Kauno technologijos universitetas (KTU) pradeda įgyvendinti projektą, kurio metu bus tiriamas Lietuvos dipukų (angl. Displaced people) – Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių architektų – kūrybinis palikimas Šiaurės Amerikoje.
Projektu „Laisvės salos: architektūrinis Lietuvos dipukų palikimas Šiaurės Amerikoje“ bus siekiama labiau išplėsti Lietuvos architektūros istoriografiją, atskleisti mažai nagrinėtą diasporos paveldą ir jo tipologinę, stilistinę bei ideologinę įvairovę. Taip pat – ištirti pabėgėlių architektų indėlį į bendrą Šiaurės Amerikos architektūrinę raidą ir globalų modernizmo diskursą.
Pasak šio projekto vadovo KTU Architektūros ir statybos instituto Architektūros ir urbanistikos centro vadovo dr. Vaido Petrulio, išsamus tyrimas leis reikšmingai praplėsti ne tik lietuvišką, bet ir globalią moderniosios architektūros istoriografiją.
„Vadinamųjų dipukų architektūra gimė iš tremties patirčių ir politinių aplinkybių. Karo pabėgėlių architektų darbai egzilyje atskleidžia tiek lietuviškojo modernizmo įvairiovę, tiek diasporos atsparumo strategijas, tiek ir kultūrinės tapatybės išsaugojimo siekius, – teigia KTU dr. V. Petrulis.
Jo teigimu, tai – labai reikšmingas mūsų architektūros istorijos puslapis, tačiau iki šiol jis tyrinėtas gana fragmentiškai.
„Suformuluoti gilų, nuoseklų, išsamų pasakojimą, lokalizuojantį dipukų kartos darbus pasauliniame ir lietuviškame kontekste – pagrindinė šio projekto ambicija“, – teigia KTU mokslininkas.
Planuojama, kad pagrindinis šio projekto rezultatas bus mokslo monografija anglų kalba, leidžiama KTU leidykloje. Taip pat suplanuota keletas pranešimų konferencijose ir publikacijų tarptautiniuose mokslo leidiniuose.
Projekto tyrėjų grupei vadovaujantis KTU dr. V. Petrulis taip pat yra Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys, kelių monografijų ir knygų architektūros temomis autorius.
Vyresnioji projekto mokslo darbuotoja dr. Brigita Tranavičiūtė yra sukaupusi solidžios istorikės patirties diasporos studijose, paskelbusi mokslo straipsnių ir skaičiusi pranešimų diasporos tema, taip pat ji yra monografijos „Jonas Mulokas: architektūrinio identiteto paieškos globaliame pasaulyje“ bendraautorė (kartu su V. Petruliu ir Pauliumi Tautvydu Laurinaičiu). Projekto jaunesnioji mokslo darbuotoja Viktorija Vitkauskaitė yra Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto doktorantė.
Projektas įgyvendinamas Lietuvos mokslo tarybos finansuojamos Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metais programos lėšomis.
