Įsivaizduokite – sekmadienio rytą atsibundate šimtamečiame mediniame name, pažadinti švelnių saulės spindulių. Netrukus pasigirsta čia pat už kelio stovinčios bažnyčios varpai ir skubančių į mišias Panemunės gyventojų šurmulys. Lėtai nueinate prie senos malkomis kūrenamos krosnies išsikepti kiaušinienės, pro langą stebite liaunas pušis, tada nusileidžiate į dirbtuves pataisyti prisiminimais brangios, bet atnaujinimo reikalaujančios močiutės kėdės.
Po kelerių metų tokie lėti ir romantiški rytai galės tapti tikrove kūrybos namuose K.I.N.A.S. „Panemunė“, bet laukiant ateities prasmingiau gyventi dabartyje – kūrybos namuose jau šiandien verda veikla, lankytojai kviečiami į renginius bei dirbtuves. Susitikau su Giedriumi Buču, šių kūrybos namų siela ir gaivintoju, visuomenininku ir pokyčių lyderiu, o ekskursija virtusio pokalbio metu mus lydėjo ir namų šeimininkė katė Kate.
Šis dailus medinukas su mezoninu – 1930 metų statybos, dviejų galų, masyvaus tūrio tarpukarinis Kauno medinės architektūros pastatas Panemunėje, Vaidoto g. 26. Šis senolis, keitęs paskirtis ir šeimininkus, pastaruoju metu atgimsta su nauja kokybe kaip kūrybos namai K.I.N.A.S. „Panemunė“. Į pastatą patenkame per priestatą. Pirmame aukšte yra holas, pagrindinė salė su scena, dirbtuvių erdvės, sanitarinis mazgas ir išėjimas į vidinį kiemą. Antrame aukšte palei koridorių išsidėstę keturi kambariai ir palėpė. Pastate stebina skirtingi tūriai: vos įžengęs dėl atsiveriančios erdvės pasijunti labai mažas, o dviejuose antro aukšto kambariuose – it milžinas, mat lubos siekia vos 2 metrus.
Nuo pat pastatymo ir per visą tarpukarį pastate veikė mokykla, kurioje vaikus mokė vienuolės kazimierietės, o antrame aukšte buvo įsikūręs vaikų darželis. Sovietmečiu pastato paskirtis pakeista – duris atvėrė kino teatras „Panemunė“, po kiek laiko įkurdinta ir biblioteka. Atgavus Nepriklausomybę, name veiklą tęsė bibliotekos filialas, šalia įsikūrė ir Panemunės bendruomenės namai. Giedrius primena, kad čia taip pat veikė šarvojimo salė, „Caritas“, o antrame aukšte buvo įsikūręs kultūros namų direktoriaus biuras ir du butai.
Skirtingi laikotarpiai paliko name savitų įspaudų. Pagrindinėje pastato erdvėje lubų aukštis siekia 4 metrus, čia taip pat įrengta ir scena. Giedrius pasakoja, kad tarpukariu šioje erdvėje buvo klasės, o renginių metu erdvė būdavo atlaisvinama. Sovietmečiu prie namo atsirado priestatas – per jį ir buvo patenkama į tuomet veikusį kino teatrą „Panemunė“ (nuo to ir kilo dabartinių kūrybos namų pavadinimas K.I.N.A.S. „Panemunė“). Priestate ir dabar galima rasti išlikusią bilietų kasą, ne vienam lankytojui sukeliančią prisiminimų bangą. Namas turi ir savų paslapčių – nėra aišku, kaip atrodė pirminis fasadas, koks buvo balkonas, kokia spalva namas dažytas. „Norisi atsukti laiką ir surinkti visą pastato istoriją iki šių dienų. Ji, žinoma, nesibaigia, bet drauge ir kartojasi – salėje vėl bus rodomas kinas.“
Kartais pasvajoju, kad laimėjęs loterijoje nupirkčiau ir sutvarkyčiau šį namą. Jis tapo savas, kaip antri namai.
