Sausio 8 d. 18 val. galerijoje „Meno parkas“ vienu metu atidaromos dvi parodos, nagrinėjančios šiuolaikinio vaizdo būsenas: Beno Matijošaičio „Pradinis taškas“, kuriame vaizdai virsta nykstančiais atminties pėdsakais, ir „Polyrabbit.Duplicate“ kūrėjų paroda „Iš šiukšlės į šiukšlę“, reflektuojanti postprodukcijos, autorystės ir dirbtinių medijų ciklus.
Benas Matijošaitis parodoje „Pradinis taškas“ pristato naujausius tapybos ir video meno kūrinius, tyrinėjančius vaizdo, informacijos ir biologinių bei virtualių procesų santykį.
Parodoje pristatomi Beno Matijošaičio kūriniai veikia kaip vizualinis archyvas, kuriame atsitiktinai surinkti ir rasti vaizdai yra „išdeginami“ tapybos paviršiuje, transformuojami į šmėkliškus, nykstančius atminties fragmentus. Šie vaizdiniai primena akimirkas, kai intensyvios šviesos pėdsakai trumpam užsilaiko regėjime – tarsi sustabdytos percepcijos likučiai, balansuoją tarp atpažįstamumo ir išnykimo. Menininko naudojamos estetinės strategijos reflektuoja šiuolaikinio informacinio ir vizualinio lauko perteklių bei vis labiau fragmentuojamą pasaulio vaizdinį, kuriame apčiuopiami likučiai tampa dabartinės kultūrinės ir sąmonę formuojančios patirties pėdsakais. Šie pėdsakai liudija nuolatinį individo įsitraukimą į nepertraukiamus vaizdų, signalų ir duomenų srautus, kuriuose prasmė nebe kuriama nuosekliai, o kaupiasi kaip intensyvumo efektas.
Parodoje taip pat pristatomas video darbas, kuriame simuliuojamas atsitiktinių vaizdų srautas, generuojamas iš plataus, tarpusavyje nesusijusių ir iškontekstintų rastų vaizdų archyvo. Šis kūrinys artikuliuoja informacijos pertekliaus dinamiką, virtualių ir fizinių patirčių persidengimą bei ribas, su kuriomis susiduria žmogaus gebėjimas sąmoningai orientuotis, atrinkti ir interpretuoti nuolat gaunamą vizualinę informaciją. Video darbe vaizdų tėkmė tampa ne pasakojimu, o būkle – nuolatine stimuliacijos forma, veikiančia žiūrovo percepciją ir dėmesį.
Beno Matijošaičio kūryba nuosekliai nagrinėja vizualinio atpažįstamumo, nyksmo, daugiaprasmiškumo ir apropriacijos principus, siekdama atskleisti, kaip tiek atsitiktiniai, tiek sąmoningai atrinkti vaizdiniai ir jų asambliažuose išryškėjančios prasmės veikia šiuolaikinį suvokimą. Kūriniai skatina reflektuoti ne tik estetinę patirtį, bet ir platesnius psichologinius bei sociopolitinius procesus: nuolatinio stebėjimo būseną, fragmentacijos kultūrą, informacijos hiperprodukciją ir su tuo susijusį sąmonės nuovargį. Tokiu būdu paroda kelia klausimus apie žmogaus vaidmenį nuolat kintančioje vizualinėje ir socialinėje aplinkoje, apie individualios ir kolektyvinės patirties santykius bei apie tai, kaip technologinės struktūros keičia mūsų ryšį su laiku, erdve ir prasme.
Benas Matijošaitis yra menininkas ir kuratorius, baigęs tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje, šiuo metu studijuojantis fotografijos ir medijų meno magistrantūrą.
Tą patį vakarą galerija „Meno parkas“ taip pat pristato „Polyrabbit.Duplicate“ kūrėjų dueto parodą „Iš šiukšlės į šiukšlę“.
Duetas – Darius Jaruševičius ir Ina Šilina – perleidžia filmų ir tapybos autorystę animaciniam veikėjui, kuriančiam dokumentines istorijas įvairialypiais tapybos pavidalais. Polyrabbit.Duplicate – tai ranka atliktas mokumentinės (fikcinės dokumentikos) animacijos serialo „Polyrabbit.Duplicate“ herojus, kuriuo įkūnijamas šiuolaikinis medijų vartotojas, nesusiduriantis su fiziškai apčiuopiamomis žiniasklaidos naujienų srauto grėsmėmis, išorinį pasaulį patiriantis ir suvokiantis iš ekranų. Daugiau nei prieš dešimtmetį sukurtas personažas, anachronistinis savo forma, tapo analoginiu Jaruševičiaus ir Šilinos sugeneruotu virtualiu agentu. Skaitmeninius virtualius agentus nūdieną nepalyginamai efektyviau generuoja dirbtinis intelektas (toliau – DI). Polyrabbit.Duplicate mokumentinės animacijos mini serijos sukurtos prieš dešimtmetį, gerokai užbėgo už akių dabarties DI sugeneruotų video sukurtų mokumentinių filmų raiškai, kuri savo forma primena Polyrabbit.Duplicate animacines serijas.
DI algoritmams vis labiau išstumiant žmonių fizinį dalyvavimą kūrybiniuose postprodukcijos procesuose, fizinė posprodukcijos medžiaga, tampa nereikalinga. Kultūros šrotas, indie parodos postindustrinėse erdvėse, eksperimentinė elektroninė muzika, indie eksperimentai panaudojant visokeriopas medžiagas, analoginiu būdu jas perdirbant ir iš naujo jungiant į naujus asambliažus, vėl tampa šiukšlėmis. Iš šiukšlės į šiukšlę, Polyrabbit. Duplicate figūrativiai nužvelgia postrprodukcijos procesą savo kūrybinėje praktikoje ir jį įvykdo. Projektas sąmoningai velka skaitmeninį vaizdą per materialaus įžeminimo ciklą – nuo ekrano iki šiukšlyne rasto kilimo, – tad pats šis gestas, ši fizinė postprodukcija, galiausiai taptų dar viena atlieka DI algoritmų amžiuje. Tai ne stebėjimas, o performatyvus rato uždarymas.
Polyrabbit.Duplicate kūrėjai, Darius Jaruševičius ir Ina Šilina yra indie animacinių filmų kūrėjai, aktyviai dalyvaujantys tarptautiniuose kino festivaliuose. 2010 m. duetas buvo apdovanotas Sidabrine Gerve. Darius Jaruševičius kuruoja nepriklausomas įvietintas, šiuolaikinės tapybos parodas, dalyvauja grupinėse parodose kaip tapytojas, eksperimentuojantis tankia tapybos materija ir tiriantis jos nereprezentatyvųjį matmenį. Ina Šilina yra žurnalistė, scenaristė, tekstų autorė ir edukatorė. Daug metų bendradarbiavusi su nepriklausomos žiniasklaidos platforma „Nara“, Šilina LRT kūria tinklalaides politinėmis, istorinėmis ir antropologinėmis temomis.
