Pirmadienio vakarą Kaune įvyko antroji miesto kultūros asamblėja, kurioje dalyvavo ir naujoji kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė. Susitikimo metu aptartos galimybės tolimesniam dialogui ir jau lapkričio 21 d. vyksiančio protesto veiksmai. Anot kultūros atstovų, ministerijos krizės klausimas išspręstas, bet kol kas tik formaliu lygmeniu.
Kultūros asamblėjos metu atviroje diskusijoje dalyvavo ir Lietuvos šokio informacijos centro vadovė, „ConTempo“ festivalio organizatorė, „Kultūros protesto“ viena iniciatorių Gintarė Masteikaitė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė, 2024 m. Lietuvos sezono Prancūzijoje komisarė – Virginija Vitkienė, lietuvių architektūros istorikas, Kauno modernizmo paveldo tyrėjas – dr. Vaidas Petrulis, nepriklausomas menininkas, šokėjas, pedagogas ir choreografas – Marius Pinigis. Pokalbį moderavo žurnalistas, portalo „BasketNews“ vadovas Jonas Miklovas. Gausiai susirinkusi kultūros bendruomenė uždavė ne vieną klausimą ir vienbalsiai pritarė: kova už kultūrą bei pačią demokratiją turi tęstis.
Kultūros ministrė pasirengusi dialogui
Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė pabrėžė, kad yra atvira dialogui su kultūros bendruomene.
„Man svarbu išgirsti jūsų mintis ir apmąstymus bei tikriausiai svarbiausią atsakymą – kokios valstybės mes norime? Stebėjau iš šono šį beveik du mėnesius užsitęsusį chaosą ir aktyviai nedalyvavau viešuose pasisakymuose sąmoningai. Norėjosi išlikti šališkai ir nepasirodyti, kad savo poziciją išsakau dėl to, jog vaikausi Kultūros ministro posto. Spalio 5-osios mitinge dalyvavau savo gimtajame krašte.
Taip, iš vienos pusės, Vyriausybės sprendimai buvo priimti netinkamai ir, kaip teigiama, spaudžiant laikui, bet visi suprantame, kad tai negali būti pasiteisinimas. Žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, būtent tie netinkami sprendimai ir atskleidė visuomenės, piliečių potencialą, taip pat į paviršių iškėlė ilgai kauptas, labai svarbias kultūros sektoriaus problemas. Šiandien mano tikslas – išgirsti jūsų problemas“, – sakė ministrė.
Bene svarbiausia diskusijų tema tapo artimiausi V. Aleknavičienės planai ir vadovavimo strategija: kokias problemas ji ketina spręsti prioritetine tvarka ir kaip bus užtikrinama kultūros politika be antidemokratiško, antisemitinio, antieuropietiško politinio darinio „Nemuno aušros“ bei jo lyderio Remigijaus Žemaitaičio kišimosi į sprendimų priėmimą. Savo ruožtu kultūros bendruomenė protesto akciją ketina tęsti toliau.
„Šiuos du mėnesius besitęsianti situacija apnuogino Lietuvos valdžios politinę kultūrą. Per juos ne tik pamatėme, pajautėme valdžios manipuliavimo žaidimus, sprendimų vilkinimą, neprofesionalumą, bet dar blogiau – matome, kaip politinis darinys „Nemuno aušra“ drąsiai, pasitikinčiai, neretai ir su šypsena veide kelia destrukciją, regis, veikia nepaisydama daugumą Seime turinčios Socialdemokratų partijos, skaldo visuomenę, kuria alternatyvią valstybės viziją. Nuolat organizuojami išvažiuojamieji susitikimai su bendruomenėmis į Lietuvos regionus ar kas savaitę daugiatūkstantiniu tiražu leidžiami laikraščiai su klaidinančia ir nieko bendro su realybe neturinčia informacija tik dar labiau griauna valstybę. O tam alternatyvos didžiosios partijos nepasiūlo“, – pirmadienio vakarą teigė M. Pinigis.
Anot jo, tai atsako į klausimą, kodėl kultūros bendruomenė ir toliau bus aktyvi bei imsis veiksmų.
„Valstybė serga, valstybė yra skaldoma, o scenarijai Slovakijoje, Vengrijoje ar Sakartvele, jau nekalbant apie nuolatinę grėsmę kaimynystėje, turėtų mums priminti, jog esamos grėsmės gali virsti niūria realybe demokratiškumui, pilietinei, inteligentiškai, laisvai, kritiškai mąstančiai ir kuriančiai visuomenei. Pasisakome už atsakomybę, atskaitomybę, maksimalų institucinį profesionalumą, atsidavimą valstybei. Kultūros bendruomenė šiandien yra arčiausiai realybės ir vizijos, kokia mūsų Lietuva gali arba negali būti“, – priduria menininkas.