Paklausus Giedriaus apie namo išskirtinumą, vyras neslepia, kad greitai kūrybos namai jam tapo labai artimi: „Čia vyko įdomių dalykų, keitėsi funkcijos, tad su namu susiję begalė žmonių istorijų. Tai ganėtinai unikalu: vienas vaidino šioje scenoje, kitas žiūrėjo filmus, įsitaisęs šiuose mediniuose krėsluose, trečias pardavinėjo bilietėlius į filmus, ketvirtas mokėsi šioje patalpoje, skolinosi knygas iš bibliotekos arba gyveno antrame aukšte. Tai buvo viešas, lankomas pastatas. Džiaugiuosi, kad mes ir toliau plėtosime tokią kryptį.“
Pastate, turėjusiame daug šeimininkų, galima rasti įdomių ir keistų daiktų. Apie „Caritas“ veiklą byloja antrame aukšte paliktos daiktų suvestinės ir bylos, įrengtame kabinete – 1996 metų kalendorius ir laidinis telefonas. Ant sienos išdidžiai kabo sutana, kitame kambaryje – sukabinta eilė rožinių ir šventųjų paveikslų. Vienas keisčiausių radinių, dabar fantasmagoriškai su rože pozuojantis dirbtuvių erdvėje, – keliasdešimties metų senumo žiurkės mumija. „Pradėjus tvarkyti namą, pradėjome rašyti apie savo veiklą ir darbus, o žmonės dalinosi atsiminimais. Vienas vyras pasakojo, kad vaikystėje lankėsi kino teatre, prisiminė šaltą patalpą ir vos šildančią krosnį. Į už jos esančią ertmę vaikai pokštaudami užmetė negyvą žiurkę. Tuomet betvarkydami radom mažą mumiją ir ši istorija pasitvirtino.“
Naujų lankytojų pokštų nepritrūks, kadangi medinukas ir vėl įveiklintas. Kaip įvyko ši sinergija tarp namo ir Giedriaus idėjų? „Mano veikla, susijusi su K.I.N.A.S. „Panemunė“, prasidėjo 2020 metų pabaigoje. Pastatas nebuvo naudotas trejus metus, kol jame vaikščiojimo virve užsiėmimus pradėjo rengti Kęstutis Žižys. Jis mane ir pakvietė apsidairyti. Prieš tai Pramonės rajone buvau įkūręs bendruomenines dirbtuves, turėjau idėjų renginių salei, planavau loftuose įkurti hostelį. Visgi ten idėjų įgyvendinti nepavyko, bet su jomis atsiradau čia. Apžiūrėjęs medinuką Kęstučiui visas jas išpasakojau. Tai buvo veiklos pradžia. Matyt, gyvenime dalykai atsitinka tuomet, kai jiems ateina tinkamas laikas“, – svarsto Giedrius.
Oficialus pastato šeimininkas yra Aukštosios Panemunės parapija, suteikusi teisę dešimt metų naudoti pastatą. Šiuo metu kūrybos namų veikla nėra subsidijuojama ar remiama – visa tai tik Giedriaus ir jo talkininkų įdirbis. Vyro galvoje jau kirba naujų idėjų, tačiau pirmiausia norisi šį medinuką paversti veiklios bendruomenės erdve, kurioje būtų vadovaujamasi tvariais principais. Ateities planuose – viso namo fasado atnaujinimo darbai, prie kurių prisidės klebonija, – jau rengiamas viso namo rekonstrukcijos projektas. Ketinama keisti langus, stogą, jį apšiltinti, pakeisti elektros instaliaciją. Giedrius žadėjo, kad vadinamųjų euroremontų nebus. Tikslas – gražus, autentiškai atnaujintas medinės architektūros namas: „Kartais pasvajoju, kad laimėjęs loterijoje nupirkčiau ir sutvarkyčiau šį namą. Jis tapo savas, kaip antri namai.“ Dar numanau, kad nusamdytų ir žmogų kūrenti name esančioms devynioms krosnims – kaip juokaudamas minėjo, tokiu būdu prišildyti didelį namą prireiktų atskiro etato.
„Man patinka burti žmones ir visas šis procesas“, – entuziastingai pasakoja Giedrius, vardydamas name vykstančius darbus. K.I.N.A.S. „Panemunė“ veikia bendruomeninės dirbtuvės, kuriose rasite visko, nuo medvaržčio iki elektrinio pjūklo, reikalingų susikurti naujiems ar atnaujinti seniems daiktams. Pasirodė, kad tai gali būti smagi edukacija vaikams, šeimoms ir visiems susidomėjusiems – dirbtuvėse rasite ne tik naujų, bet ir seniau meistravimui naudotų įrankių. Dalis jų – Giedriaus šeimos palikimas. Atvykti į dirbtuves kviečiami ir patyrę meistrai, ir dar visiškai žali – nebūsite palikti vieni.
