Rugsėjo 3 dieną (ketvirtadienį) nuo 18 val. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) vyks trijų parodų atidarymai.
Personalinėje Gabrielės Aleksės parodoje „Dažnis 7“ pristatomi nauji, dar niekur nerodyti paveikslai, sukurti menininkei tyrinėjant binaurinių ritmų ryšį su suvokimu, regimąja vaizduote ir kūrybos procesu. Parodos atspirties taškas – 7 Hz ritmas, atitinkantis theta smegenų bangų diapazoną ir siejamas su hipnagogija, sapnais bei giliu atsipalaidavimu. Parodoje 7 Hz tampa ne tiek skaičiumi, kiek slenksčiu į sunkiau apibrėžiamas patirties teritorijas. Vartų, langų, tuščių kambarių, horizonto ir šviesos motyvais tyrinėjama riba tarp išorinio ir vidinio patyrimo, tarp aštrios ribos ir švelnaus perėjimo. Tapybą papildo erdvinė instaliacija. Specialiai įrengtoje klausymosi erdvėje lankytojai galės klausytis binaurinių ritmų įrašo, tapusio vienu iš šios parodos kūrybinių atspirties taškų.
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.
Marijos Čipkutės personalinėje parodoje „Tai yra mano kūnas“ pagrindinė eksponuojamus kūrinius jungianti tema – moters vaisingumas ir jos gili transformacija per nėštumą, gimdymą bei motinystę.
Kaip rašo Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, krikščioniškasis pasaulis žino, kad po „Tai yra mano kūnas“ toliau seka žodžiai: „kuris yra už jus atiduodamas“. Eucharistijos stebuklą įkūnijantis kūnas tokiu tampa tik po transformacijos ir simbolinio paaukojimo. Panašiai moters kūnas yra paaukojamas gyvybei išnešioti. Paaukotas moters kūnas yra išdidus ir sakraliai įprasmintas, nes tai per jį pasireiškia kosminio, archetipinio principo valia – nuo jo prasideda naujas gyvybės ir mirties ciklas. Dėl to įvairiose kultūrose, religijose ir mitologijose ypatinga vieta tenka Deivei Motinai.
„Marijos Čipkutės parodoje Deivė Motina pasirodo skirtingais pavidalais – kaip Mergelė Marija, senovės Egipto žvaigždžių ir visatos deivė Nuit ar pati menininkė, kurios asmeninė patirtis paskatino sukurti darbus, tapusius intymiomis motinystės apmąstymo relikvijomis. Archetipiniai gyvybę kuriančiosios jėgos vaizdiniai kūriniuose susineria į daugialypę universalią motinystės mitologiją, apsuptą prietarų, ritualų, tikėjimų, svajonių ir nežinios“, – teigia J. Marcišauskytė-Jurašienė.
Paroda yra galerijos „Meno parkas“ projekto „Eteris. 2026“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Trečioji rugsėjo 2 d. atidaroma paroda, Kęstučio Zapkaus „Piešiniai“, yra galerijos „Meno parkas“ projekto „Tikėti tapyba“ dalis.
Kaip rašo Dovilė Morkūnaitė-Žilinskė, abstrakcionizmo atstovas Kęstutis Zapkus yra vienas svarbiausių lietuvių tapytojų gyvenantis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Visą gyvenimą menininkas laikosi griežto įsipareigojimo abstrakcijai, naudoja gryną vizualinę kalbą, be vaizdinimų, o darbų struktūros labiau primena muzikinę kompoziciją.
„Jo kūriniai įtraukia žiūrovą į sudėtingus spalvų, erdvės ir judesio sluoksnius. Kęstučio Zapkaus požiūris į tapybą išlieka labai individualus, jis atsisako lygiuotis į dominuojančias meno kryptis, tačiau įkvėpimo semiasi iš muzikos, architektūros ir istorinių ar kultūrinių įvykių. Kęstučiui Zapkui tapyba tai intelektualinė patirtis, kuri atsiskleidžia per intensyvią sąveiką su forma“, – teigia Dovilė Morkūnaitė-Žilinskė.
Po praėjusių parodų galerijoje „Meno parkas“ 2023 m., Dailininkų sąjungos galerijoje 2025 m. ir „Baroti“ galerijoje Klaipėdoje 2026 m., atsižvelgdami į nuolatinę jo kūrybos raidą ir aktualumą, toliau tęsiame bendradarbiavimą. Parodoje pristatomuose vėlyvesniuose jo darbuose grįžtama prie temų, kurios jau dešimtmečius yra svarbios menininko praktikoje. Galerijos „Meno parkas“ tikslas – tiek šia paroda, tiek būsimų parodų ateityje metu, palaipsniui atskleisti kūrinių rinkinį, suteikiant galimybę susipažinti su naujausiais Kęstučio Zapkaus meniniais tyrinėjimais. –
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Kęstučio Zapkaus paroda galerijoje „Meno parkas“ veiks iki spalio 25 dienos.
