Žurnalų archyvas

Cikle „Kinas pagal Donatą“ – ryškiausi Donato Banionio vaidmenys

1 vasario, 2024, Kauno apskrities viešosios bibliotekos inf. | Naujienos

2024-aisiais balandžio 28 d. sukaks 100 metų, kai gimė šis ryškų pėdsaką teatre ir kine palikęs aktorius Donatas Banionis. Šią datą paminėti kviečia ir Seimas, paskelbęs 2024-uosius šios asmenybės metais. Jau šį penktadienį, vasario 2 d., Ąžuolyno bibliotekoje, Radastų g. 2, pradedamas aktoriui dedikuotas kino renginių ciklas su kino kritiku Gediminu Jankausku.

Ciklą „Kinas pagal Donatą“ rengia Lietuvos kinematografininkų sąjunga, siekianti pristatyti ryškiausius ir svarbiausius Donato Banionio vaidmenis kine. Pirmąjį filmą „Adomas nori būti žmogumi“ (režisierius V. Žalakevičius) visi kviečiami pamatyti jau šį penktadienį, vasario 2 dieną, 18 val. Kaune, ten kur ir gimė aktorius. Vėliau filmų ciklas bus rodomas Panevėžyje, Klaipėdoje, Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose.

Programa Kaune

Vasario 2 d. 18 val. „Adomas nori būti žmogumi“. Režisierius V. Žalakevičius.
Vasario 12 d. 18 val. „Niekas nenorėjo mirti“. Režisierius V. Žalakevičius.
Vasario 19 d. 18 val. „Andrius“. Režisierius A. Araminas.

Pasaulinėje ir, žinoma, Lietuvos kino istorijoje D. Banionio vaidmenys paliko savo žymę, juk sukurta daugiau, kaip 80 vaidmenų. Retrospektyvoje „Kinas pagal Donatą“ pristatomi svarbiausi ir ganėtinai skirtingi D. Banionio vaidmenys. Kiekvienas planuojamų pristatyti filmų yra ryškus kinematografinio meno pavyzdys. V. Žalakevičiaus, R. Vabalo, A. Aramino, A. Žebriūno, K. Wolfo, H. Seemanno, A. Tarkovskio filmuose Donatas Banionis įtikinamai įgyvendina skirtingų režisierių sumanymus taip pademonstruodamas aktoriaus profesijos meistriškumą. Kūryba buvo jo gyvenimo variklis.

Vytauto Žalakevičiaus filme „Niekas nenorėjo mirti“ Vaitkus – į žiaurią istorijos mėsmalę patekusio paprasto lietuvio vaidmuo – tapo Donato Banionio bilietu į didįjį ekraną, jo, kaip aktoriaus, vizitine kortele, neišdildomu mūsų kino ir netgi tam tikra prasme istorijos personažu. Savo mokytojo Juozo Miltinio pamokas gerai išmokęs aktorius įsisąmonino: gyvenime, kaip ir mene, ieškoti ne to, kas nauja, o to, kas tikra. Svarbiausia – žinia, kurią savo vaidmenimis ir gyvensena siunti žiūrovams, gerbėjams, visiems žmonėms.

Už savo vaidmenis Donatas Banionis buvo apdovanotas tarptautiniame Karlovi Varų, Sofijos kino festivaliuose, pelnė valstybinę premiją Vokietijoje. Donatas Banionis – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, jam įteikta „Sidabrinė gervė“ už istorinį indėlį į kiną ir daugybė kitų apdovanojimų.

Per šimtą vaidmenų teatre, per aštuoniasdešimt kine, pora šimtų persikūnijimų į skirtingiausius herojus ir ištisa kultūros epocha. Jo vaidybos stilius, įvairiapusiškumas ir bendradarbiavimas su garsiais režisieriais liudija ne tik jo asmeninį indėlį į Lietuvos kino istoriją, bet ir jo gyvenimo įžvalgas, kurios skleidžiamos per vaidmenis ir jo gyvenimą. Tai Donatas Banionis – gyva gija, siejusi mus, XXI amžiaus pradžios gyventojus, su lietuvių kino aukso amžiumi, mūsų aktorių proveržiu į ekranus. Antplūdžiai teatro spektakliuose, kuriose vaidino Donatas Banionis – sudėtingiausiose Augusto Strindbergo, Arthuro Millerio, Friedricho Durrenmatto, Henriko Ibseno dramose, kino herojai, pavertę aktorių atpažįstamu net gūdžiausio provincijos miestelio gatvėje, šimtai gerbėjų laiškų – dar ne elektroninių, o rašytų ranka, ko gero, pirmasis lietuvio žingsnis Kanų kino festivalio raudonuoju kilimu, vakarėliai su Monica Vitti ar pokalbiai su Federico Fellini. Tokių faktų Donato Banionio biografijoje daug.

Filmų ciklą organizuoja: Lietuvos kinematografininkų sąjunga
Sąjungos veiklą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba
Filmų ciklą finansuoja: Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija (AVAKA)
Partneriai: Donato Banionio fondas, Lietuvos kino centras, Ąžuolyno biblioteka, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Kinas Panemunė, Skalvijos kino centras, Goethe-Institut