Kauno maratonas jau tapo būtinas bėgimo entuziastų metų planuose. Kasmet renginys auga, į miestą pritraukdamas vis daugiau užsienio ir vietos dalyvių, ir įrodo, kad bėgimas gali tapti ne tik sportininkų, bet viso miesto švente. Todėl pakalbinome Algirdą Pukį, Kauno maratono įkūrėją ir „Kauno maratono klubo“ vadovą. Jis taip pat atstovauja Kauno iniciatyvai tapti Europos kultūros sostine (tekstas publikuotas 2016 m. rugpjūtį, – red. past.)
Kada atradai bėgimo malonumą ir kaip gimė mintis organizuoti Kauno maratoną?
Bėgimo malonumą atradau Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai buvo 2009-ųjų vasara, kai su žmona išvažiavome medaus mėnesio pas mano brolį. Jis gyveno nedideliame miestelyje, savo dydžiu panašiame į Kauną. Tuo metu mano brolis bėgiojo. Matydavau, kaip išbėga vieną, antrą, trečią kartą, ir pats užsinorėjau. Todėl ketvirtą kartą jau bėgau kartu. Per tris savaites mes sugebėjome pasiruošti 10-ies kilometrų bėgimui. Nors miestas buvo ir nedidelis, kiekvieną savaitgalį ten vyko mažiausiai vienas sporto renginys (dažniausiai bėgimo). Įsivaizduokite, kad kas savaitgalį ten susirenka 500–1000 žmonių, pasiruošusių bėgti.
Grįžęs į Lietuvą ir toliau bėgiojau, tačiau užtruko daugiau kaip pusę metų, kol radau bėgimo renginį Kaune. Jis vyko kaip tik Panemunės parke, kur dabar ir kalbamės. Tai buvo kalėdinis bėgimas, kuriame dalyvavo 200 žmonių ir visi vieni kitus pažinojo. Buvo gana keista, kad daugelis negirdėjo apie šį renginį ar tiesiog nedalyvavo, viskas vyko gana uždaroje bendruomenėje. Tada tikriausiai ir gimė noras parodyti miestiečiams, kokie gali būti smagūs bėgimo renginiai.
Panemunė man yra viena mėgstamiausių vietų bėgioti, todėl ir mūsų susitikimą paskyriau čia. Jei tektų rinktis geriausią vietą maršrutui Kaune, rinkčiausi Panemunės parką. Čia grynas oras, puiki atmosfera treniruotei, o bėgimo ratukas sudaro apie 6 kilometrus.
Kai ėmeisi šio sporto, bėgimas dar nebuvo plačiai išpopuliarėjusi sveikatinimosi forma kaip dabar. Ar tave stebina toks populiarumas? Kaip tau atrodo, kas įkvėpė šią madą?
Šiandien bėgimo renginių labai daug ir susidomėjimas tikrai didelis. Manau, tai visuomenės išsivystymo požymis, nes daugėja ne tik bėgikų, bet ir dviratininkų, ir visų kitų sporto šakų mylėtojų. Kuriami įvairūs klubai, būreliai ir kitos iniciatyvos. Manau, pati visuomenė auga, todėl auga ir susidomėjimas šiomis veiklomis. Abejoju, kad tai turėtų greitai sustoti. Nevadinčiau to mada, tiesiog tęstiniu reiškiniu.
Kauno maratonas su kiekvienais metais pakelia savo kartelę vis aukščiau, o jo dalyvių gretos auga…
Manau, yra keli svarbiausi veiksniai, kas bent jau mūsų Kauno maratoną daro išskirtinį ir savotišką. Pirmiausiai, tai yra komanda, be kurios nieko ir nebūtų. Ji sprendžia visas organizacines detales, dėlioja, kas yra svarbu. Kitas reikšmingas mūsų maratono elementas – bėgikų bendruomenė. Tai yra ir „Kauno maratono klubo“ mėgėjai, ir paties miesto bendruomenė. Pastarieji labai daug prisideda prie renginio kurdami atmosferą. Nors visuomet surenkame virš 5 000 žmonių, tačiau maratono atmosfera išlieka šeimyninė, jaukesnė nei didžiuosiuose pasaulio maratonuose.
