Penkiasdešimtmetis – solidi proga, tačiau narstant Kauno menininkų namų (KMN) ir čia dirbusių, dirbančių, dirbsiančių (tinka ir veiksmažodžiai kurti, veikti, būti) asmenybių istorijas akivaizdu, kad auksinis jubiliejus – tik dūmų uždanga.
Krūvon sudėję visus įvykius – nuo ambicingo teatro ir klasikos rečitalių iki madų pristatymų ir ošo seansų, nuo kariliono iki techno, nuo poezijos iki poezijos, visas valdininkų ir kūrėjų ambicijas, žiūrovų lūkesčius, galų gale, kitur nuvilnijusius likimus – gautume kokio tūkstančio metų ilgumo epą. Antra vertus, efemeriškumo KMN kūne irgi daug. Per pusšimtį metų – dešimt vadovų, taigi panašiai tiek vizijų, apie ką turi būti šis Kauno miesto profesionaliųjų menų centras (taip KMN pristatomi vikipedijoje).
Ir atsakymo nėra! Kaip ir vientisas KMN prisiminimas tiesiog neegzistuoja. Vis dėlto, su didesniais ar mažesniais iššūkiais, jau penkiasdešimt metų tai puiki vieta būti mene, iš meno, su menu ar dėl jo. Keletą skirtingų buvimo versijų rasite šio žurnalo puslapiuose – pasikalbėjome ir su šiuo metu ilgiausiai įstaigoje dirbančiu, ir su dar tik svajojančiomis tai daryti. Su čia kavą virusiu ir čia triukšmą tyrinėjančiomis.
Mūsų kolegos „Kauno diena“, beje, jubiliejaus proga publikavo turiningus pokalbius su viena iš KMN vadovių Dalia Teišerskyte ir epochų sandūroje čia dirbusia dar vieno direktoriaus Algimanto Norvilo pavaduotoja Hana Šumilaite. Rasite internete!
O kitus metus tikimės pradėti pašnekesiu su naujuoju / naująja įstaigos vadovu / vadove – konkursas dar nepaskelbtas, bet gal jau pradėjote jam ruoštis?
P. S. Pačioje žurnalo pabaigoje – skambi istorija apie dar vieną lapkričio sukaktuvininką Kaune. Bet dabar metas keltis į kiek ankstesnius laikus ir pasidomėti, kas iš tiesų yra šie namai V. Putvinskio gatvėje, vienoje esminių Kauno kultūros ašių.
Nemokamo žurnalo ieškokite jubiliejų švenčiančiuose KMN ir kitose kultūrai draugiškose vietose. Arba internete.
