Tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ kasmet į įvairius Lietuvos miestus atveža unikaliausius kūrėjus, kurių spektakliai atitinka pasirinktą metų temą. Šiemet tai – „Biografijos“.
Šiandien kalbamės su viena iš šiemetinės programos dalyvių, šiuolaikinio cirko asociacijos „Cirkus Kolektiv“ režisiere, savarankiškai cirko įgūdžius lavinusia atlikėja bei architekte iš Splito (Kroatija) – Dora Komenda. Pokalbyje ji išsamiai papasakojo apie savo biografiją, kaip jaučiasi būdama cirko menininke Kroatijoje, ryžtą, kūrybiškumą ir gebėjimą sujungti skirtingas gyvenimo sritis į harmoningą visumą.
Festivalio „Cirkuliacija“ įkūrėjas ir meno vadovas, režisierius Gildas Aleksa, pasidalino mintimis apie spektaklį „Konstrukt“: „Įdomu tai, kad cirko spektakliuose retai pasitelkiami režisieriai, o dažniausiai cirko atlikėjai pasakoja savo pačių istorijas. D. Komenda iš pradžių planavo pati atlikti šį spektaklį, tačiau dėl nėštumo nusprendė jį režisuoti. Pamatęs „Konstrukt“ Kroatijoje, pasakiau jai, kad jos sprendimas režisuoti buvo labai teisingas. Jos architektūrinis išsilavinimas padėjo sukurti neįtikėtinai švarų ir išskirtinį spektaklį, kurį labai rekomenduoju pamatyti. Šis spektaklis pristato šiek tiek kitokią oro akrobatiką, nei esame įpratę matyti, ir tai daro jį dar įdomesniu.“
Papasakokite apie save. Kas yra Dora Komenda? Kaip atradote cirką, o gal cirkas surado Jus?
Esu architektė, turinti aukštąjį architektūros diplomą, ir savarankiškai cirko įgūdžius lavinanti atlikėja-režisierė. Mano kelionė cirko pasaulyje prasidėjo prieš dešimt metų, baigiant architektūros studijas. Netikėtai atradau cirką vaikščiodama gimtajame mieste, kai pamačiau šilko numerį ant konstrukcijų gatvėje. Tokio formato cirko pasirodymo iki tol nebuvau mačiusi. Mane iš karto sužavėjo šios disciplinos mastelis, fizinė raiška ir elegancija. Tą akimirką supratau, kad tai man patinka ne tik kaip žiūrovui.
Nenumaldomas noras išbandyti cirko artistės kelią kilo iš didelės gyvenimo dalies, praleistos meninėje gimnastikoje iki studijų. Universitete visą laiką jaučiau fizinės raiškos trūkumą, o cirkas tapo būtent tuo, ko stigo kasdienybėje. Naujai atrastas hobis – atsipalaidavimo veikla – greitai virto aistra. Atradau meno rūšį, kuri puikiai derėjo su jau pažįstama intensyvia judesio praktika. Taip cirkas greitai užvaldė mano gyvenimą, nors iki to momento scenoje neturėjau jokios patirties.
Dabar architektūra ir cirkas neatsiejami – abu reikalaujantys kūrybiškumo, disciplinos, fizinės bei mentalinės ištvermės. Patirtis architektūroje suteikė kitokį požiūrį į cirko pasirodymų „konstravimą“, režisavimą. O cirko žaismingumas įkvėpė bei emociškai praturtino darbą architektūros srityje.
Šiuo metu būdama 34-erių, gyvenu nesibaigiančioje misijoje, stengdamasi subalansuoti savo dvigubą ar net trigubą vaidmenį: architektės, cirko kūrėjos ir motinos. Kiekviena iš šių sričių reikalauja didžiulio atsidavimo, todėl kasdien siekiu atrasti pusiausvyrą tarp šių skirtingų, tačiau viena kitą papildančių gyvenimo aspektų.
Kokia yra šiuolaikinio cirko situacija Jūsų šalyje, Kroatijoje? Ar daug atlikėjų pasirenka skirti savo gyvenimą šiai meno sričiai?
