Po rekonstrukcijos praėjusį savaitgalį duris atvėrusi Kauno rotušė neatsitiktinai reklaminėje kampanijoje pakvietė į vestuves su savo miestu. Aš pats ilgai galvojau, kad šis pastatas – vieta vestuvėms ir niekam daugiau. Manau, tokių yra ir gerokai daugiau. Ir nors civilinės sąjungos čia negrįš dar pusmetį, šviežiausia ir naujausia miesto muziejinė ekspozicija jau laukia pasiryžusių pažinti Kauną.
Ilgai trukęs procesas
Baltoji gulbė liudija daugiau nei 600 metų istoriją. Paskutinį kartą čia tokio mastelio remonto darbai atlikti tik 1836-1837 metais, o restauracija nuo 1969 iki 1973 m. Keista, kad tik įpusėjus trečią nepriklausomybės dešimtmetį pribrendome šviežiems pokyčiams.
Prieš beveik dešimtmetį į kiekvienam kauniečiui, ir ne tik, pažįstamą pastatą atsikraustė Kauno miesto muziejus. Diskusijos dėl būtinų tvarkybos darbų prasidėjo iškart po to. Netrukus pradėta kurti ir pirmoji ekspozicija, kalbanti ne apie miesto turinį, bet patį miestą.
2018 m. paskelbtas architektūrinis konkursas. Nuo to laiko viskas kainavo virš 6 mln. eurų miesto biudžeto. Kaip žmogui dirbusiam su paveldo tvarkyba, man tai atrodo labai optimali suma. Juk tai vienas esminių miesto architektūrinių paminklų, savivaldos simbolis.
Prie pasakojimo prisidėjo ir gyventojai: dalis autentiškų, originalių ir iliustratyvių eksponatų surinkta iš žmonių.
Patys tvarkybos darbai truko apie 2 metus. Jau apsilankęs galiu pasakyti taip: Kauno rotušė sėkmingai perkelta į 2024 m. viešųjų erdvių standartus neprarandant mums pažįstamos jos dvasios.
Didžiausias dėmesys – ekspozicijai
Iki šiol nelabai ko ir buvo eiti į tą Kauno rotušę: nors čia jau veikė, nedideles parodas siūlė Kauno miesto muziejaus padalinys, jis, vaizdžiai, tariant, hibernavo. Nuo šiol lankydami miesto šerdį galėsite aplankyti ir tas erdves, kurios anksčiau neefektyviai naudotos administracinėms veikloms arba buvo išvis nenaudojamos. Be to, pašalinta ir dalis neautentiškų detalių, čia atsiradusių po sovietmečiu atliktos restauracijos.
Po šiemet baigtų tvarkybos darbų Kauno miesto simbolio vidaus plotas padidėjo iki 1500 kv. m. Beveik 2/3 jo užima visiškai šviežia, nuo idėjos sukurta, miesto istoriją plačiąja prasme apimanti trijų aukštų ekspozicija. Planuojama, kad pirmame aukšte, kur teikiama turizmo informacija, taip pat įsikurs kavinė.
Ypač didelis dėmesys įrenginėjant skirtas edukacijoms, žmonių su negalia ir kitų socialinių grupių bei auditorijų įtraukčiai. Kauno miesto muziejus per pastaruosius metus tapo modernių vertybių kultūrine įstaiga, ir tai puikiai atsispindi jų požiūryje į lankytoją.
Ekspoziciją rengė ir prie jos kūrimo prisidėjo per 100 istorikų, muziejininkų, architektų, urbanistų, edukologų, taip pat kino režisierius, dramaturgės, antropologė, sociologas, menotyrininkė, garso ir vaizdo menininkai, dizaineriai. Tokios komandos nedideliame mūsų mieste suburiamos retokai (su dešimtadaliu komandos kalbamės šio mėnesio žurnale „Kaunas pilnas kultūros“, – kviečiame skaityti ir internete).
Išsidėstė per tris aukštus
Įėjus iškart užpuola jausmas, kuris tęsiasi per tris aukštus išsidėsčiusios ekspozicijos metu: rotušėje daugiau erdvės, tvarkos, subtilumo bei minimalizmo, nors neprarastas ir keliais skirtingais laikotarpiais pulsuojantis jos puošnumas.
Ekspozicija susideda iš 18 dalių, kurių dvi skirtos laikinosioms parodoms. Lankytojai čia ras net 800 eksponatų iš Lietuvos ir ne tik. Prie pasakojimo prisidėjo ir gyventojai: dalis autentiškų, originalių ir iliustratyvių eksponatų surinkta iš žmonių.
Pasakojimas prasideda pirmame aukšte, kuriame lankytojų laukia įvadinis stendas: aptariama kaip susikuria miestas, pateikti skirtingi požiūriai nuo ko prasideda, pristatomi ryškiausi ir žinomiausi Kauno susikūrimo mitai bei teorijos.
Keliaujame į rūsio erdves, kuriose anksčiau veikė keramikos muziejus. Čia Kauno daugiasluoksniškumas, skirtingos tapatybės, įdomiausi bruožai perteikiami per įvairių miesto rajonų pasakojimus. Pradėję nuo Senamiesčio keliausime iki pat miegamųjų Kauno priemiesčių.
Ekspozicijos pasakojimas čia – interaktyvus, įtraukiantis, patogiai išdėstytas nepatogiose erdvėse, neapkraunantis. Lankytojui paliekama erdvės pačiam nuspręsti kiek jis nori informacijos: norinčių bėgti nekankina ilgi tekstai, o smalsuolių žinias patenkina platūs pasakojimai skaitmeniniame vedlyje.
