Lapkričio 11 d. Kaune prasidėjęs tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“ tęsiasi. Programą atidariusį ansamblį „Twenty Fingers Duo“, scenoje šią savaitę keis kiti Lietuvos ir užsienio kūrėjai bei jų atliekami koncertai ir pasirodymai. Vienas jų – Nacionalinės premijos laureatės, kompozitorės Zitos Bružaitės ir choreografės Stefanijos Nosovaitės choreografinis paveiklas „4 | Moterys“.
Moterys bibliniais laikais. Kas jos, kokios jų istorijos ir ar galime rasti atšvaitų dabartyje? Lapkričio 15 d. 18 val. Ąžuolyno bibliotekos Žvaigždžių salėje vyksiančio pasirodymo centre – keturios biblinės moterys – Mirjama, Marija Magdalena, Hana ir Priska, įprasminančios skirtingus gyvenimo simbolius.
„Idėja apie moters portretą mane vedžiojo gal daugiau kaip penketą metų. Kaip visada – rezultatas, į kurį ateinama, būna kažkiek pakitęs, lyginant su pradine idėja. O pirmasis „blyksnis“ gimė iš šaltinių ir domėjimosi biblinėmis moterimis, bet pirmiausiai – Mirjama. Vis nepaleisdavo mintis, kad nuolat artikuliuojami Mozės nuopelnai kelyje per dykumą, tačiau greta buvo moterys – drąsios, įkvepiančios, toliaregiškos. Jų vidinė jėga ir tikėjimas galėjo ir, tikriausiai, stiprino. Nuo šio paveikslo mano mintys nukeliavo iki kitų portretų”, – pasakoja kompozitorė ir idėjos autorė Zita Bružaitė.
Šokio ir muzikos sinergija
„Choreografinis paveikslas yra eskizai, kuriuos pasakoja šokis, vedamas muzikos. Žanrinis „kodas“ gimė ne staiga, o nuolat savęs klausinėjant – „kas tai“? Nenorėjau išbaigto, nuoseklaus naratyvo vyksmo, priešingai – ieškojau abstrakcijos, simbolių, kurie pagal mano muziką gali kisti, klajoti ir kad klausant, žiūrint kiekvienas savo vaizduotėje susikurtų savo portretus arba jų istorijas. Iškart mačiau ir jaučiau, kad geriausias šios idėjos atspindys būtų šokyje, o kiekvienas garsas, motyvas, tembras man asocijavosi su judesio kalba”, – pasirodymo konceptą paaiškina Z. Bružaitė.
„Kūrybinis dialogas su Zita nuo pat pradžių buvo intensyvus ir įkvepiantis. Dar nuo pirminės idėjos gimimo mes siekėme sujungti muziką ir judesį taip, kad jie natūraliai papildytų vienas kitą. Nors šokis, kaip forma, nebuvo iškart aiškus, tapo akivaizdu, kad biblinės moterys ir jų simbolika reikalauja daugiau nei vien tik muzikinio išraiškingumo – jų istorijas, jausmus ir vidinę kelionę būtina perteikti per kūno kalbą. Z. Bružaitės muzika yra tarsi tiltas, jungiantis biblinę praeitį su šiuolaikiniu pasauliu. Rondo muzikinė forma, kuri kartojasi, sukuria istorinį tęstinumą, tačiau melodijos ir ritmai alsuoja šiuolaikine energija“, – apie kūrybinį procesą atsiliepia kūrinio režisierė-choreografė ir šio spektaklio viena iš šokėjų Stefanija Nosovaitė.
Biblines moteris choreografiniame paveiksle įprasmins šokėjos Viltė Marija Navickaitė (Mirjama), Urtė Šalčiūtė (Hana), Skaistė Zubenaitė (Priska) ir choreografė Stefanija Nosovaitė, šiame kūrinyje atliekanti ir Marijos Magdalenos vaidmenį. Elektroninį garso takelį lydės Petro Vyšniausko (saksofonas) ir Arkadijaus Gotesmano (perkusija) muzikiniai spalvinimai, įsiveržimai.
