Ne tiek klimato kaita, kiek besimainantys miestiečių įpročiai, sykiais parsivežami vietoj suvenyrų iš kelionių ar gyvenimo svetur, lemia tai, kad keturi metų laikai gyvenimui pagrindinėse miesto gatvėse nebeturi tiek daug įtakos. Žinoma, pliaupiant lapkričio liūčiai niekas nė neketina gerti kavos „ant gatvės“, bet ankstyvo pavasario saulė – jau pakankama priežastis boginti stalelius laukan. Jei dar vieną kokį šildytuvą pastatytum, žiūrėk, ir mėgaujiesi lauko sezonu tris ketvirtadalius metų.
O kur kava, spurga, planuoti ar atsitiktiniai susitikimai, pašnekesiai – ten ir muzika. Per amžius klajojantys muzikantai (ir kiti artistai) manėsi pragyvenimui ten, kur žinojo, kad bus išgirsti. Niekas nesikeičia – gatvė yra dažniausiai repertuarą mainanti koncertų salė, kur senbuviai telpa su atvykėliais, pradedantieji – su dešimtmečiais stažą skaičiuojančiais. Ar patiks praeiviui, kuris gali būti prokuroras, architektas, biurokratas, moksleivis, stalius ar gydytojas, niekas nežino. Ta muzikanto ir klausytojo vienio magija įvyksta ne kasdien, bet be jos, cituojant Jovaro Kelpšo poeziją, miestas tėra pastatai.
Apie (ne tik) gatvės muziką, girdimą ausimis ir širdimi, šį mėnesį kalbame ir su jos transliuotojais, ir su tais, kurie vaikšto, klauso, fiksuoja ir net paorganizuoja. Nuo žilabarzdžio pono Vytauto Vaičekausko, įsileidusio mūsų redakcijos narius į namus Kleboniškyje, iki pasaulio koncertų sales jau beveik apgrojusios, bet ir traukinyje smuiko neslepiančios Barboros Valiukevičiūtės. Be Europos gatvių gyventi negalintis Karolis Brežinskas dalinasi sava tarptautine patirtimi, senoje sinagogoje studiją įsirengęs Kristijonas Valančius prisimena krikštą Palangoje.
Simona Savickaitė siekia, kad miesto renginiai būtų kuo atviresni kiekvienam. Kartvelų restorane prisėdęs Audrys Karalius dėsto savas unikalias idėjas, kaip padaryti, kad miesto muzikos fonas būtų įdomus, prasmingas ir vertingas. Dar pavyko išpešti dirbtiniu intelektu prisodrintą interviu iš Šančiuose besiburiančių alternatyvščikų „Kaunaszoo“, o fotografas Remis savitą termino interpretaciją išdėstė vaizdais. Numeris šįkart talpus! Juk tarp visų eilučių skamba paslėpta muzika.
Nemokamas žurnalas jau kultūringose Kauno vietose, o kitą savaitę pasieks ir sostinę. Kaip visada, kopiją ras ir esantys internete.