Manau, Lietuva ir Kroatija šiuo aspektu turi daug panašumų. Šiuo metu jaučiu gerėjančią situaciją. Pagrinde dėl to, jog pavieniai atlikėjai ir organizacijos daugiau bendradarbiauja nei anksčiau. Egzistuoja oficialūs cirko tinklai, projektai ir asociacijos, kurios analizuoja ir atliepia cirko bendruomenės poreikius, siekdamos sukurti geresnes sąlygas artistams ir kitiems cirko profesionalams.
Žinoma, būna momentų kai jaučiuosi vieniša, pavargusi ir nepajėgi. Ribotomis galimybėmis reikia gerokai daugiau pastangų, kad ką nors pasiektum ar įgyvendintum. Didžiausia problema ta, jog Kroatijoje yra tik keletas tinkamai įrengtų cirko erdvių, o esamos nėra itin stabilios. „Nepritekliaus“ aplinkybės gali stipriai išvarginti kūrėją. Spektaklis „Konstrukt“ – mano pirmasis didelio dėmesio bei pripažinimo sulaukęs darbas. Tačiau iki to buvo nueitas ilgas kelias. Į cirko meną investavau daug asmeninių išteklių: energijos, laiko, pinigų, smegenų, širdies ir t.t.
Šiuolaikinis cirkas vis dar nepatenka į Kroatijos profesionaliųjų teatrų scenas. Šis žanras yra paraštėse, veikiantis nepriklausomos kultūros kontekstuose ir kartais netgi keistomis sąlygomis. Dabar viešime rezidencijoje Šiaulių dramos teatre, kur buvome labai šiltai sutikti. Tokio rūpesčio mūsų šalyje pasigendu.
Tačiau nenoriu skambėti per daug pesimistiškai. Kroatijos šiuolaikinio cirko scenoje pamažu pasirodo vis daugiau jaunų atlikėjų, studijavusių cirką įvairiose Europos šalyse. Deja, tuos asmenis galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Būtent tokie žmonės inspiruoja, bet aš suvokiu ir skaudų nusivylimą, kuris įvyksta didžiulei motyvacijai susidūrus su galimybių užsidirbti užsiimant cirku stoka. Manau, kad vienintelis būdas išgyventi yra darbas užsienyje, kuris nėra lengvai prieinamas. Ištrūkti iš anonimiškumo nėra taip paprasta.
Kaip buvo įkurta šiuolaikinio cirko asociacija „Cirkus Kolektiv“? Kokie yra jos tikslai?
„Cirkus Kolektiv“ įkurta 2002 m., o dabartinė lyderiaujanti grupė susikūrė 2016 m. Tai asociacija, kuri siekia populiarinti šiuolaikinį cirką Kroatijoje. Organizuojame neformalias cirko edukacijas daugiau nei šimtui narių, kuriame įvairias pažindinimo programas, rengiame festivalius ir pan. Taip pat kuruojame cirko erdvę, turime stiprią rezidencijų programą, kuriame savo pasirodymus, spektaklius. Dabar aš užsiimu asociacijos kūrybine-režisūrine veikla. O kiti nariai dirba kitose sferose: pedagogikoje, administracijoje ir pan.
Kuri cirko disciplina yra pagrindinė Jūsų sritis, ir kuo ji patraukė? Ar tyrinėdama šią sritį atradote kažką naujo ar netikėto?
Pagrinde dirbu su oro disciplinomis, dažniausiai lanku ir virve. Negaliu tiksliai įvardinti kodėl man tai įdomiau nei, pavyzdžiui manipuliavimas objektais, bet būtent judėjimas vertikalioje plokštumoje mane intriguoja labiausiai.
Pastaruoju metu intensyviai studijuoju oro rekvizitų dizainą ir jų medžiagas. Mano darbas susijęs su dekonstrukcija, siekiu išsiaiškinti, kodėl šie objektai pagaminti tam tikru būdu. Užduodu sau klausimą: ką galėtų pakeisti vienas parametras projekte? Mano tikslas – atrasti potencialias naujoves ir unikalius sprendimus. Suprantu, kad tokį požiūrį galima laikyti gana įprastu šiais laikais, tačiau mane domina, kokių idėjų ir perspektyvų siekė kiti tyrėjai. Man svarbiau ne tik naujovės, bet ir gebėjimas kurti metaforas, norint atskleisti esmines cirko objektų savybes iš analitinės perspektyvos. Tiesa pasakius, net nežinau kas yra cirko naujovės 2024 metais, bet tai jau kita diskusijos tema.
