English
Žurnalų archyvas

A. Aleksandravičius. 12 metų paieškų (fotogalerija)

2 vasario, 2021, Monika Balčiauskaitė | Mėnesio tema, Naujienos

Fotografija – užfiksuoti prisiminimai, išliekantys ateičiai. Kad ir vienas labiausiai šio straipsnio herojaus atmintyje įstrigusių jo paties įamžintų kadrų, kuriame matomas Kauno legenda tapęs apgriuvęs „Merkurijus“. 2009 m. toks vaizdas aplinkiniams atrodė įprastas, o štai šiandien jo reikšmė miestui – begalinė. Prekybos centro nebėra, tačiau visuomenei dabar tai primena apie dešimtmečius besitęsiantį Kauno miesto augimą. Pastaruosius dvylika metų kiekvieną dieną jį dokumentuoja Andrius Aleksandravičius. Leisdamasis į kasdienius pasivaikščiojimus ir naujų vietų paieškas, jis visuomet parankėje nešiojasi droną, su kuriuo fiksuoja vaizdingiausius Kauno maršrutus.

Griaunamas „Merkurijus“

Pokalbį pradėjome nuo fotografavimo taisyklių, vyraujančių pašnekovo rutinoje: „Droną keliu tik saulei kylant arba leidžiantis. Iš pirmo žvilgsnio visa tai atrodo labai paprasta, tačiau vasarą švinta kelios minutės iki 4 valandos, tad atsikelti tikrai nėra taip paprasta. Seniau dažniausiai pramiegodavau, tačiau dabar galiu pasidžiaugti, kad pastaruosius keletą metų keliuosi su saule. Matyt, pripratau prie tokio režimo. Žinoma, retkarčiais būna sudėtinga ištempti iki saulėlydžio, tačiau padeda popiečio miegas.“ Andriaus fotografavimo procesui labai svarbios ir orų prognozės – pavyzdžiui, pirmasis sniegas visiškai pakeičia miesto vaizdą, tuomet dažnai pavyksta užfiksuoti pačius gražiausius kadrus.

Tiems, kurie domisi fotografavimu iš oro, fotografas rekomenduoja susipažinti su labai svarbiomis naujienomis. Nuo šių metų pradžios visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo naujas reglamentas: „Norint naudoti droną, kuris yra sunkesnis negu 250 gramų (kuo sunkesnis dronas – tuo daugiau reikalavimų) ir turi kamerą, privaloma jį užregistruoti bendroje sistemoje.“ Lietuvoje už tai atsakinga Transporto kompetencijų agentūra.

O dabar grįžkime prie maršrutų. Pirmiausia nepasikuklinau pasiteirauti apie kelias man pačiai aktualias vietas. Maršrutas, kuriuo vaikštinėjant geriausiai matosi Kauno senamiesčio bokštai, pašnekovo siūlymu, prasidėtų Senamiestyje, reikėtų pamažu žingsniuoti Aleksoto apžvalgos aikštelės link (rekomenduojama lipti laiptais), akimirkai stabtelėti ir apžiūrėti panoramą, o tuomet tęsti pasivaikščiojimą Amerikos Lietuvių gatve, kol prieisite Garliavos tako laiptus, kuriais nusileidus atsiveria visiškai kitokia miesto panorama. Pasiilgusiems tylos ir kvapą gniaužiančio kraštovaizdžio – Nemuno ir Nevėžio santaka. Ne tik pagrindinis takas, kurio gale susitinka upės, bet ir daugybė takelių prie Nemuno. Andrius rekomendavo maršrutą pradėti nuo Lampėdžių miško. O dabar metas fotografo kruopščiai atrinktiems ir iliustruotiems maršrutams.

Senamiestis – Marvelė – Č. Radzinausko tiltas – Kulautuvos gatvė – Autobusų parkas – Brastos gatvė – Vilijampolės tiltas – Senamiestis

10 km ilgio maršrutas galbūt nėra labai populiarus, tačiau itin įdomus. Nors kiekviena vietovė labai skiriasi nuo kitos, tačiau neabejoju, kad tiek Santakos vaizdas, matomas iš Nemuno pusės, tiek kraštovaizdis, atsiveriantis nuo Česlovo Radzinausko tilto, tiek panoraminis Vilijampolės rajonas prikaustys kiekvieno keliauninko akis. Toks, sakyčiau, kaimas mieste. Nepamirškime ir Vidaus vandens kelių direkcijos laivų ant kranto ar raudonųjų Kauno autobusų, išrikiuotų parke, – tai nekasdieniai vaizdai.

Kauno autobusai. A. Aleksandravičiaus nuotr.

Laisvės alėja – Žaliakalnio medinukai – Ąžuolynas – Laisvės alėja

Patirti šį maršrutą galite skirtingais būdais: galite pakilti „Pompėjos“, Kauko ar Vytauto parko laiptais ir pasinerti į įdomiausio medinuko paieškas arba tiesiog klaidžioti mažomis Žaliakalnio gatvelėmis. Kiekvieną kartą, kai ten einu, bandau pasinerti į vis skirtingus kelius. Gėlių ir Minties Rato gatvės – kiek gražių atspalvių ten galite pamatyti! Kelionė tęsiasi vaikštinėjant po Ąžuolyną ir kiek vėliau leidžiantis Vinco Mykolaičio-Putino laiptais.

