Tarptautinės architektų dienos išvakarėse, birželio 30 d., įteikti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai (NAA) – įvertinti geriausi per pastaruosius metus įgyvendinti architektūros kūriniai ir jų autoriai.
Šventinė ceremonija vyko Kauno centrinio pašto rūmuose, viename iš reikšmingiausių tarpukario Lietuvos moderniosios architektūros objektų. Rūmuose planuojama įkurdinti Nacionalinį architektūros institutą (centrą) bei muziejų.
2023 m. dėl geriausiųjų vardo 9-iose skirtingose kategorijose varžėsi komisijos atrinkti 35 architektūros projektai iš pateiktų 127-ių. Pagrindinio Didžiojo prizo laimėtojas buvo renkamas iš visų kategorijų nugalėtojų. Laimėtojus rinko speciali komisija, sudaryta iš patyrusių architektūros ir susijusių disciplinų profesionalų.
Tiesa, nominacijoje „Tvarios inovacijos architektūroje“, iš apdovanojimų dėl socialinėje erdvėje paviešinto komisijos vizito objekte metu įvykusio konflikto su komisijos nariu Audriu Karaliumi, kuris organizatorių nebuvo išspręstas, pasitraukus tarpdisciplininio menų centro „Nemuno7“ atstovams, apdovanojimas neskirtas. Tarp šios kategorijos nominantų buvo ir sodo namelis „A“ Kūlokų kaime (Marijampolės savivaldybė („ABU architektai“)) bei Lietuvos paviljonas pasaulinėje parodoje „EXPO 2020“ Dubajuje („Baukas“). Komisijos teigimu, iš šių dviejų nominuotų kūrinių nebuvo rasta ryškaus tvarumo principus įgyvendinančio architektūros kūrinio.
Pasak komisijos pirmininko, Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros docento Romualdo Kučinsko, vertinant apdovanojimams pateiktus kūrinius, išryškėjo platus ir tipologiškai margas Lietuvos architektūros laukas.
„Mūsų šalies architektūros lauke sau vietą yra atradę ir labai kuklūs, ir labai prabangūs objektai, ir statiniai, įgyvendinti per labai trumpą laiką, ir kompleksai, kurių projektavimas, tyrimai, vystymas ar statybos užtruko daugiau nei dešimtmetį. Daug į paraiškas „netilpusios“ informacijos suteikė ir nominuotų objektų lankymas gyvai. Vizitai leido įvertinti kontekstą, pastatų rakursus, interjero sprendimus, aplinkos detales ir net tokius dalykus kaip objektų akustinės savybės. Dalis vizitų patvirtino pradžioje susidarytą nuomonę, o po dalies apsilankymų, priešingai, žiuri nariai visiškai pakeitė nuomonę“, – teigia R. Kučinskas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikisi, kad Nacionaliniai architektūros apdovanojimai taps prasminga ir laukiama tradicija ne tik architektų bendruomenėje, bet ir visuomenėje, kuri tampa vis smalsesnė ir reiklesnė savo aplinkai.
„Užsiimdami architektūros sferos teisėkūra, diskutuodami ir bendraudami su architektais, supratome, jog būtina įvertinti autorius, kurie kuria aukštos kokybės, darnią ir ilgaamžę architektūrą. Tokią, kuri daro ilgalaikį poveikį ir rodo kryptį kitiems. Džiugu, kad į mūsų kvietimą teikti apdovanojimams savo darbus atsiliepė gausus būrys talentingų kūrėjų ir šiandien galime švęsti jų drąsias vizijas ir meistrystę“, – sako S. Gentvilas.
Kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė pabrėžė, kad šiandien visi esame ne tik Nacionalinių architektūros apdovanojimų, bet ir Kauno centrinio pašto, kuris pagaliau verčia naują savo istorijos puslapį, svečiai.
„Šio pastato istorija mums primena, kaip svarbu architektūroje ir urbanistikoje pajusti, kada reikia dėti kablelį, o kada jau – tašką. Iš pradžių prie šio Felikso Vizbaro pastato juk buvo suplanuotas ir didžiulis paminklas – Vytauto Didžiojo skulptūra. Vis dėlto pastačius pašto rūmus šios minties atsisakyta. Nes šis pastatas savo grožiu, didybe, tobulomis formomis pats yra lyg paminklas, prie kurio nieko daugiau nereikia nei pridėti, nei atimti. Visiems Nacionalinių architektūros apdovanojimų nominantams bei laureatams linkiu, kad ir jūsų darbai taptų tokiais kūriniais – gyvais, aktualiais, pagarbiais žmogui ir aplinkai“, – teigia D. Urbanavičienė.
Įteikta 10 apdovanojimų
Geriausiu gyvenamosios architektūros kūriniu išrinkta architektų studijos „Heima Architects“ sukurta pavėsinė privačiame sklype Zarasų rajone (architektai Povilas Žakauskas, Povilas Daugis, Rūta Kazėnaitė, Elena Gaidelytė). Ši pavėsinė pritaikyta poilsiauti visais metų laikais, o jos architektūrinę kaimo trobelės formą padiktavo supantis kraštovaizdis – miškas ir ežeras.
Geriausiu kultūrinės ir socialinės architektūros kūriniu pripažinta architektų studijos „Do Architects“ įgyvendinta Vilniaus rajone, Pagiriuose, esančio darželio „Pelėdžiukas“ rekonstrukcija (architektai Gilma Teodora Gylytė, Sabina Grincevičiūtė, Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, Ignas Uogintas, Justina Jauniškytė, Vadim Babij, Justas Paičius, Domantas Baltrūnas, Karolina Čiplytė, Motiejus Vyšniauskas). Šiuo projektu siekta pastatyti medžiu kvepiantį darželį – sukurtas natūraliai pilkėjantis medinis fasadas, medinės vidaus sienos ir grindys, ant kurių smagu ir šilta sėdėti, mediniai laiptai, ant kurių galima žaisti. Projektą ir statybų eigą padiktavo ir noras išgelbėti didelę eglę darželio kieme.
