – Šiuolaikinio meno centro, LNDM Nacionalinės dailės galerijos ir šiuolaikinio meno skaitmeninio žurnalo „Artnews.lt“. V. Januškevičiūtė, paantrindama L. Jablonskienei, prisiminė Meno kritikos apdovanojimų atsiradimo priežastį: „Apdovanojimus steigėme norėdami vieni kitus pamatyti, vieni kitiems pasakyti tai, ko galbūt nepasakome raštu, įvertinti geriausius, už juos pasidžiaugti, pritraukti naujų žmonių – skaitytojų ir rašytojų, pritraukti žmones arčiau teksto ir kartu patys prisiversti daugiau paskaityti meno kritikos.“
Šių metų Meno kritikos apdovanojimams laureatai buvo išrinkti iš 136 kandidatų, kuriuos meno kritikos skaitytojai, klausytojai ir žiūrovai pasiūlė šį pavasarį. Laureatus išrinko penkių narių komisija: meno kritikė Monika Krikštopaitytė, menotyrininkas Helmutas Šabasevičius, kultūros apžvalgininkė, kino kritikė Monika Gimbutaitė bei praeitų metų apdovanojimų laureatės menininkės Aurelija Maknytė ir Agnė Jokšė.
Apdovanojimų įteikimas prasidėjo nuo „Trumposios formos“ kategorijos laureatų paskelbimo. Pirmasis atiteko Jogintei Bučinskaitei už tekstą „Žodžiais nusausinta pelkė“ (LRT.lt, 2023 09 26). Komisija šį darbą įvertino už subalansuotą kritinės minties ir dėmesio kūrėjų intencijoms santykį. Antrasis „Trumposios formos“ kategorijos apdovanojimas už tekstą „Betarpiški centro ir regiono santykiai“. Projektas „Betarpiškos erdvės“ Užpalių miestelyje.“ (Artnews.lt, 2024 09 05) atiteko Ievai Gražytei. Trečiasis apdovanojimas už išradingumą siekiant pozityviai atverti polemiką apie muziejų ir publikos santykius tekste „Pamačius spektaklį, dėl parodos neverkiama“ („Verslo klasė“, 2023 08 13) atiteko Ernestui Parulskiui.
„Ilgosios formos“ apdovanojimų kategorijoje pirmasis įvertinimas skirtas Giedrei Jankevičiūtei ir Andrzeui Szczerskiui už katalogą „Vilnius, Wilno, Vilne 1918–1948: vienas miestas – daug pasakojimų“ (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Muzeum Narodowe w Krakowie, 2023). Antrąjį „Ilgosios formos“ kategorijos apdovanojimą atsiėmė Laima Kreivytė už radijo laidą „Homo cultus. Iš balkono“, vedamą LRT Klasikos eteryje. Trečiasis apdovanojimas atiteko Ilonai Mažeikienei ir Reginai Urboneinei už prisiminimų knygą lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis „Žibuntas Mikšys. Kad būt sugrįžtama / Hoping for a Homecoming / Pour qu’on revienne“ (Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2023).
Trečioji apdovanojimų kategorija – „Meninink(i)ų ir kuratorių tekstai“ – pradėta nuo apdovanojimo Alfonsui Andruškevičiui. už tekstą „Gyvenimo slinksmas sausio mėnesį“ („Šiaurės Atėnai“, 2023 01 27, Nr. 2). Antrasis kategorijos „Meninink(i)ų ir kuratorių tekstai“ apdovanojimas atiteko Danieliui Muzyczukui už anotaciją Anastasios Sosunovos parodai DIY, vykusiai parodų erdvėje „Editorial“.
Paskutinėje apdovanojimų kategorijoje „Metų reiškinys“ renkamas tik vienas laureatas už išskirtinį indėlį į vizualiojo meno kritikos raidą Lietuvoje. Šį apdovanojimą patikėta įteikti meno kritikei, ilgametei kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ vyriausiajai redaktorei, šių metų komisijos pirmininkei Monikai Krikštopaitytei.
Alternatyvos ieškojimas visada pasiteisina.
„Pažvelgus į viską, kas buvo atsiųsta, man kilo klausimas: ar tikrai mes jau žinome, kas yra meno kritika? Buvo šiek tiek panikos, kad nepadaryti namų darbai, vadinasi, mes nepaaiškiname, kas yra meno kritika. Paskui pagalvojau – ir gerai. Gal reikia suprasti plačiau? Gal meno kritika išsiplėtė ir reikia ją matyti? Ir pradėjau pati bandyti sau atsakyti į klausimą, kokia yra meno kritikos esmė, kaip ją atskirti, kai pasiūlo radijo laidą, filmą ar kita. Kaip suprasti, ar ten yra meno kritika? Sau atsakiau, kad tai yra balsas, kuris žvelgia į kūrinius, reiškinius ir kalba galbūt per radijo bangas, galbūt per tekstą, galbūt dar kitaip. Bet tai yra išorinis balsas, kuris kuria dialogą su autoriais, kurį išgirsti laukia menininkai. Tai yra tas atsakas“, – kalbėjo M. Krikštopaitytė.
Komisijos sprendimu, už atsparumą netolerancijai, queer atminties aktualizavimą ir empatišką kuratorystę „Metų reiškinio“ kategorijos apdovanojimas atiteko Agnei Bagdžiūnaitei ir Edvinui Grinkevičiui. Apdovanojimas kuratoriams atiteko už Kauno menininkų namų organizuotą tarpdisciplininį daugialypį projektą „Nepadorūs vakarai“.
„Alternatyvos ieškojimas visada pasiteisina. Buvo iš tikrųjų įdomu nerti į paraštes ir dirbti su instituciškai mažiau pripažintais, mažiau įvertintais ir pastebėtais žmonėmis. Norėčiau save, Agnę ir visus kitus tolimesnėse praktikose paskatinti ieškoti istorijų, kurios dar nėra papasakotos, žmonių, kurie dar nėra pasirodę, dar negavę platformos“, – sakė E. Grinkevičius.
