Praveri XIX amžiuje pačiame miesto centre, kur centriau jau nebūna, iškilusios Kauno tvirtovės intendantūros (čia toks ūkinis terminas – iš šios vietos skirstydavo maistą ir kitas gyvybiškai svarbias medžiagas) pastato duris. Įžengi į vestuvių, madų ir kitų rėksmingų fotosesijų tiesiog reikalaujančią laiptinę, gausią metalo nėrinių.
Dešiniau išgirsti „Beastie Boys“ ir drąsiai veri aukštas, siauras baltai dažytas medines duris. „Turi kovoti už savo teisę linksmintis“, – primena tau visu garsu springstanti kolonėlė. Rokenrolaaaaa… pala, pala, dar tik antradienio pietūs, žmonės dirba.
Tai ketvirtadienį namie padaryk cardio.
Trys vaikinai, įtempę raumenis ir gyslas, lieja prakaitą kilnodami svarsčius. Vienas palinkęs prie siuvimo mašinos. „Tai sakiau, kad antrą baigsim“, – kriokia visų ūsuočiausias. Augustiną Gutauską Kauno rokeriai, kurjeriai, svarsčių kilnotojai pažįsta kaip Augą. Mes jį dar pažįstame ir kaip džemsesijų čia pat, Gedimino gatvėje, veikiančiame bare organizatorių. Tiksliau, ten susipažinome prieš keletą metų, o tada jis išvyko į Ameriką. Muzikiniai atviro formato vakarai seniai nebevyksta – ne tik dėl karantino, bet Augas savo sporto klube „Siuvykla“ gazuoja visiškai netipiškai eiliniam pandemijos prispaustam lietuviui. „Aš neplanavau tų treniruočių, kaip ir šitų patalpų neplanavau, bet viskas vyksta.“
Spinduliuojantis beprotiška meile tarpukario Kauno aukso amžiui Augas galbūt jums matytas kurią nors tautinės šventės dieną. Jis, pasipuošęs cilindru, kuris nepadarytų gėdos pirmajam laisvojo Kauno burmistrui Jonui Vileišiui, vėliavos spalvų giras šiemet kilnojo tiesiog Laisvės alėjoje. Geltona-žalia-raudona už mylimą miestą ir gražiausią jo etapą? Kodėl gi ne, jei tai įkvepia dar gražesniam.
Augustino tėtis buvo poetas. Taip pat melomanas. Nors tėčio nebėra, liko jo eilės, kasetės ir įskiepytas poreikis nuolat lavintis ir būti užimtam. Kauno senamiesčio kieme pas senelius laiką leisdavęs vaikinas visuomet buvo ir meniškas, ir sportiškas. Diplomuotas treneris. Net su beisbolu turi šį tą bendra, o apie svarsčių kilnojimą išgirdo iš Lietuvos čempionės. Kur? Istoriškai kliuksinčiose patalpose prie pat abiejų esminių Kauno stočių veikiančiame sunkiosios muzikos klube „Lemmy“, štai kur. Gal gitaros, o gal istorijos įkvėpė Augą kilnoti. Netruko jis susidraugauti su gana gilias tradicijas turinčiu Kauno rajono klubu „Akademija“, kurio nariai svarsčius pandemijos epochoje kilnoja… aha, siuvykloje. Kaip tik ateinantį savaitgalį po mūsų viešnagės visi „akademikai“ dalyvaus vietiniame turnyre ir planuos kelionę į Europos pirmenybes.
Augas siuva kuprines. Tokias, kurios atlaiko darganą, švilpiantį vėją ir talpina pusę gyvenimo. Ar siuntinius. Būtent pasiuntiniai tokias dažniausiai nešioja, dviračiais skriedami miestų gatvėmis. Tokią, labai brangią, Augas įsigijo JAV, bet ji buvo prastos kokybės, nedžiugino ir įmonės klientų aptarnavimo standartai, taigi teko imtis darbo pačiam. Pirmiausia išardė nevykusį pirkinį, tuomet išklausė siuvimo kursus ir įsigijo mašiną. Pavyko – idėjos autoriaus portretu papuoštą logotipą jau atpažįsta abipus Atlanto. Kikena, kad dar niekas neįsigijo antros tokios pat, nes gamina tikrai ilgaamžius daiktus, kurių funkcija svarbiau už formą.
Kuprinės – tik pradžia, juk per gyvenimą su pasišokinėjimais skriejantiems miesto gyventojams svarbu ir tvirti šortai, kiti garderobo elementai. Siuvimo mašinų daugiau nei viena, taigi ir darbuotojų-kolegų Augas turi. Sako, kad suteikia jiems visišką laisvę, įvykdžius susitarimus, siūti sau. O ir pats mokosi. Vieną išmokė siūti kuprines, o šis jį – kelnes. O jei technika ima gesti, tvarkoma viskas čia pat. Išardyti ir vėl surinkti, pačiam suvokti, kaip veikia dalykai, – viena Augo stichijų.
Siuvykla yra, sporto salė yra, ko dar trūksta? „Planuoju plėstis, už sienos yra dar patalpų, taigi idėjoms vietos bus daugiau, pamatysit, jei ateisit rugpjūtį“, – planus drąsiai braižo kaunietis, savo studijos duris laikantis plačiai atvertas panašiai mąstantiems entuziastams. Jau esamiems ar dar tik būsimiems pažįstamiems. Jis juokauja, kad žavisi multifunkcionalumo koncepcija: visko vienoje vietoje gali ir turi būti daug. „Aš pats toks multifunkcinis.“ Gal net baras? Gal net baras, kurį jau siūlo įrengti vienas bičiulis. Jam mat pasirodė, jog Augo valdose trūksta būtent to.
Niujorkiečius „Beastie Boys“ grojaraštyje keičia grupė iš Detroito „The White Stripes“, tad tempo nemažiname. JAV yra pasikartojantis leitmotyvas mūsų pokalbyje, o ir Augo gyvenime. Ten gyvena mama, taigi ir jis Valstijose vis atsiduria jau kokius devynerius metus. Svajoja net sudalyvauti legendiniame Arnoldo Schwarzeneggerio sporto festivalyje – žinoma, už Lietuvą. Studijoje kabo JAV vėliava, bet ir Trispalvei vietos, sako, tikrai dar yra, tik reikia rasti laiko pasisiūti.
Dar carinės imperijos, miesto-tvirtovės laikus menančios, beprotiškai aukštomis lubomis žavinčios studijos sienos traukia akį Gabrielio Žvirblio piešiniais. Juose svarsčiai įgija žmogiškųjų savybių ir kilnoja patys save. Šis gatvės meno kūrėjas, vilnietis, pasirašinėjantis kaip Gzparrow, beje, taip pat siuva. Drabužius. Bet tai tik sutapimas.
„Esu rokovykas“, – išpūsdamas orą po treniruotės deklaruoja Augas, paklaustas, kokia muzika įkvepia dar spėresniam judesiui. Nors atsakymas girdimas ir regimas. Jo studijoje sukasi sunkesnė muzikos spektro pusė, pilna kasečių ir kitokių įrašų, o pats groja gitara. Grupė „Korozija“ nebeegzistuoja, bet jau netrukus sportrokeris žada naujienų ir šioje srityje.
„Tai ketvirtadienį namie padaryk cardio“, – išlydi kiek atsipūtusį kolegą-sportininką Augas, dievinantis procesą ir teisingą režimą ir retai kada iš anksto mąstantis apie pasekmes. Jis net sugeba pavadinti save nuobodžiu žmogumi! Metas ir mums. Grįšim rugpjūtį.