Tad ar norėdama atsinaujinti kėdę ar lempą galiu ją griebti, pamiršusi ir piniginę, ir registraciją? „Susiskambinkim iš anksto“, – pataria Giedrius ir primena, kad kūrybos namuose nėra nuolat dirbančio žmogaus, tad sutarus laiką bus paprasčiau – galima atvykti po darbo arba savaitgalį. Įkainiai už dirbtuvių naudojimą nėra nustatyti – paliekama parama „iš pajautimo“.
Šalia dirbtuvių erdvės bus įrengta atskira patalpa rankdarbių dirbtuvėlėms ir vakaronėms, kuriose vietą jau rado Giedriaus konstruotas 4 metrų stalas. Įrengiamas ir vandentiekis, kanalizacija, sanitarinis mazgas. Antrame aukšte planuojama erdvė piligrimų nakvynėms, vaikų dienos centrui, žaliesiems vaikų gimtadieniams, o gretimi du kambariai turėtų tapti mano jau romantiškai apdainuotu prieglobsčiu norintiems čia ilgiau pasisvečiuoti.
Besidairant pro langus žvilgsnis nukrypsta į vidinį kiemą – jis taip pat nėra pamirštas. Jame planuojama įrengti pavėsinę ir bendruomenines lysves, kuriose augs arbatžolės, daržovės ir žolelės. Pastarųjų tikrai galėsite paskanauti renginių metu. Planuojama kelias lysves paskirti ir kaimyniniam vaikų darželiui. Šalia remonto darbų nuolat pildoma renginių paletė: juostinių ir skaitmeninių filmų peržiūros, spektakliai, sutartinių dainavimai, pokalbių ciklai apie tvarų, minimalistinį gyvenimo būdą. Galbūt ieškote vietos ir savo parodai, renginiui? Giedrius su komanda kviečia pasinaudoti šia erdve.
Pradžioje norėjosi keisti pasaulį, bet supratau, kad reikia keistis pačiam.
Paties Giedriaus kasdienybėje tvarumo, aplinkos tausojimo, atsakingo ir darnaus vartojimo idėjos jau seniai virto filosofija, gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu, tad tai tapo ir leitmotyvu, jungiančiu šio kauniečio ir K.I.N.A.S. „Panemunė“ veiklas bei viena iš ašių, aplink kurias suksis kūrybos namų veiklos.
„Šis ilgas kelias prasidėjo nuo objektų ir dizaino. Pokytį inspiravo Suomijoje pamatyti profesionalių dizainerių antrinio dizaino (angl. trash design) darbai. Nustebau, kad suomiai, turintys daug pinigų, kuria dizaino objektus iš antrinių žaliavų ir šiukšlių. Po pirminio impulso, jog reikia keisti pasaulį, pokyčiai atėjo ne radikaliai, o palaipsniui. Taip kilo socialinė iniciatyva „Kūrybos kampas 360°“, žygis „Už švarią Lietuvą!“, idėjos Pramonės rajone, kurios vėliau persikėlė ir čia.
K.I.N.A.S. „Panemunė“ erdvėje renginiai vyksta be vienkartinių indų, balionų, petardų, alkoholio, minimalistiškai. Stengiamės tai populiarinti ir parodyti, kaip galime švęsti darniai su aplinka. Pradžioje norėjosi keisti pasaulį, bet supratau, kad reikia keistis pačiam. Tuomet atsiranda žmonių, kurie, štai, ateina į dirbtuves, domisi veikla – keičiasi ir aplinka.“ Paklausiau Giedriaus, kaip geriausia pradėti keistis. „Galime didelį ego įdarbinti savęs gelbėjimui nuo užterštos aplinkos, oro, vandens, maisto, o gelbėdami save – gelbėsime ir aplinką. Visa tai – svarbus ciklas.“
Savo tvaraus pokyčio ciklą lengviausiai galite pradėti atvykę į K.I.N.A.S. „Panemunė“. Vieta pasiekiama automobiliu ir pėstute adresu Vaidoto g. 26 arba 1, 4 troleibusu, 27G, 46, 47, 68 autobusais (stotelė – KTU inžinerijos licėjus).
