„Kaunas 2022“ programą kūrė ir įgyvendino 19089 kūrybos ir kultūros sričių profesionalai. Nuo 2017-ųjų kovo, žinoma, sugeneruota ir didesnių skaičių. Bet man šis pats gražiausias ir artimiausias. Į jį telpa visi nuo A iki Ž, nuo akrobatų iki žurnalistų, nepamirštant literatūrologų, siuvėjų, keramikų, fakyrų ir bibliotekininkų. Jaučiuosi turinti bent jau tiek bendradarbių, bendraminčių ir potencialių pašnekovų bei herojų.
Šis skaičius man paprasčiausiai atrodo tikresnis nei, pavyzdžiui, labai jau ambicingi du su trupučiu milijardo – tokia auditorija, teigiama ataskaitoje, pasiekta žiniasklaidos priemonėmis. Ketvirtadalis pasaulio? Drąsu. Bet, taip, mane kaip skaitytoją „Kaunas 2022“ pasiekė dešimtis kartų. Du šimtai Kotrynų, penkiasdešimt Martynų, žiūrėk, ir tie milijardai susilipdo. Nori nenori prisimeni liaudies patarlę apie melą ir statistiką.
Abu šiuos skaičius ir daugybę kitų procentų, eurų, vienetų galima rasti jau paskutiniame „Kaunas 2022“ leidinyje, pavadintame „Tyrimo išvada“. Galima pačios išvados nė neskaityti, tik prisirinkti skaičių ir juos jau savaip įvertinti bei interpretuoti – ir būsite teisūs. Kaip pristatydamas „Kaunas 2022“ išorinio poveikio ataskaitą Europos kultūros sostinės forume teigė sociologas Tadas Šarūnas, patirčių su „Kaunas 2022“ turime visi, tik kuo mūsų žinojimas yra vertingas? Jis vertingas tiek, kiek galima tą žinojimą įgarsinti.
Visgi šiame straipsnyje pristatysiu ne savo, bet paties Tado su kolegomis visuomenės apklausų metu sukauptą ir įvairiais moksliniais metodais išpreparuotą žinojimą, kuris ir sudėtas į „Tyrimo išvadą“. Komanda apklausė 2,5 tūkst. gyventojų – tiek dalyvavusių „Kaunas 2022“ renginiuose, tiek juose nesilankiusių. Tiesa, pati tokią apklausą pildžiau bent du kartus – įsiminė, kad gana tipiškus klausimus apie tai, kelintas tai mano kartas su „Kaunas 2022“, kaip jaučiuosi po įvykio, papildė ir filosofiškesni kamantinėjimai apie būtį Kaune. Galbūt todėl rugsėjo 7-ąją „Romuvos“ kino teatro salėje Tadui per trumpiau nei valandą pavyko visus pastatyti ant ausų.
Pasakojimo pradžioje Tadas priminė, kad apskritai, kalbant apie „Kaunas 2022“ poveikį, nuotaikos teigiamos. 46,6 proc. apklaustųjų šį reiškinį įvertino teigiamai, dar 20,4 proc. – labai pozityviai. 0,1 proc. buvo nusiteikę labai negatyviai: „Mano darbas yra galvoti, kaip tai paveikė dalyvavusių ir nedalyvavusių žmonių gyvenimus. Ką reikia daryti, kad galėtume pasakyti kažką daugiau negu jūsų žinojimas? Reikia užduoti kompromituojančius klausimus“, – tikino sociologas, ir iškart vieną tokį pateikė.
Ar „Kaunas 2022“ pakeitė Lietuvą? Skamba arogantiškai. Ypač vertinant pinigais. Pavyzdžiui, 2022 m. valstybė visai visai, visų miestų ir miestelių kultūrai skyrė 179 mln. Eur, švietimui – 1,79 milijardo. Jei EKS projektą vertintume kaip intervenciją į bendrą šalies kultūros politiką, reikia pripažinti, kad ji buvo fiksuota laike ir biudžete, ir didelių pakeitimų negalėjo nulemti. Visgi įtakos būta, tad pirmoji Tado suformuluota tiesa yra ši:
„Kaunas 2022“ programa diskursyviai veikė Lietuvos kultūros politiką.
