Netoli „Žalgirio“ arenos (pakeliui ir greitojo maisto užkandinė yra) ir visai prie pat Krepšinio namų. Strategiškai puikioje vietoje įsitaisiusi viena iš dviejų (arba trijų, jei, kaip pašnekovai siūlo, skaičiuosime „15min.lt“ padalinį „24sek“) krepšinio žiniasklaidos gigančių Lietuvoje. Ir jokios ironijos žodyje „gigantas“ ieškoti nereikia: dešimtimis tūkstančių skaičiuojamos tinklalaidžių – kelių per savaitę – perklausos, per du tūkstančius rėmėjų „Patreon“ platformoje, minučių tikslumu tinklalapyje atsirandančios naujienos, septyniolika bendradarbių, artimi kontaktai su komandomis, kelionės į karštus krepšinio taškus pasaulyje…
Na, pripažinkime, kultūros žiniasklaidai iki tokių auditorijų Lietuvoje (ir ne tik čia) toli. Bet su kolegomis pasidalinti patirtimi visuomet įdomu. O ir proga yra – kovo 10 d. „Basketnews“ sukanka šešiolika metų. Apie niekada nesustojantį krepšinio traukinį kalbamės su projekto vyriausiuoju redaktoriumi Jonu Miklovu ir save labiau komentatoriumi, nei žurnalistu, vadinančiu Karoliu Tiškevičiumi.
Jonai, negi tu esi šiame projekte nuo pat pradžių?
Jonas: Esu! Man tuomet buvo 19 metų. Projektą įsteigė mano bičiuliai, o aš prisijungiau kaip žurnalistas. Laikui einant tapau vienu iš dalininkų.
Iš kur devyniolikmečio žurnalistinė patirtis?
Jonas: Pradėjau apie 2003 metus, kai tėvai nupirko kompiuterį ir įvedė internetą. Su broliu susikūrėme tinklalapiuką „nba.dar.lt“ ir turėdavome apie penkiasdešimt skaitytojų – neįsivaizduoju, kaip jie mus rasdavo, kaip jie skaitydavo paauglių iš anglų kalbos verstus tekstus, įkeltus kitą dieną po NBA rungtynių. Tuo metu buvo populiari susirašinėjimo programa „mIRC“, ten radom kitų žmonių, turėjusių kitą tinklalapį, tada dar kitą… Tada jau gimė „Eurobasket.lt“ ir tuomet „Basketnews.lt“. Taigi savo mokykla galiu vadinti skaitymą – išsižiojus – kaip rašo amerikiečiai. Pavyzdžiui, buvo tokia legenda Markas Steinas, dirbęs ESPN, dabar jis dirba „New York Times“. 2019 m. pasaulio čempionate buvome kolegos! Priėjau, paspaudžiau jam ranką, kažką pasakiau – mačiau, toks didelėmis akimis buvau ne vienas.
Karoli, kaip tu atsiradai čia?
Karolis: Mes su Jonu pažįstami nuo mano karjeros pradžios. Dirbau „Žalgirio“ radijuje apie 2009 m., tad susitikdavome spaudos konferencijose, pasilabindavome. Po poros sezonų radijuje ir kelių projektų čempionatų metu jis pakvietė mane į „Basketnews“ kurti radijo laidą apie krepšinį. Pirmiausia ji buvo transliuojama stotyje „Tau“, tada „Extra FM“. Po kurio laiko bendradarbiavimas nutrūko, ir prieš porą metų sugrįžau, tik jau į kitą formatą. Kaip krepšinio tinklalaidė buvome antri Lietuvoje – pirmasis startavo Donatas Urbonas iš „15min.lt“. Esam kalbėję, kokie tuo metu buvom trumparegiai – juk galėjom iš karto tokį formatą kurti.
Ar su kolegomis iš kitų specializuotų portalų bei didžiosios žiniasklaidos labiau bendradarbiaujat, ar konkuruojat?
Karolis: Mes visi esame draugeliai, bet ir konkurentai. Kaip ir krepšininkai – spaudžia ranką prieš rungtynes, bet jų metu nori gerklę perkąsti. Kreipiame dėmesį į peržiūras, kas geriau pavaro, ką daugiau komentuoja, kas didesnį furorą sukelia, greičiau praneša.
Yra puikiausių, pavyzdžiui, kriminalinių naujienų reporterių, kurie dešimtis metų pasakoja, kur kas sprogo, kas ką partrenkė. Bet jie tuo negyvena, neserga savo sritimi ta hobio prasme. O tarp sporto ir kultūros žurnalistų matau paralelę – mes ir po darbo tą patį veikiame. Nebūna, kad pavargstate nuo krepšinio?
