Ar dar pamenate tokią laikmeną – kompaktinį diską? Lietuviams su viso ko vakarietiško antplūdžiu po Nepriklausomybės atkūrimo besiasocijuojantis artefaktas turi daug klasiškesnę istoriją.
Kaip žinia, į kompaktinį diską telpa 74 minutės 33 sekundės muzikos ar kitokio garso. Todėl, kad tiek truko 1951 metais atlikta Beethoveno devintosios simfonijos versija. Atlikta ji buvo lėtai. Dirigavo Wilhelmas Furtwängleris, ir būtent šį įrašą kompaktinio disko gamintojams rekomendavo
kitas dirigentas – Herbertas von Karajanas.
Kupina paslapčių ir istorijų – bei už jų slypinčių asmenybių – muzika šiandien neberibojama nei minučių, nei centimetrų, nei valstybių sienų. Skaitmeniniame vandenyne jos daugėja kas sekundę. Baisu nepaskęsti, bet likti neatradus – ne ką drąsiau.
Tradiciškai balandžio žurnalą dedikuojame muzikai – šįkart tai, kuri gali būti vadinama amžina. Kuri galbūt nesukuriama taip greit, bet gali būti atrandama vėl ir vėl. Sutapimas: straipsnių herojai, nors visi susiję su Kaunu, klajoja po mažąjį ir didįjį pasaulius, skleisdami ne tik savo kūrybą, bet ir mūsų miesto, Lietuvos vardą. Nors vis dar esame apriboti patys žinote ko, esame visiškai laisvi panirti į muziką.
Numeryje skaitykite pokalbius su radijo stoties „LRT KLasika“ vadovu ir „Kaunas 2022“ ambasadoriumi Julijumi Grickevičiumi, „Kaunas Piano Fest“ rengėjais, Brazilką „garsinančiu“ Mindaugu Timinsku, Niujorke gyvenančia kompozitore Žibuokle Martinaityte ir operos-performanso „Sun & Sea (Marina) autorėmis Vaiva Grainyte, Rugile Barzdžiukaite ir Lina Lapelyte. Taip pat laukia pasakojimas apie Juozo Gruodžio kompozitorių medį.
Nemokamo žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ ieškokite bibliotekose, muziejuose, galerijose, knygų nameliuose, kavą ir maistą išsnešti siūlančiose kavinėse. Skaitmeninė žurnalo versija laukia čia.
Gero skaitymo ir tuomet – klausymo. Rekomendacijų nepritrūksite.
Viršelio iliustracijos autorė – Jolita Puleikytė.