Geriausio komercinės architektūros kūrinio apdovanojimą pelnė architektų studijos „Aketuri architektai“ apartamentai „Gallery 4A“ (architektai Milda Rekevičienė, Kazimieras Kasteckas, Samuel Mora, Ieva Marcinonytė, Kristina Šimkūnaitė, Lukas Rekevičius; kontruktoriai Kristupas Veteris, Jevgenij Anančenko). Projektas pasižymi kontekstualumu ir suformavo vientisą bei harmoningą J. Basanavičiaus g. išklotinę.
Geriausia viešąja erdve paskelbtas Vingrių šaltinių skveras Vilniuje, kurį įgyvendino projektus miestui kurianti įmonė „Vilniaus planas“ (architektai Lolita Vileikienė, Paulius Jonys). Projekto tikslas buvo kompleksiškai sutvarkyti ir atkurti istoriškai svarbią teritoriją, kurioje nuo XVI a. iki XIX a. antrosios pusės sruvo šaltiniai, aprūpinę miestą geriamuoju vandeniu.
Geriausia konversija komisija pripažino Vilniaus senamiestyje šimtmečius veikusios seniausios miesto ligoninės (špitolės) vietoje įkurtą kompleksą „Bokšto skveras“ („Archinova“ ir „Studio Seilern Architects“).
Geriausio urbanistikos kūrinio kategorijoje triumfavo projektas „Svencelė. Miestas prie vandens“ („Do Architects“). Jo autoriai – Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, urbanistinės koncepcijos autorių komanda ir detaliojo plano rengėjai – Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, Sabina Grincevičiūtė, Ignas Uogintas („Do Architects“), Bartas Brandsas, Sylvia Karres, Katarina Brandt, Ursas Haerdenas, Uta Krause („Karres en Brands“) ir Lukas Rekevičius, Milda Jusaitė, Margarita Ramanauskienė. Vizijos autoriai Dainius Šatkus ir Marius Šatkus. Pastatų architektūros autorių komanda – Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, Sabina Grincevičiūtė, Gilma Teodora Gylytė, Ignas Uogintas, Kasparas Žiliukas, Milda Grabauskaitė, Emilija Deksnytė, Laura Gaudulytė, Marija Steponavičiūtė, Emilija Martinkevič, Grasilda Mintaučkytė, Justas Paičius, Edvinas Skiestenis, Gediminas Aismontas („Do Architects“). Projektas įvertintas už naujos kokybės kultūrinio kraštovaizdžio formavimą ir vientisą urbanistinę architektūrinę idėją formuojant integralią vandens kanalų ir užstatymo struktūrą.
Geriausio kultūros paveldo objekto atnaujinimo apdovanojimą už autentiškumo puoselėjimą, nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių išsaugojimą, tinkamai parinktą pastato kultūrinę edukacinę funkciją pelnė Medinės miesto architektūros muziejaus kūrėjai, „Vilniaus planas“ architektai Vincas Brezgys ir Rūta Astasevičiūtė.
Kategorijos „Už architektūros teoriją ir sklaidą“ apdovanojimas, skiriamas už svariausią baigtą architektūros mokslinį, meninį tyrimą arba publicistikos kūrinį, atiteko Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus iniciatyva suorganizuotos parodos ir parengtos knygos „ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898–1957) gyvenimas ir kūryba“ kūrėjams (autorė Marija Drėmaitė, dizainerė Vika Pranaitytė-Bareckė, fotografas Lukas Mykolaitis, projekto vadovė Lina Pranaitytė, vaizdų redagavimas „aust.studio“).
Pagrindinis Didysis prizas už nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo, pritaikymo ir įveiklinimo kultūrą atiteko „Bokšto skvero“ kūrėjams („Archinova“ ir „Studio Seilern Architects“). Projektas įvertintas už autentiškumo puoselėjimą, vientisumo išlaikymą ir harmoningą įsiliejimą į urbanistinę miesto struktūrą. Tai puikus pavyzdys, kaip istorinius pastatus pritaikyti naujoms funkcijoms, nedarant žalos jų vertingosioms savybėms ir harmoningai įsiliejant į miesto tūrinę erdvinę struktūrą.
Komisija šiemet įsteigė ir papildomą Specialųjį apdovanojimą. Už fundamentalų indėlį į urbanistikos mokslą šiuo prizu buvo pagerbtas architektas prof. Zigmas Jonas Daunora.
NAA laimėtojus rinko Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros docentas, architektas ir komisijos pirmininkas Romualdas Kučinskas, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, architektas Gintaras Balčytis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesorė architektė Dalia Dijokienė, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatai, architektai Gintautas Vieversys ir Gražina Janulytė-Bernotienė, architektas, „Mies van der Rohe“ fondo nepriklausomas ekspertas Audrys Karalius, architektė ir urbanistė, Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė, architektė, kultūros paveldo specialistė Irena Kliobavičiūtė, kraštovaizdžio architektas Alvydas Žickis.
NAA laimėtojai buvo apdovanoti šiuolaikinio meno kūrėjos, architektės ir dizainerės Aistės Ambrazevičiūtės sukurtomis originaliomis statulėlėmis.
Su Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) nominantų darbais išsamiau galite susipažinti čia.