Kas įkvepia kaip režisierę ir kokios temos yra svarbios kūryboje? Ar daugiausiai dėmesio skiriate žmonių santykiams, politikai, ar globalioms problemoms?
Iki šiol kūriau remdamasi savo gyvenimiška patirtimi, nes ji man atrodo autentiškiausia ir dėl to turiu daug ką pasakyti. Man svarbus asmeninis požiūris ir nuoširdus dalijimasis savo išgyvenimais scenoje. Siekiu, kad mano kūryba kurtų glaudų ryšį su žiūrovais. Sudėtingas ar intensyvias gyvenimo patirtis perdirbu kurdama cirko pasirodymus. Pirmiausia įveikiu tam tikrus išgyvenimus, o tada esu pasiruoši apie juos kalbėti. Todėl man reikia daug laiko užbaigti kūrinį.
Jūsų istorija rodo, kaip svarbu yra sekti savo vidinį pašaukimą ir leisti jam augti bei vystytis šalia kitų profesinių tikslų. Ar dažnai turimas architektūrines žinias pritaikote cirke?
Visą laiką. Dažnai kartoju: „idėja neturi formos“. To mane mokė architektūros studijose ir šį principą pritaikau cirko kūryboje. Išeities taškas visuomet yra idėja, o kūrimo procesas – jos materializavimas. Kuomet vadovaujiesi tokiu požiūrį, nebėra skirtumo tarp kūrybos cirke ir architektūroje. Nors šių sričių kalba skirtinga, tačiau – faktūros, dimensijos, ritmas, elementų santykių – sąvokos egzistuoja abiejose disciplinose. Konceptualus mąstymas bei praktiniai sprendimų įrankiai, kuriuos naudoju cirke yra iš mano architektūrinio išsilavinimo.
Ką cirkas reiškia Jums asmeniškai – ar tai gyvenimo būdas, bendruomenės dalis, darbo sritis, o galbūt kažkas visai kita?
Visa tai ką išvardinote man yra cirkas. Manau, jog neturiu tipiško cirko atlikėjo gyvenimo būdo. Nors daug keliauju, bet mano „ofisinis darbas“ šiam įvaizdžiui trukdo (juokiasi). Reikėtų pabrėžti, kad cirkas yra sunkus darbas, vedamas aistringų pastatymų idėjų bei bendruomenės kūrimu.
Ar yra cirko, teatro, muzikos ar vizualiųjų menų menininkų, kurių kūryba traukia tarsi magnetas, įkvepia ir žavi?
Žaviuosi daugelio menininkų kūryba, bet pastaruoju metu daug domėjausi Slovėnijos vizualiojo meno kūrėjo – Tobias Putrih – darbais. Prieš keletą metų lankiausi jo parodoje, o įspūdis lydi iki šiol. Be to, prieš keletą dienų paštu atkeliavo ilgai laukta knyga, „Studio Zimoun“ – vaizdinių garso instaliacijų rinkinys. Norėčiau kada nors tai patirti gyvai. Jaučiu, jog tokia meninė išraiška įkūnija viską, kas man asmeniškai svarbu.
Papasakokite plačiau apie savo vizitą Lietuvoje, ar pirmą kartą dalyvaujate festivalyje „Cirkuliacija“?
Tiesą sakant, tai jau antras vizitas. Prieš dvejus metus atvykau į Kauną dėl visuotinio „Circostrada“ (vienas didžiausių Europos cirko ir gatvės menų tinklas) susirinkimo-suvažiavimo. Lietuva man tuo metu buvo nežinoma teritorija, bet labai greitai atradau panašumų tarp mūsų šalių. Dabar sugrįžti ir mėgautis šaltibarščiais – visada puiki mintis! O jei rimtai, nekantrauju pristatyti savo spektaklį „Konstrukt“ Lietuvos publikai ir pamatyti jūsų reakcijas.