Jonas: Karolis manęs vis klausia, kodėl aš nežiūriu LKL (kurią jis komentuoja). Aš nebenoriu!
Karolis: Jis nežiūri LKL, bet daugiausia apie LKL kalba tinklalaidėse. Šiandien, va, apie penketukus pradėjome kalbėti, ir jis sau traukia į penketuką krepšininkus, nors nežino, kaip jie dabar lošia.
Ar komandos turi savo mėgstamus žurnalistus, kuriems simpatizuoja?
Karolis: Manęs „Žalgiris“ nemėgsta… Galbūt dėl pasisakymų. Nepamirškim, kad aš, kaip kaunietis ir buvęs „Žalgirio“ dalimi, esu net dirbęs „Ryte“. Bet man neįdomu tik gražiai kalbėti, smagu ir patrolinti, ir specialiai eiti prieš populiariausią nuomonę. Taip smagiau ir man, ir žiūrovams.
Čia įdomu, kad tu esi dirbęs ir klubuose, ir kaip nepriklausomas žurnalistas. Kas smagiau – viešai palaikyti vieną pusę ir už tai gauti atlyginimą, ar būti neutraliam, bet laisvam?
Karolis: Apskritai save labiau komentatoriumi vadinčiau. O apie tą dvilypumą… Lietuva yra nuostabi šalis ta prasme, kad tu gali dirbti ir klube, ir žiniasklaidos priemonėje, ir lygoje. Man yra buvę visi trys atvejai vienu metu, tikrai daug kolegų balansuoja su dviem. Tai turbūt nereiškia, kad mums trūksta specialistų, labiau tai, kad visiems vienodai. Per maža šalis, kad tai būtų problema.
Jonas: Aš nesu klube dirbęs, bet mes, kaip „Basketnews“, teikiame komunikacijos paslaugas kelioms LKL, NKL komandoms, dirbame su nacionaline ir moterų lygomis. Tai daro jau kiti darbuotojai, ne aš asmeniškai. Pats dabar išvis apsiriboju tinklalaidėmis bei išvykomis su „Žalgiriu“, kurių metu kalbinu žaidėjus. Turiu daug vadybinio darbo, tai užima laiko.
Ir dar knygą išleidai! Kas dar neskaitė „Aš – stebuklas, jūs nepastebėjote?“ apie romanoviškąjį periodą „Žalgiryje“, būtinai turėtų tai padaryti. Ar nesulaukei ją parašęs grasinimų? Juk tiek pikantiškų faktų atskleista.
Jonas: Jokių laiškų nebuvo. Tik po poros mėnesių prisistatė tas žmogus, kuris mane su Vladimiru Romanovu suvedė. Norėjo kelias knygas gauti, aš jam su parašais nunešiau, kad ir Vladimirui į Maskvą nusiųstų. Sako, aš tau pranešiu, ką jis sakė, tau nepasakytų, ką mano, o man pasakys. Dar po kokio mėnesio jis man skambina ir sako: „Nu va, šnekėjau su Vova, tai viskas gerai, tu nesinervink, buvo pora vietų, kur jam nepatiko, bet tik pora.“
Karolis: Bet įsižeidusių tikrai yra.
Jonas: Aha, yra vaikščiojusių, kalbėjusių, kad viskas ne taip.
Vadinasi, buvo ažiotažas. Ar pardavimai tai atspindėjo? Ir ar bus antroji knyga?
Jonas: Leidykla iš pradžių atspaudė 2000 kopijų – Lietuvoje tai bestselerio tiražas. Jį iššlavė dar iki antrojo, 5000 tiražo pasirodymo. Pernai prieš šventes visgi egzempliorių vėl nebeliko, nors Kalėdoms gi visi perka knygas. Tuomet dar 2000 išleista, taigi iš viso 9000. O antrajai knygai minčių yra, bet jas kol kas esu nustūmęs šonan. Kada nors visgi reiks, negaliu būti „one hit wonder“.
Taigi apie tinklalaides. Jūs per savaitę sugeneruojate neįtikėtiną kiekį turinio – keturias, penkias laidas apie „Eurolygą“, NBA, atsakinėjat į sekėjų klausimus… Ir sakydama „jūs“ turiu omenyje daug skirtingų žmonių.
