Šiandien tvarumo tema tampa kasdienybe – vienkartinio naudojimo plastiko gaminius keičiame į daugkartinius, draugiškesnius aplinkai, domimės sveiku maistu, tvariais drabužiais. Tačiau ar tvarumas yra išties nauja koncepcija – galbūt paslaptis slypi iš kartos į kartą keliavusių daiktų istorijoje? KTU Dizaino centras atsakymų ieškoti kviečia spalio 11 d. duris atvėrusioje parodoje „Antras gyvenimas: tvarumas vakar, šiandien, rytoj“.
Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnio fojė vykstančioje parodoje eksponuojami Lietuvos liaudies buities muziejaus (LLBM) fonduose saugomi eksponatai bei muziejininkų buityje naudoti daiktai – drabužiai, tekstilės dirbiniai, įvairūs buities rakandai, žaislai. Kauniečiams ir miesto svečiams ekspozicija bus atvira iki gruodžio 11 d.
ši paroda svarbi kaip dviejų institucijų – mokslo ir kultūros – bendradarbiavimo išraiška.
Toje pačioje parodoje KTU Dizaino centras pristatys ir tvarios mados aktualijas atspindinčią dizainerio dr. Kęstučio Lekecko kolekciją „Re-Created“, sukurtą iš ypatingai prabangių ir kokybiškų natūralaus pluošto audinių likučių.
„Dizainas laikomas viena iš svarbių žiedinės ekonomikos plėtros veiksnių. Jis leidžia priimti gamtą tausojančius sprendimus ankstyvoje produktų ir paslaugų projektavimo stadijoje. Be produktų ir paslaugų, palaikančių tvarų verslo modelį negali gyvuoti ir tvarūs verslai. Gerai suprojektuoti produktai gali sumažinti gamybos įtaką aplinkai, atliekų susidarymą, o svarbiausia – dizainas padeda kurti ilgaamžius, žmonių poreikius atliepiančius, bei emociškai svarbius produktus, kurie yra daug rečiau išmetami“, – teigia KTU Dizaino centro vadovė Rūta Valušytė, parodos organizatorė.
Ši paroda yra „Dizaino savaitės“, vyksiančios spalio 11–17 dienomis, sudėtinė dalis. Tai – vienintelis tokio masto dizaino festivalis Lietuvoje, suburiantis visos šalies dizaino gerbėjus.
Priekalas – iš artilerijos sviedinio
Tvarumo aspektas parodoje bus atskleistas ir per eksponatų istorijas. Pasak LLBM Rinkinių skyriaus vedėjos-vyresniosios muziejininkės eksponatų apskaitai Ingos Levickaitės-Vaškevičienės, beveik kiekvienas parodoje eksponuotas daiktas slepia savyje išsamią istoriją bei stebina jį turėjusių žmonių išradingumu. Įdomu tai, jog vienas pirmųjų muziejaus eksponatų taip pat yra tvarus – tai iš Pirmojo pasaulinio karo laikų artilerijos sviedinio padarytas priekalas.
„Muziejui ši paroda svarbi kaip dviejų institucijų – mokslo ir kultūros – bendradarbiavimo išraiška. Be to, tai – galimybė eksponatus parodyti naujoje, nemuziejinėje erdvėje, kitaip. Dizaino savaitėje LLBM dalyvauja pirmą kartą ir tai bus labai įdomi bei reikšminga patirtis tiek eksponavimo, tiek sklaidos prasme. Tikimės, jog muziejaus eksponatai pasitarnaus kaip įkvėpimo šaltinis, skatins daiktus išsaugoti, o ne išmesti“, – sako muziejininkė I. Levickaitė-Vaškevičienė.
Liepą LLBM ir KTU Dizaino centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Anot I. Levickaitės-Vaškevičienės, muziejus siekia būti gyvas ir atviras įvairioms iniciatyvoms. Pasirašyta sutartis leis rengti bendrus projektus, kurti produktus, keistis informacija, populiarinti ir muziejaus, ir KTU veiklas.
Svarbiausias iššūkis – tvarumo kultūros ugdymas
Šiuo metu pasaulis susiduria su ekologine krize, todėl atsiranda tvarių inovacijų bei naujo požiūrio į gamybą poreikis. Vienas iš Europos Sąjungos tikslų – perėjimas prie žiedinės ekonomikos, kuri skatina sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu naudojimu ar taisymu.
„Europos šalys atsilieka nuo darnaus vystymosi tikslų. Universitetai ir jose veikiančios studijų programos yra viena iš lemiančių trūkstamų grandžių. KTU vykdomos Pramoninio dizaino inžinerijos ir Mados inžinerijos studijų programos siekia ugdyti tvarų požiūrį ir gebėjimus kurti žiedinės ekonomikos principais paremtus produktus“, – teigia KTU Dizaino centro vadovė R. Valušytė.
Vis dėlto, ji atkreipia dėmesį, kad žinių ir supratimo šiandien nepakanka – svarbiausias iššūkis yra tvarumo kultūros ugdymas, nes žinias suteikti yra paprasčiau negu išvystyti ar pakeisti kultūrą: „Dizaino projekto kultūra paskutiniu metu laikoma viena iš svarbiausių šios tvarios kultūros nešėjų. Dizaino procese visuomet pradedama nuo žmonių poreikių ar kasdienių problemų – tik vėliau tikslingai panaudojamos technologijos ir atsiranda verslo dimensija problemų sprendimams įgyvendinti“.
KTU siūloma ir inovatyvi „Žiedinio dizaino“ MA+ programa, kurią gali rinktis daugelis KTU magistro studijose studijuojančių studentų.
„Panašios iniciatyvos Lietuvoje kol kas nėra. Žiedinis dizainas yra ganėtinai nauja koncepcija, kuri užsienio šalyse yra išplėtota labiau negu Lietuvoje – lyderiaujantys Europos universitetai savo studijose vysto žiedinio dizaino tematiką. Ši programa ugdys žinias ir gebėjimus kurie yra svarbūs siekiant kurti produktus ir paslaugas pagal žiedinės ekonomikos modelio principus“, – sako R. Valušytė.