Kokių iššūkių tenka patirti tau, kaip tarptautinio maratono organizatoriui?
Pirmasis Kauno maratonas įvyko 2013-ais metais, o pati idėja gimė 2011-ais, kai oficialiai užregistravome Kauno maratono interneto svetainę. Užtruko dvejus metus, kol ryžomės organizuoti. Man tai buvo pirmas tokio tipo renginys, neturėjau didelės organizacinės patirties, reikėjo susipažinti su daugeliu procesų. Neturėjome ir jokių ryšių su Lietuvos lengvosios atletikos federacija ar kitų sporto renginių organizatoriais. Todėl pirmasis Kauno maratonas man asmeniškai buvo fiziškai labai sunkus.
Ruošiantis pirmajam renginiui, tiek miestas, tiek rėmėjai nelabai suprato maratono idėjos, todėl teko edukuoti savo partnerius šiuo klausimu. Su kiekvienais metais viskas vyko lengviau, ir pats miestas spėjo prisijaukinti šį įvykį. 3-iojo ir 4-ojo maratonų renginiai vyko Kauno rotušės aikštėje. Tai jau buvo kitas mastelis, kiti iššūkiai. O šių metų Kauno maratonas buvo kitoks, nes turėjome stipresnę komandą. Dabar mums svarbiausia megzti tarptautinius ryšius ir pritraukti bendruomenių.
Pastarajame maratone prie organizatorių prisidėjo daugiau nei 200 savanorių. Koks jų vaidmuo renginyje ir kas skatina miestiečius prisijungti?
Labai džiaugiamės, kad atsiranda tiek savanoriaujančių žmonių ir jų indėlis į šį renginį smarkiai auga. Savanoriavimas jaunam žmogui yra tam tikras patirties kaupimas, o svarbiausia – bendruomeniškumo jausmo ugdymas.
Šiuo metu tavo gimtas miestas Kaunas pretenduoja į 2022-ųjų metų Europos kultūros sostinės vardą. Kokia tavo, kaip projekto „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ komandos nario, vizija 2022-iems metams? Kaip sportas susijęs su kultūra ir kokiu būdu sportas reikšis šioje programoje, jei Kaunui pavyktų laimėti šį titulą?
Tenka dalyvauti įvairiose diskusijose dėl Kauno siekio pelnyti Europos kultūros sostinės vardą. Su šiuo įvykiu susiję susitikimai, diskusijos ir kitos iniciatyvos vyksta jau daugiau kaip pusantrų metų, labai įdomu matyti, kaip viskas auga ir kuriasi. Nuo pat pradžių buvo tikrai aišku, kad Kaunui šis titulas labai svarbus. Mano akimis, Kaunas auga ir modernėja. Kultūros prasme, tai kultūringas jaunų žmonių miestas. Žinoma, nepamirštant ir sporto, kuris visuomet buvo svarbi viso miesto dalis.
Kaunas turi nemažai sportui svarbių taškų, tokių kaip S. Dariaus ir S. Girėno stadionas ar Kauno sporto halė. Todėl manau, kad, Kaunui tapus Europos kultūros sostine, tai būtų didžiulė motyvacija miestiečiams, sportininkams ir kultūros atstovams šiek tiek pasitempti ir kartu įnešti didesnį indėlį miestui.
Europos kultūros sostinės programoje kultūros sąvoka plati, jungianti sportą, verslą, maistą, architektūrą, meną ir daug kitų krypčių. Manau, kad šiame projekte sportui teks svarbus vaidmuo, juolab kad jau tarpukario laikais sportas buvo pačiame savo žydėjime.
Organizuodami pirmąjį Kauno maratoną, ieškojome archyvų iš ankstesnių Kaune vykusių bėgimų. Man asmeniškai didžiausią įspūdį paliko viena tarpukario nuotrauka, kurioje visa Laisvės alėja užtvindyta žmonių, atvykusių palaikyti bėgikų. Manau, tokį domėjimąsi sportu reikia ir dabar išlaikyti, skatinti jį. Šiandien sporto užsiėmimų ir iniciatyvų tikrai nemažai, tačiau trūksta didesnio miestiečių dalyvavimo. Norisi į tokius renginius įtraukti visą miestą, kad žmonės ne tik bėgtų, bet ir palaikytų vieni kitus.