Tarp praeities ir dabarties
Stefanijos Nosovaitės manymu, moterų pasakojamos istorijos yra universalios ir nesenstančios, rezonuoja ir šiandien.
„Nors biblinės istorijos dažnai atrodo tolimos ir mitinės, jų esminiai motyvai išlieka aktualūs ir šiandien, ypač kalbant apie moterų patirtis. Mirjama, Marija, Magdalena, Hana ar Priska, atspindi archetipines temas, su kuriomis susiduria moterys per visus laikmečius: lyderystę, pasiaukojimą, nuodėmę ir atgailą bei migracijos iššūkius.
Pavyzdžiui, Mirjama – moters lyderystės simbolis – šiandien gali būti siejama su moterų pastangomis išsikovoti vietą visuomenės viršūnėse, kovojant su sisteminiais iššūkiais ir lyčių nelygybe. Marijos Magdalenos istorija apie išpirkimą ir atgailą rezonuoja su dabartinėmis diskusijomis apie moters teisę į praeities klaidų atleidimą ir naujų gyvenimo galimybių paiešką. Hana, kuri simbolizuoja pasiaukojimą, įkūnija motinos ir moters rūpinimosi šeima vaidmenį, o Priskos emigracijos istorija – šiuolaikines migracijos krizes, su kuriomis susiduria daugelis moterų, palikdamos savo namus dėl geresnio gyvenimo.
Man, kaip menininkei, ypač artima Mirjama, simbolizuojanti lyderystę ir kūrybinį vedimą. Jos ryžtas ir jėga primena, kaip dažnai moterims tenka imtis iniciatyvos ir vedimo ne tik asmeniniame, bet ir profesiniame gyvenime. Tačiau Marijos Magdalenos kelionė nuo nuodėmės iki atgailos rezonuoja su mintimis apie asmeninį augimą ir savirefleksiją – kiekvienas žmogus turi savo klaidas ir iššūkius, o jų pripažinimas ir išpirkimas yra dalis mūsų gyvenimo kelionės.
Šios istorijos, apipintos legendomis, atspindi universalias patirtis, su kuriomis šiandienos moterys susiduria asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime. Nors laikai pasikeitė, kova už lyderystę, pripažinimą, teisingumą ir išlikimą išlieka labai panaši“, – teigia S. Nosovaitė.
Choreografė priduria, kad vienas didžiausių iššūkių lydėjusių kūrybinio proceso metu – pusiausvyros tarp istorinio autentiškumo ir šiuolaikinės interpretacijos paieškos. „Siekėme, kad biblinės moterys išlaikytų savo istorines šaknis, tačiau jų simbolika ir patirtis turėjo būti interpretuotos taip, kad jaustųsi artimos šiuolaikiniam žiūrovui. Todėl ir kalbant apie šokio stilius, žiūrovai matys skirtingų žanrų sintezę. Bus elementų iš šiuolaikinio šokio, kuris leidžia lankstumą ir gilų emocinį išraiškingumą, taip pat judesių, kurie primena archajiškus ritualus ar simbolines šokio formas“.
Pasirodymo erdve neatsitiktinai pasirinkta Ąžuolyno biblioteka. „Tai – ne tik žinių ir kultūros simbolis, bet ir erdvė, kurioje susipina praeitis ir dabartis, kas puikiai dera su mūsų kūrinio tema. Ąžuolyno bibliotekoje yra erdvi, šviesi aplinka, leidžianti žiūrovams patirti šokio ir muzikos sintezę natūraliame kontekste. Erdvė, kurioje vyksta pasirodymas, sukuria intymią atmosferą, kviečiančią žiūrovus susitelkti į pasakojimą ir jausmus, kuriuos perteikia šokis ir muzika“, – pasakoja S. Nosovaitė.
Plačiau apie festivalį ir pilna programa www.isarti.lt
