Istorinėje LR Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, balandžio 25 d., ketvirtadienį, 17 val. vyks paskaita-diskusija „Karlis Ulmanis – latviškasis Smetona?“.
Apie Latvijos prezidento Karlio Ulmanio palikimą, vertinimą ir įamžinimą bei apie paraleles tarp dviejų beveik vienmečių kaimyninių valstybių prezidentų kalbėsis du istorikai: dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, 1918–1940 metų Lietuvos istorijos žinovė, parlamentarizmo istorijos tyrinėtoja, ir svečias iš Latvijos – dr. Tomas Kikutis, Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotojas mokslinei veiklai. Diskusija bus verčiama į lietuvių kalbą.
Lietuvos istorijos pasakojime turime „Smetonos laikus“, o ar latviai turi „Ulmanio laikus“? Koks buvo Karlio Ulmanio indėlis į Latvijos nepriklausomybės paskelbimą 1918 m.? Kas lėmė jo atėjimą į valdžią? Jo valstybės postų kraitis yra išties įspūdingas: Valstybės Tarybos narys (signataras), Latvijos Steigiamojo Seimo narys ir vėlesnio Seimo narys, ministras pirmininkas, užsienio reikalų ministras, gynybos ministras, aprūpinimo ministras, žemės ūkio ministras.
Šiemet minime 150-ąsias Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos gimimo metines. Ši sukaktis Lietuvos atminties kultūros politikoje sukėlė tam tikros sumaišties ir iššūkių. Latvijos Respublikos prezidento Karlio Ulmanio 150-asis jubiliejus bus 2027 metais. Ar Latvija ruošiasi jo minėjimui?
Kaip šiandien Latvijoje įpaminklintas Karlis Ulmanis? Kokių jo atminimo ženklų esama, kas rūpinasi atminimo įamžinimu? Ar apskritai K. Ulmanio atminimo įamžinimas kelia diskusijų? Ar jo vertinimas keitėsi po 2022 m. vasario 24 d. Rusijos karinės invazijos į Ukrainą?
Bus įdomu palyginti du prezidentus, kurie lemtingaisiais 1940-aisis pasirinko labai skirtingus kelius. Jei Smetona kaltinamas palikęs Lietuvą likimo valia, tai gal Ulmanis Latvijoje aukštinamas kaip didvyris, nes pasiliko? Laukia įdomi popietė su dviem istorijos ekspertais.
Renginys yra Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos (1874–1944) jubiliejinių metų programos Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune dalis.
Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Renginys nemokamas, prieinamas žmonėms su judėjimo negalia (yra pandusas ir liftas).