Ką tai reiškia? „Kad politikai išsitepė lūpas „kekso“ terminais ir juos ėmė naudoti“. Matyt, čia turime reikalų su bendrakūryba, auditorijų vystymu, įtrauktimi, puikiai skambančiais pranešimuose ir gerai atrodančiais fotografijose – bet, kaip vienbalsiai sutarta kitose forumo diskusijose ir neformaliuose pokalbiuose, kol kas žodžiai neturi jokio apčiuopiamo kūno, o finansavimas kultūrai Lietuvoje yra tiesiog gerokai per mažas. M. Žilinsko dailės galerija uždaryta renovacijai pačiame pasiruošimo 2022-iesiems įkarštyje ir iki šiol nesutvarkyta, UNESCO dizaino miestų tinkle esančiame Kaune organizuotas landšafto dizaino festivalis šiemet negavo jokio, nei municipalinio, nei LKT, finansavimo, ir tai tik du nedideli pavyzdžiai.
Toliau – kiek pozityvesni skaičiai. Pristatymo metu sužinojome, kad, Kauno centre, kur gausu modernistinio paveldo, butų kainos pernai kilo sparčiau nei Vilniuje ar kitose Kauno dalyse. Ar prie to tiesiogiai prisidėjo EKS programa „Modernizmas ateičiai“, ekskursijos po modernistines vilas, tarptautinės konferencijos, UNESCO bylos kelionė, meninės pastatų interpretacijos, net LEGO konstruktorius? Tai jūs atsakykite. Tadas tik pateikė duomenis ir tuo pagrindė antrąją tiesą.
Kauno modernizmo architektūra atpažįstama kaip europinės vertės paveldas.
Savo knygoje Tadas siūlo platesnę išvadą, kuri siejasi su pirmąja tiesa: „Nors „Kaunas 2022“ veikė mažai besikeičiančių Lietuvos kultūros politikos realijų fone, tai nesutrukdė pasiekti poveikio, kuris turi ne tik vietinę, bet ir nacionalinę reikšmę. Pagrindiniu programos sėkmės veiksniu buvo tai, jog mieste tiesiog buvo gausu šalies mastu dar nepastebėtų, tinkamai neįvertintų ir nepanaudotų kultūrinių išteklių. Programos kūrėjai ribotus resursus išmintingai nukreipė į jų aktyvavimą. Kaip Pirmosios Respublikos sostinė miestas turi daug nacionalinės reikšmės paveldo“. Toliau sociologo sąraše – trečioji tiesa, kuri taip pat yra nacionalinės, o mano nuomone, ir tarptautinės reikšmės.
Į miesto atmintį grąžinamas žydų tautos atminimas.
Čia būtų galima kreipti jus į programos „Atminties biuras“ laiko juostą. Žinoma, joks meninis vyksmas neištaisys praeities klaidų, o žvelgiant į krauju laistomą Ukrainą dvasią tvindo skepsis, bet norisi tikėti, kad kultūra gali sustabdyti nuo dar didesnių žmonių sukeltų tragedijų ateityje. O tai, kad į Kauną atvyko iki šiol apie šalį, kurioje žuvo šeima ir artimieji, nieko girdėti nenorėjęs Williamas Kentridge’as, kad vis šilčiau su kolegomis Lietuvoje bendrauja Emmanuelio Levino giminės, kad jau naują projektą Sugiharos namuose kurti grįžo išskirtinės savo forma ir turiniu parodos „Iš tamsos“ autorė Jenny Kagan – vis „Kaunas 2022“ žmonių pastangų mozaikos detalės. „Šiaip gyvename šalyje, kurioje turime bėdų su praeities demonais atminties politikos prasme, kalbėjimo apie sunkius dalykus per asmenines istorijas prasme – tai didžiulis įkvėpimas tolimesniems darbams visoje Lietuvoje“, – šias patirtis taikliai įžodino Tadas.