Apie ką yra spektaklis „Konstrukt“? Kieno biografiją papasakosite šiame kūrinyje? Ar dažnai dirbate su menininkėmis Klara Barišić, Georgina Cassels ir Georgiana Johnson?
„Konstrukt“ tai spektaklis apie nesėkmę ir kovą su neteisingais pasirinkimais. Pasirodyme naudojami oro akrobatikos įrenginiai yra nestabilūs, nesaugūs ir netinkami naudoti, tačiau personažai renkasi kvailai bandyti atlikti pasirodymą, dėdami visas pastangas į jau pralaimėtą kovą, bet galiausiai susiduria su klausimu – kaip priimti nesėkmę?
Kritimas – baisiausias įvykis galintis nutikti scenoje cirko menininkui, o ypač akrobatui. Visgi spektaklyje „Konstrukt“ tai tampa centrine pasirodymo ašimi. Spektaklyje kvestionuojamas cirko menininkų kaip superherojų įvaizdis, netgi atvirkščiai, siūloma pažvelgti į save destruktyviai, kaip į beviltiškus pamišėlius, desperatiškai siekiančius pripažinimo, katarsio ir besidalinančius šia frustracija su pasauliu. Susitaikymas, pasidavimas, kietakaktiškos pastangos iki išsekimo. Arba iki suvokimo, jog sėkmė ir nesėkmė tėra proto konstruktai.
Spektaklio idėja kilo iš patirties užsiimant cirku šalyje, kurioje šis menas nėra vertinamas. Paradoksalu, bet kuo daugiau energijos investavau, tuo stipriau jaučiau nesėkmę. Trumpai tariant, „Konstrukt“ – tai besiformuojančios menininkės biografijos iliustracija. Scenoje esanti trijų menininkų komanda (Klara Barišić, Georgina Cassels ir Georgiana Johnson) su pastatymu susijusi savaip. Tai mūsų pirmas darbas drauge, bet esu labai dėkingas, jog ši komanda susibūrė. Visos jos labai skirtingos asmenybės, o merginų atsineštos patirtys projektą perkėlė į kitą lygį. Anksčiau viską darydavau pati – nuo spektaklio idėjos sugeneravimo iki atlikimo. Man pasisekė, kad K. Barišić, G. Cassels ir G. Johnson įgyvendino mano idėją ir spektaklis įgavo naują prasmę bei moralinę vertę.
Prie spektaklio „Konstrukt“ įgyvendinimo prisidėjo pasaulyje ir Lietuvoje gerai žinomas cirko režisierius Roberto Magro. Koks jo indėlis į šį pasirodymą?
R. Magro indėlis – neįkainojamas. Jis sugebėjo išgauti „Konstrukt“ esmę ir padėti mums rasti tolimesnį kelią su šiuo darbu. Taip pat jis yra be galo supratingas žmogus ir puikus profesionalas, žinantis ko reikia geram cirko spektakliui. Drauge dirbome savaitę Maljorkoje. Tai buvo pirmas kartas kai režisavau, o jis stebėjo procesą iš šalies ir patarė kaip valdyti naująją kūrybinę poziciją. Esu labai dėkinga už patirtį.
–
D. Komenda spektaklį „Konstrukt“ festivalio „Cirkuliacija“ metu turėsite galimybę pamatyti tris kartus: birželio 6 d. Šiauliuose, Valstybiniame Šiaulių dramos teatre; birželio 7 d. Kaune, „Girstutyje“; birželio 8 d. Elektrėnų kultūros centre.
Tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ vyks gegužės 30 – birželio 6 dienomis Vilniuje, Naujoje Vilnioje, Kaune, Lapėse (Kauno r.), Elektrėnuose, Tauragėje ir Šiauliuose.
Informaciją apie visą programą ir jos pristatymo laiką: www.cirkuliacija.lt. Bilietus į festivalį galite rasti www.bilietai.lt
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė.
