Kauno arkivyskupijos muziejus (M. Valančiaus g, 6, Kaunas), minėdamas vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo 225-ąsias metines, rugsėjo 17 d. (ketvirtadienį), 19 val. atidaro parodą „Motiejus Wiskupas Kauni“. Joje pristatoma viena ryškiausių XIX amžiaus Lietuvos asmenybių – Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, kurio pastoracinė, švietėjiška, kultūrinė ir visuomeninė veikla reikšmingai prisidėjo prie lietuvių tautinės savimonės stiprėjimo.
Parodoje lankytojai kviečiami pažvelgti į vyskupo gyvenimą ir veiklą Kaune, Vyskupo namuose (dab. M. Valančiaus g. 6), jo kasdienybę, kūrybą, aplinką ir ryšį su žmonėmis. Ekspozicijoje pristatomas Žemaičių vyskupijos žemėlapis, kuriame atsispindi vyskupo organizuotas knygnešystės sąjūdis ir pažymėtos daugiau kaip penkiasdešimt jo vyskupavimo metu pastatytų bei vyskupo šventintų bažnyčių.
Ypatingą vietą parodoje užima Valančių giminės portretai. Lankytojai pirmą kartą gali išvysti šiuos šeimos narių atvaizdus ir juose ieškoti giminei būdingų bruožų. Tai leidžia į vyskupą pažvelgti ne tik kaip į istorinę asmenybę, bet ir kaip į žmogų, kilusį iš konkrečios šeimos ir aplinkos.
Vyskupas, kurio žodis tapo veiklos įrankiu
Motiejaus Valančiaus gyvenimas Kaune išsiskyrė intensyvia pastoracine, švietėjiška ir kūrybine veikla. Grožinė ir teologinė kūryba, rūpestis žmonių švietimu bei lietuviško žodžio sklaida tapo neatsiejama jo ganytojiškos misijos dalimi. Švietėjišką veiklą Valančius suvokė kaip sielovadinės meilės ir rūpesčio Lietuvos žmonėmis išraišką.
Ypač sudėtingomis sąlygomis teko rūpintis lietuviškos spaudos leidyba ir jos sklaida. Slapta organizuoti lietuviškų knygų leidybą už Lietuvos ribų buvo didžiulis iššūkis, tačiau stipria valia ir sumanumu pasižymėjęs vyskupas M. Valančius su juo susidorojo. Tam reikėjo gebėjimo sutelkti žmones, įkvėpti juos idėja, suteikti drąsos ir skirti asmeninių lėšų.
Už veiklą, nesuderinamą su okupacine carine valdžia, vyskupas buvo baudžiamas tūkstančių rublių baudomis, jam ne kartą grasinta tremtimi. Nepaisant spaudimo, Valančius išsaugojo tiesią ir tvirtą laikyseną. Ši jo savybė įkvepia ir šiandien.
Asmeniniai daiktai ir kasdienybės ženklai
Parodoje eksponuojami autentiški su vyskupo gyvenimu ir veikla susiję objektai: vyskupo sostas, ganytojo žiedas, elenchai – jam priklausę liturginiai kalendoriai, kuriuose esama Valančiaus ranka pasižymėtų svarbių datų, tarp jų ir motinos mirties laikas.
Šalia XIX a. II pusės vyskupo Valančiaus leidinių eksponuojama ir pati storiausia „vizitinė kortelė“. Vyskupas, prisistatydamas svarbiems asmenims Peterburge ir kitur, dovanodavo žemaičių tarme 1848 m. išleistą knygą „Žemaičių vyskupystė“.
Parodoje taip pat primenama Valančiaus literatūrinė kūryba. „Palangos Juzė“ ir „Vaikų knygelės“, sukurtos Kauno katedros pašonėje, tapo reikšminga lietuvių vaikų literatūros istorijos dalimi. M. Valančius gerai suprato spausdinto žodžio galią ir didaktinę įdomios, patrauklios istorijos reikšmę.
Valančius ir augantis Kaunas
M. Valančiaus perkėlimas į Kauną 1864 m. buvo svarbus ne tik Bažnyčios, bet ir paties miesto gyvenimui. Tuometinis gubernijos miestas ėmė sparčiai augti, o į Kauno katedrą gausiai plūdo žmonės iš visos Lietuvos, atvykstantys priimti Sutvirtinimo sakramento.
Vyskupo dienoraštyje užrašyti sutvirtinamųjų skaičiai įspūdingi – nuo 350 iki 1 870 žmonių per dieną. Darbo dienomis susirinkdavo mažesnės minios, o sekmadieniais į Kauną plūsdavo tūkstančiai žmonių. Dėl tokio masto pastoracinės veiklos vyskupui teko aiškintis civilinei valdžiai.
Parodoje lankytojai gali išvysti ir paskutinę vyskupo Motiejaus Valančiaus dovaną Kauno katedrai – šv. Mišių taurę, kuri 1875 m. buvo pagaminta Rygoje iš jo pastoralo – ganytojo lazdos, jau po jo mirties.
Tikėjimo ženklai ir bažnyčių šventinimas
Atskira parodos tema – mensos portatilis iš Rumšiškių Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios. Tai altoriuje dedama marmuro plokštė su krikščionių šventųjų kankinių relikvijomis. Tokie relikvijų kaulų gabalėliai buvo dovanojami naujoms bažnyčioms ir naudojami šventinant jų altorius.
Pats vyskupas yra rašęs, kad relikvijas „trupino“, idant jų užtektų visoms naujai statomoms bažnyčioms. Šis objektas atskleidžia ne tik liturginę praktiką, bet ir konkretų Valančiaus rūpinimąsi naujų parapijų ir bažnyčių gyvenimu.
Vyskupo aplinka ir atvaizdai
Parodoje eksponuojamas Kauno arkivyskupijos rinkiniuose saugomas XIX a. nežinomo dailininko nutapytas Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus portretas. Dar vienas išskirtinis kūrinys – tai vyskupo Motiejaus Valančiaus namus puošęs įspūdingo dydžio P. Černyševskio paveikslas „Palaimintasis Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis“, nutapytas 1794 m.
Šie kūriniai leidžia pažvelgti į Valančiaus aplinką ir jo santykį su Žemaičių vyskupijos istorine atmintimi. Kartu jie papildo parodos pasakojimą apie asmenybę, kurios veikla apėmė ne tik kasdienę ganytojo tarnystę, bet ir platesnį kultūrinį bei visuomeninį gyvenimą.
Paroda „Motiejus Wiskupas Kauni“ kviečia iš naujo pažvelgti į Motiejų Valančių – ne tik kaip į XIX amžiaus Žemaičių vyskupą, rašytoją ir švietėją, bet ir kaip į žmogų, savo laikyseną, žodį ir veiklą pavertusį atsaku į sudėtingos epochos iššūkius.
Parodos rėmėjai: Kauno arkivyskupija, LR Kultūros ministerija.
Parodos partneriai: Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Kretingos muziejus, Kauno apskrities Ąžuolyno biblioteka, Kauno technologijos universiteto biblioteka.
Parodos kuratorės: doc. dr. Rima Valinčiūtė-Varnė, dr. Roma Zajančkauskienė
Dizainerė: Gabrielė Aleksė
Ekspoziciniai baldai ir apšvietimas: Andrius Kairiūkštis