Tuomet pranešėjas pakvietė sumažinti mastelį – o kaip „Kaunas 2022“ pakeitė Kauną ir jį supantį rajoną? O Vilnių? O Klaipėdą? Dėmesio, ketvirtoji tiesa.
„Kaunas 2022“ programa stiprino kaunėnų tapatinimąsi su Europa.
Kas yra kaunėnai? Tai trumpesnis terminas, reiškiantis Kauno ir Kauno rajono gyventojus. Juk ta žiedu besisukanti riba – administracinė, bet ne fizinė. Apklausos duomenys rodo, kad „Kaunas 2022“ renginių lankytojai Kaip pastebima knygoje, dideles finansines injekcijas iš Europos gavusio miesto ir rajono savivaldybių gyventojų skaičius po truputį, bet užtikrintai auga: „Taip pritraukiami ekonomiškai aktyviausi mokesčių mokėtojai.“
„Geriausias įrodymas, kad „Kaunas 2022“ programa buvo sėkminga yra Vilniaus atsakas organizuojant „Vilnius – 700“. Ši programa tiesiogiai reaguoja į „Kaunas 2022“ pasakojimą pozicionuodama sostinę, kaip „seną, bet jauną“, – pastebi Tadas ir pabrėžia, kad Vilnius nusprendė pakovoti dėl simbolinio dominavimo, nes kovoti yra dėl ko.
Asmeniškai šią klampokai skambančią tiesą interpretuočiau taip – vis rečiau dairomės į sostinę pasitikrinti, o kaip ten, o kaip sekasi jiems. Nežinau, kiek tame europinės dimensijos, bet kaunėnai pakankamai užimti tuo, kas vyksta jų kiemuose, gatvėse ir kvartaluose, ir tuo pagrįstai didžiuojasi. Šiek tiek labiau nei anksčiau. O toliau visai logiškai dėliojasi ir penktoji bei šeštoji Tado tiesos.
Pastebimas kultūros sektoriaus vaidmuo regiono plėtros politikoje.
Sukurti stambūs įvietintų kultūrinių intervencijų pavyzdžiai.
„Ar „Kaunas 2022“ programos žmonės turėjo merkantiliškų tikslų surinkti didesnį savivaldybės biudžetą, pakelti modernizmo architektūros kainas? Ne, neturėjo“, – pats į savo klausimą atsakė Tadas ir patikslino, kad būtent čia atsiskleidžia kaunėniškosios EKS programos grožis, esantis paprastuose dalykuose ir gyvenimo vietoje gerovę. Anot mokslininko, „Kaunas 2022“ suburta minia skiriasi nuo kitų tuo, kad joje žmonės labiau pasitiki vieni kitais.
Kalbėdamas apie šių tiesų tvarumą Tadas pabrėžia, kad jį bus galima pasiekti tik permąstant Lietuvos kultūros politiką. Daugiau apie tai kalbėta ir kitose forumo diskusijose, jų apžvalgą galite perskaityti čia.
Tuomet pranešimą skaitęs sociologas tapo mediumu, išnešusiu kino salėje susėdusią kultūros bendruomenę į atvirą kosmosą. Jau po kelių dienų kikenau išvydusi, kad Gintarė Masteikaitė šią hipnotinę kalbą apie įnirtingą sukimąsi aplink savo ašį ir saulę, apie paraiškas, veiklas bei ataskaitas, citavo kalbėdama apie jau pasibaigusį, ir vėl labai svarbų, LKT konkursą. Sunkumai ne tik grūdina, bet ir vienija, tiesa? Be to, „Kaunas 2022“ biudžetas, 32 milijonai, atrodo kaip labai didelis skaičius, bet tai vienas mažiausių EKS biudžetų, ir politikams jis, kitaip nei kai kuriose kitose sostinėse, nepasirodė labai įdomus. Tad kultūrininkai, nors ir ribojami viešųjųpirkimųperdavimoaktųčekiųirataskaitų, turėjo gana plačias galimybes veikti ir telktis, kiek tinkami. Septintoji tiesa akivaizdi.
