Į Kauno Petrašiūnų termofikacinę elektrinę ketvirtą kartą sugrįžta festivalis „Transformacijos“. Šįkart industrinėse erdvėse penkių Lietuvos menininkų komanda simboliškai atsigręš į visą elektrinės veiklą palaikančio vandens formas. Pramonė ir menas ypatingai patirčiai susijungs rugpjūčio 21–23 dienomis.
Ne vienerius metus duris į vieną įdomiausių Kauno industrinių objektų atveriantis festivalis „Transformacijos“ šiemet lankytojus kvies pasinerti į autentišką garso, muzikos ir vaizdų kelionę. Joje pagrindine inspiracija taps vanduo – ne tik nuolat formą keičiantis gamtos išteklius, bet ir vienas svarbiausių elektrinės veikimo elementų. Tyrinėdami industrinį objektą, žiūrovai stebės meno kalba pasakojamus vandens virsmus, formų ir būvių kaitą.
Kauno Petrašiūnų termofikacinę elektrinę į savo rankas perims penki Lietuvos kūrėjai: multimedijų menininkas Rimas Sakalauskas, videomenininkas ir vaizdo projekcijų kūrėjas Dinas Marcinkevičius, šviesų dailininkas Vilius Vilutis, kompozitorė Rita Mačiliūnaitė ir garso dizaineris Paulius Bučius.
„Tai bus meditatyvi, kiek hipnotizuojanti patirtis“, – šypsosi menininkas R. Sakalauskas, plačiajai auditorijai geriau žinomas kaip videomenininkas, teatro dailininkas, Auksinio scenos kryžiaus laureatas. Kūrėjas neslepia – industrinė aplinka jį traukia jau seniai, o Petrašiūnų elektrinės amžius, formos ir fasadas diktuoja savas taisykles.
„Vanduo ir skystis apskritai kuria kontrastą su metalu, griežtomis elektrinės formomis. Patirtis bus ir konceptuali, ir edukacinė, o iš teatro pasaulio atkeliaus švelnesni atspalviai, šiek tiek poezijos. Kūrinio vizualinė kalba gimsta ir dialoge su XX a. video menininkais, jų idėjomis ir eksperimentais“, – pasakoja R. Sakalauskas.
Svarbią vietą instaliacijoje užims ne tik vaizdo projekcijos, meninės instaliacijos, lazeriai ir šiuolaikinės skaitmeninės medijos, bet ir specialiai festivaliui kuriama atmosferinė aplinka – šviesa ir muzika.
„Instaliacija atsiremia į elektrinės kontekstą ir vandens kelią, tačiau vanduo čia suvokiamas ne vien mechanine prasme. Mane domina pats vandens principas – jo gebėjimas nuolat kisti, transformuotis, pereiti iš vienos būsenos į kitą. Todėl ir muzikoje šios transformacijos nėra perteikiamos tiesiogiai ar iliustratyviai. Vanduo man nėra tik upės tekėjimo ar srovės garsas – jis gali skambėti kaip bet koks tembras, bet kuris instrumentas.
Šiuo atveju instaliacijoje susilies elektroninė muzika ir akustiniai skambesiai, o neišvengiamai atsispindės ir mano, kaip kūrėjos, asmeninis santykis su vandeniu“, – pasakoja kūrinio kompozitorė Rita Mačiliūnaitė.
Apsilankymas festivalyje „Transformacijos“ – su registracija. Daugiau informacijos: festivalistransformacijos.lt