Jonas: Man iškart atrodė, kad tai turi būti platesnis projektas, nei tiesiog „Basketnews“ laida. Pirmiausia, kai dar nebuvo aiškaus plano, kaip viskas vyks, tinklalaides Karolis vedė su savo pasikviestu Vytautu Mikaičiu, pirmasis pašnekovas buvo žalgirietis Artūras Milaknis. Tik vėliau prisijungiau aš, treneris Tomas Keršis, kiek vėliau projektai „Užkalti halės langai“ su Ryčiu Vyšniausku priešakyje ir Karoliu Kadikinu, atstovaujančiu eilinio fano perspektyvai, ir „ENBAS“ – geriausiai NBA suprantantis žmogus Lietuvoje Rokas „Jama“ Grajauskas bei jo pasivadintas Mykolas Jankaitis. Ir taip visi sau kalbame po „Basketnews“ vėliava.
Praėjusį pavasarį, kitaip nei antrojo karantino metu, sporto varžybos išvis nevyko. Ar tuomet tinklalaidėmis ir pradėjote turtinti ištuštėjusią dienotvarkę?
Jonas: Žinoma. Kai viskas sustojo, buvome pirmieji, kurie kažką ėmė daryti. Kolegos tiesiog užsidarė, išėjo iš studijų, visi kokiam mėnesiui buvo dingę. O mes sau per „Zoom“, iš namų, sugalvojom naujų temų.
Karolis: Net iš studijos aną pavasarį paskutiniai išėjom. Kaip tie „Titaniko“ muzikantai, iki paskutinės minutės tikėjom, kad gal dar neskęstam. Aš, beje, šviesą išjungiau.
Kiek turite perklausų ar peržiūrų po geros „Žalgirio“ pergalės, į kurią tinklalaidės formatu reaguojate paprastai pernakt?
Jonas: Vaizdo formatu peržiūrų būna apie 20–25 tūkstančiai. Audio – dar apie 3000. O reaguoti, žinoma, stengiamės kuo greičiau. Žinios sensta, be to, kuo anksčiau įkelsi laidą, tuo daugiau surinksi peržiūrų. Dėl to irgi lenktyniaujame. Net sekmadieniais darom laidas – nes kiti daro pirmadieniais!
Ar dažnai pašnekovai prašo ką nors tinklalaidėse iškirpti, ištrinti?
Karolis: Pasitaiko. Gediminas Žiemelis (neseniai įsigijęs areną ir steigiantis krepšinio klubą Vilniuje, – red. past.) buvo vienas jų. Rašo man: „Ai, gal to neminim? Gal to nededam?“ Galiausiai įdėjau viską ir pagalvojau, kad bus, kaip bus. Bet gerai suėjo, manau, jie savo tikslus irgi pasiekė, jei jų turėjo. Bet atvejai reti. Tinklalaidė tuo ir įdomus žanras, kad beveik niekada nekarpai to, ką prišneki ar ką pašnekovas leptelėjo.
Jonai, užsiminei, kad dirbate su moterų krepšinio komunikacija. Kaip vertinate šios sporto šakos žiūroviškumo perspektyvas? Nes iki šiol Lietuvoje ji šešėlyje.
Jonas: Moterų krepšinis visame pasaulyje šešėlyje. Kalbant apie NBA, pavyzdžiui, jie savo varžybų „burbule“ nešioja rožinius WNBA džemperius – bandoma taip moterų krepšinį reklamuoti. Bet ir ten pilna klausimų, pradedant nuo atlyginimų skirtumo, kuris yra milžiniškas.
Bet turime Justės Jocytės atvejį, kai penkiolikmetė sukėlė didelį ažiotažą.
Jonas: Na, taip, ji pažaidė Lietuvoje ir po dviejų mėnesių išvažiavo į Prancūziją, nes gavo kontraktą su „Asvel“. Tai tie du mėnesiai ir buvo Lietuvos moterų krepšinio lygos viršūnė. O dabar ir vėl niekam neįdomu. Bet taip yra ir kitose sporto šakose – vyrus žiūri labiau.
Kodėl?
Karolis: Mes dažnai, bandydami būti itin politkorektiški ir teisingi, vengiame pasakyti tai, kas akivaizdu. Vyrų rezultatai aukštesnio lygio ir galimybės didesnės. Žiūrovas mato aukštesnio lygio sportą. Žinoma, intriga moterų sporte tikrai yra, jis gražus, kitoks, bet tai tiesiog kitas fiziškumo lygis. Būtent dėl to moterys nesivaržo su vyrais.
Jonas: Beje, kalbant apie patį žiūrovą ir grįžtant prie tinklalaidžių, kadangi matome, kas klauso audioformatą – 96 proc. yra vyrai. Nors tinklalapyje šis santykis yra 80/20.
O koks visų laikų skaitomiausias „Basketnews“ straipsnis?
Jonas: Kobe Bryanto žūtis pernai sausį.
Gal reikėtų pagerinti atmosferą. Jūs patys mokate žaisti krepšinį?
Karolis: Mes taip manom.