Sustiprėjo vietos kultūros sektoriaus solidarumas bei ryšiai.
Žinoma, tai nereiškia, kad mes suvienodėjome. Toliau cituoju knygą „Tyrimo išvada“: „Galbūt darbui kultūros sektoriuje atsidavęs profesionalas programoje pasigenda dėmesio aukštajai kultūrai, o bendruomenių aktyvatorių džiugino jo sukuriamos socialinės vertės pripažinimas. Galbūt atsargų euroskeptiką neramina šios programos įtaka vietiniam tapatumui, o atsidavęs euroentuziastas joje mato naujo, taiką sėjančio, Europinio tapatumo pažadą. Tokių ar visiškai priešingų vertybinių pozicijų ir opozicijų galima išvardinti begales. Apie jas verta ir reikia toliau diskutuoti. Visgi šiose diskusijose derėtų prisiminti faktus apie tai, kokias naujas ar kultūros sektoriuje iki tol mažai taikytas praktikas atnešė programa ir kaip jos keitė gyventojų elgsenas ir nuostatas. „Kaunas 2022“ sukurta renginių gausa ir kokybė neliko nepastebėta mieste, rajone ir už jo ribų. Programa atsispyrė nuo miesto ir rajono vietos bendruomenėse esančių kultūrinių pajėgumų, skonių ir poreikių. Į kultūros sektorių ji atnešė iki tol Lietuvoje beveik netaikytus darbo su vietos bendruomenėmis metodus bei kūrybines vietokūros praktikas.“ Čia ir aštuntoji bei devintoji tiesos, primenančios, ką suteikė „Kaunas 2022“, lyg laiko mašina, sugebėjusi parodyti, kaip galėtume gyventi, jei tokie mechanizmai veiktų visada.
Naujos žinios apie kūrybines praktikas mobilizuojančias vietos bendruomenėmis socialinį kapitalą.
Išaugęs pasitenkinimas kultūriniu gyvenimu mieste ir rajone.
Galbūt devyniomis tezėmis ši poveikio tyrimo ataskaita ir galėtų baigtis. Visgi gamtoje taip jau yra, kad nė vienas augalėlis ar padarėlis neatlieka tik vienos funkcijos. Niekas nėra tik dėl grožio. Taip ir šis tyrimas, išmokęs Tadą ir kolegas naujų dalykų ir juos neabejotinai pakeitęs. Paskutinioji tiesa priklauso jiems.
„Kaunas 2022“ stebėsenos ir vertinimo veiklose buvo sukurta vertingų praktinių žinių.
Šios žinios atviros, Tadas siūlo jas naudoti bandant geriau suprasti savo auditorijas, žmonių elgseną, nuostatas ir tai, iš ko sudėti socialiniai ūkai. Galų gale, suvokti, ko žmonės nori, ir kaip kultūra gali tai duoti.
Knygą „Tyrimo išvada“ ir kitus „Kaunas 2022“ baigiamuosius leidinius lietuvių ir anglų kalbomis, skirtus kultūros bendruomenei ir visai visuomenei, rasite čia. Be šios suvestinės, internete publikuojama ir subjektyvi prisiminimų knyga „Liudininkų parodymai“ ir trys metodinės knygos, pristatančios „Kauno 2022“ bendruomenių įtraukimo, jaunimo įgalinimo ir savanorystės praktikas.
