Žurnalo archyvas

Antanui Žmuidzinavičiui – 150: atsiveria „Tylūs horizontai“ 

4 gegužės, 2026, A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus inf. | Naujienos

Nuo gegužės 5 d. A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje (V. Putvinskio g. 64, Kaune) atveriama A. Žmuidzinavičiaus jubiliejui skirta paroda „Tylūs horizontai“. 

2026 m. minimas dailininko Antano Žmuidzinavičiaus 150-asis gimtadienis. Ši paroda –  kvietimas iš naujo atsigręžti į vienos ryškiausių Dainavos krašto kultūros asmenybių kūrybinį palikimą. 

Paroda simboliniu pavadinimu „Tylūs horizontai“ pristato A. Žmuidzinavičiaus peizažus ne tik kaip regimus vaizdus, bet ir kaip patiriamas būsenas. Jo kūryboje kraštovaizdis tampa gyva, emocinius ir kultūrinius prasmių klodus talpinančia erdve. Eksponuojami darbai atskleidžia dailininko kelionių geografinę amplitudę – nuo Lietuvos iki Jungtinių Amerikos Valstijų, skirtingų šviesos, klimato ir nuotaikų patirtis. Peizažai liudija patirtus nuotykius, ilgesį, laisvės pojūtį, santūrų ir refleksyvų santykį su pasauliu.

Antanas Žmuidzinavičius. Senos kapinės. 1914

Antanas Žmuidzinavičius. Niagaros krioklys. 1910

Šioje parodoje kviečiame žiūrovą sustoti ir pažvelgti giliau. Peizažuose slypi užkoduotos žinutės, atspindinčios laikmečio nuotaikas ir asmenines kūrėjo laikysenas, esminius biografijos aspektus. Kraštovaizdis čia nėra vien estetinė matomos aplinkos kontempliacijos erdvė – jis tampa tylia tapatybės, vertybių ir pilietinės savimonės išraiška. Tautos išbandymų akimirkomis peizažas įgyja ypatingą prasmę: tampa stiprybės, dvasinės atramos ir vidinio pasipriešinimo simboliu. Kita vertus, kraštovaizdis gali funkcionuoti ir kaip ideologinės reprezentacijos priemonė, prisidedanti prie politinių naratyvų konstravimo bei propagandinių diskursų formavimo.

Antanas Žmuidzinavičius. Paryžiaus etiudas. 1906
Antanas Žmuidzinavičius. „Miškas ūžia, verkia, gaudžia“. 1907

Augantis visuomenės susidomėjimas A. Žmuidzinavičiaus asmenybe ir veikla rodo, kad jo kūryba gali būti suvokiama ne tik chrestomatiniame meno istorijos kontekste, bet ir kaip gyvas, šiandien aktualus kultūrinis reiškinys. Paroda siekia skatinti dialogą tarp kartų, stiprinti kultūrinį sąmoningumą, kelti klausimus ir ieškoti atsakymų, net jei jie kartais nuskamba nepatogiai. Vis dėlto svarbiausias klausimas lieka kiekvienam iš mūsų: ar šiandien, kasdienybės skubėjime, dar sustojame pažvelgti į tekančią upę, įsiklausyti į medžių šnarėjimą, pamatyti dangaus žydrynėje skriejančius debesis ar mokame išgirsti tylą? „Tylūs horizontai“ kviečia ne tik žiūrėti, bet ir patirti – atrasti savąjį sielovaizdį.

Paroda veikia: 2026 05 05 – 2027 02 16

Parodos mecenatas: Dr. Jauniaus Gumbio Lietuvos meno fondas

Partneriai: Lietuvos šaulių sąjunga, Vlado Putvinskio-Pūtvio klubas, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos meno pažinimo centras TARTLE, Vytauto Didžiojo karo muziejus, UAB Bikuvos prekyba, Manto Steponavičiaus meno kolekcija, Vilniaus miesto muziejus Beatričės namai, Sibirkos Rožynas.

Muziejus dėkoja Marijos ir Antano Žmuidzinavičių anūkams: Augiui Gučui, a.a. Rimantui Gučui, Birutei Gučaitei ir a.a. Giedrei Gučaitei.

Parodos kuratorė: Jurgita Rimkutė-Vainiuvienė

Parodos koordinatorė: Daina Zozaitė

Parodos edukacija: Giedrė Grinkevičiūtė, Vincenta Pokštienė

Parodos komunikacija: Vida Labanauskienė, Monika, Mastavičiūtė, Milda Žiūkaitė

Parodos grafinis dizainas: Naglis Rytis Baltušnikas

Redaktoriai: Aurelija Gražina Rukšaitė, Armandas Rumšas

Vertėjas: Armandas Rumšas

Parodos architektūras: Ekspobalta

Parodos technikai: Irmantas Kuskys, Mindaugas Bagdonavičius, Izoldas Smagarauskas, Rimantas Bernatavičius