V. Vitkienė teigia, kad politinio nestabilumo mėnesiai ir valdžioje vyraujantis chaosas palietė kultūros sektoriuje daromus sprendimus, kurie nesudėtingai galėjo būti išspręsti ministerijos lygmeniu.
„Pradėjau vadovauti Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui tada, kada vyko Vyriausybės griūtis, ir du mėnesius neturėjau tiesioginio vadovo. Buvo visokių klausimų, kuriais norėjau pasitarti: nuo to, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, jei tokios iškiltų karo agresijos metu, ir iki paprastų, žemiškų – renovacijai skirto biudžeto neatitikimas su net pigiausiu rinkos pasiūlymu. Atrodytų smulkmena, palyginus su valstybės kontekstu, bet turėkime omenyje, kad tai patyrė visas kultūros sektorius. Dėl šios chaotiškos situacijos, manipuliacijų, nepatvirtintų biudžetų trukdosi įstaigų darbai. Nors iš tiesų tai – eilinis ministerijos lygmens klausimas“, – pasakoja V. Vitkienė.
Ji pabrėžia ir džiuginantį kultūros sektoriaus vieningumą, kuris priminė „Kauno–Europos kultūros sostinės 2022“ projektą: jo metu susitelkė virš 70 skirtingų kultūros įstaigų, 19 tūkst. profesionalų, menininkų, kultūros vadybininkų, režisierių, choristų, simfoninės muzikos atlikėjų ir virš 600 užsienio organizacinių partnerių.
Prie protesto taip pat prisijungė kitų sektorių atstovai. Anot dr. Vaido Petrulio, tai itin svarbu bei reikšminga.
„Nors šiandien daugiau kalbame apie kultūrą, o aš atstovauju Kauno technologijų universitetą, atsakymas į klausimą, kokios valstybės mes norime, – labai panašus. Už kiekvienos technologijos stovi žmogus ir jo vienas iš stipriausių gebėjimų – kultūra. Džiaugiuosi, kad įvyko „Kultūros protesto“ inicijuota mobilizacija, parodžiusi, kad kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie sprendimų priėmimo ir tam nereikia jokios hierarchijos“, – teigia dr. V. Petrulis.
Lapkričio 21-ąją kviečiami visi pasakyti – kokios valstybės mes norime?
Dabar svarbiausia data kultūros bendruomenei išlieka lapkričio 21-oji, vainikuosianti visą kultūros asamblėjos protesto mėnesį. Masinio renginio organizatoriai ragina visus susiburti Vilniuje ir atsakyti į klausimą: „Kokios valstybės mes norime?
Protesto iniciatorė G. Masteikaitė tikisi, kad rasti dialogą su Kultūros ministre pavyks, bet tai nereiškia, jog iškeltos problemos ir nauji tikslai išliks mažiau aktualūs.
„Kultūros protesto akcijų metu padarėme daug svarbių dalykų mūsų bendruomenei: susipažinome vieni su kitais, susitelkėme ir įsivertinome savo jėgas. Supratome, kad kartu galime daug pasiekti ir, natūralu, jog mūsų ambicijos išaugo. Atrodo, kad vieną kultūros bendruomenę turėjome prieš rugsėjo 22-ąją, o dabar ji jau visai kitokia. Šiandien turime didesnius lūkesčius“, – pasakoja G. Masteikaitė.
Taip pat penktadienį planuojama užbaigti meninę pilietinę akciją „Aš (at)stovėsiu iki galo. O tu?“. Lapkričio 21-ąją bus stovima net keturiose skirtingose vietose Vilniuje nuo 11 iki 13 val. Kauniečiams skirta – Katedros aikštė. Nuo spalio 9 d. visoje Lietuvoje vykusioje instaliacijoje jau dalyvavo beveik 500 kultūros sektoriaus atstovų, kurie savo pilietiškumą išreiškė stovėdami tyloje daugiau nei 350 val.
Kauno kultūros asamblėja kviečia visus, neabejingus Lietuvos ateičiai, teikti idėjas, siūlyti pagalbą planuojamoms akcijoms ar tiesiog pranešti apie problemas ir trukdžius kultūros bendruomenės veiklai, rašyti el. paštu kaunokulturosasambleja@gmail.com ir sekti naujienas „Facebook“ paskyroje „Kauno kultūros asamblėja“.