Žaliakalnio ratai. A. Aleksandravičiaus nuotr.

Laisvės alėja – Daukanto gatvė – Nemuno krantinė – Žemieji Šančiai – Panemunė – Studentų miestelis – Ąžuolynas – Laisvės alėja

Ilgas, maždaug 3 val., maršrutas, skirtas pažinčiai su Žemaisiais Šančiais. Pagrindiniai vaizdai: medinukai, modernūs namai, žiemą prie Nemuno, šalia vieno iš daugiabučių, besirenkančios gulbės, Panemunės šilas, Trijų mergelių tiltas, Kauno studentų miestelis ir, žinoma, Ąžuolynas.

Gulbės. A. Aleksandravičiaus nuotr.

Laisvės alėja – Daukanto gatvė – Nemuno krantinė – A. Juozapavičiaus prospektas – Drobės gatvė – Švenčionių gatvė – Prancūzų gatvė – Kauno geležinkelio stotis

Dar vienas puikus maršrutas tiems, kurie nori susipažinti su Žemaisiais Šančiais, esančiais kitoje A. Juozapavičiaus prospekto pusėje, ir pakilti į ypatingą vietą Aukštuosiuose Šančiuose – Švenčionių gatvę, dar kitaip vadinamą „Uošvės liežuviu“. Po to rekomenduočiau paklaidžioti Prancūzų gatve ir kiek toliau, Lentvario gatvėje, nusileisti į traukinių stotį – ten atsivers visiškai kitoks vaizdas, negu iš Tunelio gatvės.

Uošvės liežuvis. A. Aleksandravičiaus nuotr.

Laisvės alėja – H. ir O. Minkovskių gatvė – Aleksoto tiltas – Senamiestis

Drįsčiau teigti, kad tai – ateities maršrutas. Kai kurios vietos dėl siaurų ar išvis neegzistuojančių šaligatvių pasivaikščiojimams vis dar nėra patogios, tačiau šiame maršrute atsiveria visai kitoks Kaunas. „Žalgirio“ arena iš kitos Nemuno pusės, „Kauno grūdų“ pastatai ir šalia senųjų Aleksoto žydų kapinių tarp medžių įsitaisęs nuostabaus grožio geležinkelis. Pamažu artėjant prie Aleksoto tilto, atsiveria ir Senamiesčio panorama. Manau, kad atsiradus naujiems tiltams iš Nemuno salos, ši Kauno dalis labai atsigaus ir čia patekti galėsime kur kas paprasčiau.

Geležinkelis Aleksote. A. Aleksandravičiaus nuotr.

Laisvės alėja – Ramybės parkas – Traukinių stotis – E. Fryko gatvė – Vytauto parkas – Mažasis Ąžuolynas – Kauko alėja – A. Mickevičiaus gatvė – Pelėdų kalnas – Senamiestis

Labai mėgstu šį maršrutą, nes čia atsiveria daug įvairių Kauno panoramų. E. Fryko gatvės pabaigoje iš viršaus matosi traukinių stotis, o iš Vytauto parko – dalelė Laisvės alėjos ir Soboro. Nuo Pelėdų kalno matosi tiek Naujamiesčio, tiek Senamiesčio panoramos, o kitoje pusėje tolumoje šmėžuoja Šilainių vaizdai. Pabaigoje – ypač smagus nusileidimas į Senamiestį ramia Benediktinių gatve.

Senamiesčio panorama. A. Aleksandravičiaus nuotr.

Laisvės alėja – Vienybės aikštė – Aušros takas – Žemaičių gatvė – P. Kalpoko gatvė – Neries krantinė – Senamiestis

Šį maršrutą būtų galima pavadinti „Kaip iš Laisvės alėjos patekti į Senamiestį per aplinkui“. Akis džiuginanti visiškai neseniai renovuota Vienybės aikštė, labai gražus Aušros takas ir prie pat išsirikiavę pastatai. Po to – nusileidimas P. Kalpoko gatve iki Neries krantinės.

Būtent šios viaduko konstrukcijos virš P. Kalpoko g. jau nebėra! A. Aleksandravičiaus nuotr.

Senamiestis – Kleboniškis

Šis maršrutas palei Nerį veda iki pat Kleboniškio. Kelionę galima pradėti Jonavos gatvės pabaigoje ir ten pasirinkti norimo ilgio maršrutą. Jeigu turite laiko, klaidžiokite net iki Naujasodžio – tai kita Kleboniškio miško pusė.

Kleboniškio miškas. A. Aleksandravičiaus nuotr.

Dainava – Kalniečiai

Trumpo pasivaikščiojimo maršrutas pažinčiai su Kauno parkais: naujai sutvarkytais Draugystės ir Kalniečių parkais, Dainavos parku ir labai gražia Čečėnijos aikšte.

Čečėnijos aikštė. A. Aleksandravičiaus nuotr.

afoto.eu

This error message is only visible to WordPress admins

Error: No connected account.

Please go to the Instagram Feed settings page to connect an account.