2022-ais metais įsivaizduoju Kauno maratoną kaip tikrą didmiesčio maratoną, kuriame bėgtų daugiau kaip 20 tūkstančių dalyvių iš Lietuvos ir viso pasaulio. Matau daug kauniečių, piknikaujančių visame mieste, atėjusių palaikyti bėgikų. Kitas mūsų tikslas – turėti vieno rato bėgimo trasą (42 km 195 m), apjungsiančią Kauno miesto ir rajono kultūrinius objektus.
Didieji pasaulio maratonai pritraukia labai didelį skaičių bėgikų iš kitų šalių, šie renginiai, galima sakyti, yra tapę tam tikra sporto piligrimystės forma. Ar Kauno maratonas siekia tapti bėgikų piligrimystės tašku? Ką manai apie galimybes plėtoti sporto turizmą Kaune?
Maratono turizmas, kaip reiškinys, labai populiarus pasaulyje. Žmonės, kuriems bėgimas jau tapęs kasdienybe, bent kartą per metus yra pratę išvažiuoti svetur, kur tuo pačiu gali susipažinti ir su miestu, kuriame vyksta maratonas. Mes, „Kauno maratono klubo“ nariai, taip pat važinėjame į kitose valstybėse vykstančius bėgimo renginius…
Kaunas labai tinkamas ne tik toliau plėtoti bėgimo turizmui, bet ir pritraukti kitų sporto renginių, nes yra gana patogiai išsidėstęs. Šiais metais sulaukėme apie 250 užsienio dalyvių iš 36-ių šalių. Tai nemažas indėlis miestui, nes atvykę užsienio dalyviai susipažįsta su juo ir vėl nori atvažiuoti kitais metais.
Bėgimo renginio organizavimas yra tik viena iš tavo veiklų. Antroji – „Kauno maratono klubas“, kuris vienija profesionalius lengvosios atletikos sportininkus. Papasakok, kas motyvavo šią iniciatyvą?
Kartu su Kauno maratonu įkūrėme ir „Kauno maratono klubą“. Tai yra socialinis projektas, kuriuo stengiamės paremti Kauno lengvaatlečius. Lengvoji atletika yra šaka, kurią praktikuojantiems sportininkams patiems save išlaikyti gana sudėtinga. „Kauno maratono klubas“ nori skatinti lengvąją atletiką, steigdamas įvairias stipendijas ar kitaip prisidėdamas.
Klubui priklauso apie 30 profesionalių lengvaatlečių. Tarp jų ir šiemet į olimpines žaidynes vyksiantys Ingos Juodeškienės treniruojami Rasa Drazdauskaitė ir Remigijus Kančys. Turime ir daug jaunų, Lietuvoje nepralenkiamų, kitų sporto šakų atstovų. Geriausiais šalies rezultatais savo srityje džiaugiasi Eva Misiūnaitė (400 ir 200 metrų), Rokas Pacevičius (400 metrų). Matas Adamonis šiemet pasiekė aštuoniolikmečių dešimtkovės rekordą, ieties metikė Liveta Jasiūnaitė dalyvavo Europos čempionate.
Taip pat subūrėme ir apie 60 bėgimo mėgėjų, kurie kartu treniruojasi ir gina klubo vardą varžybose. Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės varžybose „Kauno maratono klubas“ užėmė antrą vietą, o Lietuvos bėgimo mėgėjų taurėje 2015-ais metais buvome pirmi.
Klubas dar organizuoja nemokamas bėgimo treniruotes „Bėk lengvai“ ir kitus bėgimo renginius Kaune. Be Kauno maratono, vykstančio birželį, dar organizuojame rugpjūčio mėnesį vykstantį naktinį bėgimą, rožinio kaspino bėgimą, kitus teminius renginius.
Kokių patarimų turi apsisprendusiems išbandyti Kauno maratono trasą?
Geriausias patarimas – eikite ir bėkite! Pradėję bėgioti, atrasite miestą tokį, kokio iki tol būsite nematę.
