Pirmajame šios vasaros „Kauno pilno kultūros“ numeryje čiulba ulba, kleketuoja, tarška, ūbauja ir kukuoja įvairiausi sparnuočiai – strazdai, balandžiai, antys, pelikanai, pempės, apuokai… ir net plieno sparnų savininkai.
Paukščių temą žurnale tyrinėjame lankydami Lietuvos zoologijos sodą, balandinę Žaliakalnyje, Kauno menininkų namus, Ąžuolyną ir Panemunės šilą, Lietuvos aviacijos muziejų. Tikimės, skaitydami pajusite bent dalelę to malonumo, kurį patyrėme šį numerį ruošdami. O prasideda jis taip…
Šeštą ryto tikras kaunietis, kuris pagal zodiako ženklą, be abejo, yra vieversys, atplėšia langą ir įsijungia „Merlin“ programėlę. Kol prie kavos lesa sausainius „Gaidelis“, programėlė fiksuoja musinukę, strazdą ir elementarųjį žvirblį – visi savi.
Kaunietis, kadangi tikras, yra šančiovskas. Papusryčiavęs jis šoka ant dviračio – ech, smagu būtų ta pirmoji vaikiška „Kregždutė“, bet būkim realistai – maukšlinasi šalmą ir skrieja į darbus. Pakeliui pamojuoja sparnuotiems gatvės meno piešiniams „Jis ir Ji“ (aut. Gražvyda Andrijauskaitė) ir „Žiema baigėsi“ (aut. Žygimantas Amelynas; kol ruošėme žurnalą spaudai, piešinys išnyko!).
Patupėjęs kelias valandas savo inkile verslo centre ir užsukęs į „Kolibrį“ skaitinių atostogoms (kaip tik nauja „Gegutė“ atskrido, valio!), jis šutina pietauti – šiandien penktadienis, tad galima sau leisti firminį „Pelėdinės“ mėsainį. Laukdamas susifeistaimina su pusbroliu, kuris dirba vairu ir šiandien pietauja Ateities plente esančiame Papūgų bare. Per tą čiauškesį neįmanoma susikalbėti.
Dar pora meilų, ir savaitė – baigta. Lyg tyčia pakeliui „Genys Taproom“, mūsų šančiovsko kaimynų gaminių svetainė Laisvės alėjoje. Su bendradarbiais skubiai šaukiamas konsiliumas (visai kaip prie klinikų stovinti Stasio Žirgulio skulptūra, kurios mažesnę versiją dabar pamatysite Kalniečių parke) ir sukamas vakaro planas, periodiškai nuverkiant, kad „Lizdas“ jau užsidarė.
„Svarbiausia nebaigti „Juodvarniuose“, – konstatuoja tikras kaunietis, pasižadėjęs šeimai šeštadienį aplankyti Lietuvos zoologijos sodą, nors pačiam mielesnis Tado Ivanausko zoologijos muziejus, nes ten niekas nečiauška, o vaikystėje dar ir medžiagines šliures duodavo. Čiužu čiužu kaip pingvinai.
Juostelė ima suktis pašėlusiu greičiu – garsėjanti muzika, blykčiojančios šviesos, niekur nevedantys pokalbiai… Kaunietis atsipeikėja Pelėdų kalne, labiau prakutusio bendradarbio viloje su vaizdu už milijoną. Tenka ropoti namo – jau švinta, galvoje taip pat, tad pamažu vaizdas fokusuojasi, ir kaunietis pastebi medžiuose iškeltus inkilus, siaubingai primenančius aplink jo biurą išsidėsčiusius Kauno centro pastatus. Tie menininkai…
Kirsdamas Ąžuolyną, kaunietis sutinka tuziną smalsuolių – iškėlę viršun telefonus, šie tarpusavyje šnibždasi kažką apie „Genį“. Ar jie penktadienį buvo susitikę? Išsitraukia telefoną, kuriame „Merlin“ sufleruoja, kad ryto koncerto solistas – vidutinis margasis genys. Ilgaliežuvis, uždavęs toną visam birželio žurnalui, kurį tikras kaunietis tikrai nusičiups išėjęs į miestą. Tik prieš tai truputėlį pasnaus. Šiandien kelsis tik su trečiais gaidžiais, o po neišvengiamo zoologijos sodo būtinai nusiridens iki „Vištos puode“ kotletukų.
–
Nemokamo žurnalo ieškokite visur Kaune ir kai kur Vilniuje arba skaitykite internete.