Jei apačioje apie praeitį, tai viršuje – apie dabartį. Iš rūsio pakilę į antrą aukštą rasime Kauną, išnarpliotą per tris pjūvius: žmones, daiktus ir gamtą. Ar kada pagalvojote kokie yra Kauno kvapai? Kokie yra miesto gatvių atributai? Kokia asmenybės kuria miesto įvaizdį?
Kitose erdvėse kalbame apie miesto simbolius, ritualus ir net balkonus kaip įdomią privačią ir sykiu viešą erdvę. Išskirtinio paminėjimo verta simbolių erdvė: man įdomiausia ir bene interaktyviausia ekspozicijos dalis sukurta su žinoma Kauno grafikos dizainere Inga Navickaite-Drąsute.
Esame įpratę kalbėti apie miesto turinį, apie miesto detales, apie miesto maršrutus, tačiau dažnai pamirštame pačią esmę. Viename iš Kauno rotušės mažesnių kambariukų įkurta laikinų parodų erdvė, kuri pavadinta „Miesto archyvas. Atmintis“. Čia kas 9 mėnesius bus keičiamos parodos, savotiškos kunstkameros, skirtos subjektyviai istorijai, pasakojančiai per ryškias asmenybes ar miesto bendruomenes.
Ir turbūt nėra logiškesnio pasirinkimo nuo ko ir pradėti šios erdvės parodas – ilgamečio Kauno rotušės ceremonmeisterio Kęstučio Ignatavičiaus. Žmogaus, prisidėjusio ne prie vieno Kauno ritualo įdiegimo, miesto švenčių puoselėjimo ir tiesiog įspūdingo Kauno personažo. Beje, tai buvusiame jo kabinete ir veikia naujoji parodų erdvė.
Antroje parodų erdvėje iki šiol buvo galima apsilankyti tik ypatingų renginių metu. Palėpėje, autentiškų konstrukcijų apsuptyje, specialioje stiklinėje konstrukcijoje jau spalį įsikurs dalis „Istorijų festivalio“ programos. Dabar galite aplankyti „Eye Gymnastics“ (Gailė Griciūtė ir Viktorija Damerell) sukurtą garso instaliaciją „Tėkmė be upės“.
Ekspozicijos pasakojimas, kaip žadama, netolimoje ateityje baigsis bokšte prie laikrodžio. Čia ne tik bus šnekama apie istorinę bokštų reikšmę, pvz. stebint gaisrus, bet bus aptariama ir Kauno panorama, ryškiausi jos kirčiai.
Atidarymo savaitė tęsiasi
Ketvirtadienį koncertu ir miesto mero sveikinimais prasidėję renginiai tęsiasi. Po kelis tūkstančius lankytojų sutalpinusio savaitgalio, bei nedarbingo pirmadienio, Kauno rotušė vėl atsiveria antradienį. Šventinę savaitę kiekviena diena skiriama vis kitai auditorijai, susidaro įspūdis nagrinėjant KMM sudarytą renginių programą.
Antradienis – senjorų diena, kai į ekskursijas kviečiami Trečio amžiaus universiteto lankytojai bei studentai (ir ne tik). Trečiadienį laukiami tėveliai su mažaisiais, o į savo kūrybines dirbtuves su vaikais kvies atlikėja Migloko. Viską vainikuos šventinis koncertas ketvirtadienį su grupe „Superkoloritas“.
Visi renginiai bei muziejaus ekspozicijos lankymas yra nemokami. Ir nors, natūralu, kaip visuomet prieš atidarymą dar šis bei tas nepabaigta, nesuspėta, pats rekomenduoju lankyti dabar, kai turinio autorių komanda vietoje lankytojams skiria patį didžiausią dėmesį.
Įtvirtinta istorinė atmintis
Esame įpratę kalbėti apie miesto turinį, apie miesto detales, apie miesto maršrutus, tačiau dažnai pamirštame pačią esmę: kaip ir kodėl tas miestas susiformavo; kokia yra jo, kaip socialinio ir bendruomeninio fenomeno, priežastis; kaip vystėsi ir kuo išskirtinės atskiros jo dalys.
Būtent tam ir kuriami miesto muziejai. Tokio istorija Kaune prasidėjo būtent Kauno rotušėje dar XIX a. pabaigoje: čia pradėti kaupti Kauno tvirtovės statybų atrasti paleontologijos pavyzdžiai. Vėliau šis 1936 m. reorganizuotas, o tada sekė okupacija. Šią klaidą Kauno miesto taryba atskiru nutarimu nusprendė pakeisti dar 2005 m. atkurdama Kauno miesto muziejų. Duris jis atvėrė 2008 m. vasario 15 d. ir nuo to laiko pamažu tampa įtraukia miesto pažinimo erdve. Tačiau miesto muziejus ekspozicijos apie patį miestą iki šiol neturėjo.
Norėčiau tik pasidžiaugti, kad laikais, kai istorinė atmintis tampa skirtingų ideologijų ir priešiškų politinių jėgų diskusijų objektais, kai paminklai tampa nuolatinės civilinės trinties taškais, galime džiaugtis nepriklausomu ir 100 žmonių (neskaitant rangovų) sukurtu nauju istorinės atminties poliu. Ten, kur prieš pusantro šimto metų jis savo veiklą ir pradėjo. Erdvėje, kuri istoriškai visuomet buvo miestiečių viešųjų paslaugų centras, savivaldos simbolis, bendruomenės namai ir neatsiejamas miesto dalis tarp dviejų didžiausių šalies upių.
