Savaitgalį Kaunas šventė 616-ąjį gimtadienį. Kol Nemuno ir Neries santakoje vyko riterių turnyrai ir ūžė koncertai, du festivaliai – „Švęskime upę!“ ir Putvinskio gatvės diena – sugrąžino miestiečių dėmesį į miesto tapatybę formuojančias vietas. Į abu renginius Kauno menininkų namai kvietė švęsti ir tyrinėti Kauno bei patirti naujų įspūdžių dviejose svarbiose miesto arterijose. Renginiai vyko didžiausioje Lietuvos upėje Nemune bei jo pakrantėse ir knygnešio, Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio gatvėje, kuri nuo pat savo įkūrimo XX a. pradžioje buvo viena gyviausių vietų mieste.
Eismo kamščiai upėse
Kiekvienais metais vis kitą programą ir naujas-senas miesto lokacijas pristatantis festivalis „Švęskime upę!“ pasiūlė alternatyvią miesto gimtadienio šventės vietą – Nemuno upė ir jos pakrantės tapo šurmuliuojančiu centru, kur žmonės irklavo baidares, kanojas, irklentes, valtis ir plaustus, žygiavo pėsčiomis, keliavo dviračiais ar autobusiukais. Renginyje dalyvavo šeimos su vaikais, senjorai, bendraminčiai ir net keturkojai draugai – kiekvienam buvo pasiūlyti maršrutai ir įtraukiančios veiklos.
Buvo apie 500 plaukiančiųjų. Kai kurie jų plaukė savo gamybos plaustais, originaliai adaptuotomis baidarėmis, o „Poezijos piratai“ organizavo poezijos pagrobimą pripučiamame plause. Dalis dalyvių, pradėję kelionę Kaune, toliau tęsė savo žygį į kitus miestus prie Nemuno. Plaukime dalyvavo ne tik kauniečiai ir kitų Lietuvos miestų gyventojai, bet ir svečiai iš Italijos, Malaizijos, Ukrainos ir kitų šalių.
Festivalio metu taip pat buvo pristatyti gegužės 13-25 dienomis vykusio Upės ir žemės meno plenero rezultatai. Profesionalūs menininkai – Irina Troma, Greta Kardi-Kardišiūtė, Inga Raubaitė ir Žilvinas Višinskas – Panemunės ir Žemųjų Šančių paplūdimiuose bei Nemuno saloje sukūrė žemės meno darbus iš natūralių medžiagų, kurie integruojasi į vietos gamtovaizdį.
„Švęskimę upę! – tai kvietimas švęsti Kauną, atrasti jo gražiąsias pakrantes – juk miestas įsikūręs dviejų didžiųjų Lietuvos upių santakoje, tai ypatinga vieta,“ – dalinosi viena iš renginio sumanytojų ir veiklų koordinatorė Romena Puikytė. „Kalbėjome su žmonėmis po žygių, matėme iš atsiliepimų socialiniuose tinkluose – kiek daug jų grįžo švytinčiais veidais, kiek jų pajuto ne tik miestą, bet ir jo daugiasluoksniškumą. Labai džiaugiuosi, kad po šių metų renginio liks ne tik jausmas, bet ir meno kūriniai Nemuno upės pakrantėse – sienos piešinys ir žemės meno objektai. Kviečiu juos lankyti vasarą ir kitais metų laikais, stebint, kaip juos keičia gamtos ciklai“.
Viso renginio metu veikė ir šešios, pakrantės stotelėse įsikūrusios, kultūrinės salos. Jos kvietė į meninius, kūrybinius ir bendruomeninius užsiėmimus, siūlančius žmonėms patirti Nemuną per įvairius pojūčius. Tėkmės saloje Panemunėje žmonės dalyvavo kūrybinėse ir pažintinėse veiklose, improvizaciniuose žaidimuose, tinklinio turnyre, kūrė vandens personažus sėkmingam plaukimui ir įsijungė į orientacinį žaidimą, kviečiantį susirinkti upės patirtis ir nepraleisti dar neatrastų, netikėtų vietų. Netikėtumų saloje po Panemunės tiltu vyko pasirodymai, pakibo poilsio hamakai ir įspūdingo dydžio kolektyvinės sūpynės. Karaliaus Mindaugo prospekto krantinėje menininkas Ramūnas Vaicekauskas piešė sienos piešinį, prie kurio kūrimo galėjo prisijungti ir renginio dalyviai. Menų saloje, Žemųjų Šančių paplūdimyje, buvo piešiama akvarele ir kava, tapoma ant akmenukų, vyko grafikos dirbtuvėlės ir atvirukų kūrimas iš žolynų, dalyviai giedojo ir šoko sutartines. Ri(t)mo saloje, Nemuno saloje, veiklos buvo skirtos pojūčiams: gamtos kvapų pažinimas, interakcijos tamsoje ir repavimo linkėjimai upei. Atokvėpio saloje Santakoje dalyvius pasitiko gyva muzika, gilių kava, santarvės arbata, šiuolaikinio šokio pasirodymai, edukacijos, SPA zona su pirtimi ir kubilu, įvairių tautų (sirų, marokiečių, čečėnų) virtuvės ir poezijos erdvė po medžiais, kur buvo galima klausytis poezijos ir muzikos bei mėgautis užkandžiais.
Vienos gatvės festivalio istorija
Jau 8-tąjį kartą sekmadienį vykusi Putvinskio gatvės diena sujungė praeitį ir dabartį. XX a. šioje gatvėje steigėsi užsienio valstybių diplomatinės atstovybės, gyveno ir kūrė to meto šviesuoliai. Šių metų renginys kvietė dalyvius atrasti skirtingas gatvės puses net per 30 įvairių veiklų: ekskursijas, kūrybines dirbtuves, šokio ir muzikos pasirodymus.
Dienos programa buvo suskirstyta į dvi dalis. Popiet užsukę į V. Putvinskio g. galėjo daugiau sužinoti apie Kauno tarpukario modernizmo architektūrą, rinktis iš interaktyvių edukacijų, kurti miniatiūrinius vitražus, lino raižinius ir drobinius maišelius, dalyvauti elektroakustinio projekto „Last 2 Brain Cells“ koncerte ant verslo centro BLC stog ar lankyti dvaro menes primenantį keramiko Gedimino Šibonio butą.
Gatvės festivalio metu taip pat buvo atidarytas naujasis Kauno menininkų namų amfiteatras, kuriame įvyko net trijų dalių koncertas. Pavakare į pusantros valandos „džemą“ pakvietė vis kintantis ir pulsuojantis kolektyvas „Kaunaszoo“, tuzinus naujų gerbėjų rado sielą šildančios muzikos grupė „Darganos“, o visus ant kojų pakėlė socialinę kritiką į siautulingus pučiamųjų arijas sukantis aštuntukas iš sostinės „Lapkričio 20-osios orkestras“.
Renginių organizatorius – Kauno menininkų namai. Rėmėjas – Kauno miesto savivaldybė.
