Netrukus palydėsime besibaigiančius metus ir būsime atšventę ir paminėję nemažai Lietuvos istorijai svarbių sukakčių. Viena iš jų – Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos veiklos šimtmetis.
Lietuvos išeivijos, karybos ir visuomeninių organizacijų istorijai svarbi draugija susikūrė 1925 m. Tačiau Birutiečių ištakos siekia kiek ankstesnius laikus – Nepriklausomybės kovose ką tik apsigynusią Lietuvos Respubliką, vardan kurios laisvės nemažai mūsų karių paaukojo brangiausią turtą: gyvybes ir sveikatas. Sužeistiems Lietuvos didvyriams reikėjo paramos, pagalbos, palaikymo ir 1922 m. prie Karo ligoninės įkurtas Moterų komitetas kariams, ligoniams ir invalidams globoti svariai prisidėjo.
Komitetas 1925 m. virto Karininkų šeimų moterų draugija, o ši 1935 m. virto Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija. Tais metais buvo minimos Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės 550-osios mirties metinės ir draugija Birutę pasirinko savo globėja. Sovietams Lietuvą okupavus, Birutiečių draugija veiklą tęsė išeivijoje, o, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, grįžo ir yra su Lietuvos karininkais.
Draugijos istorija yra įdomi, turtinga ir verta knygos. Dabar gi svarbu akcentuoti, kad birutietės yra pavyzdys, kaip valingos ir veiklios moterys gali tapti tvirtu bendruomeniniu audiniu ir vardan bendro tikslo – padėti, pagloboti, paremti vargą išgyvenančius – susivienyti. Kaip ir anuomet, taip ir dabar birutietės yra pasišventusi lavinti Lietuvos visuomenę: kelti dorovę, skleisti tautiškumo idėjas, auklėti jaunimą, puoselėti tradicijas ir kultūrą, padėti vyrams kariams per karą, globoti sužeistus ir ligotus karius. Tai yra draugijos veiklos tiek tremtyje, tiek laisvoje Lietuvoje pamatas, neišjudinamas ir mūsų dienomis.
Švęsdamas Birutiečių šimtmetį, Vytauto Didžiojo karo muziejaus taip pat nuveikė įdomių dalykų atskleidžiant draugijos istoriją.
Sukakties proga buvo pakalbintos moterys, labai svariai prisidėjusios išsilaisvinusioje Lietuvoje atkuriant Birutiečių sąjungą. Visos jos yra tiesiogiai susijusios su 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos karininkija ir yra tiesioginės karininkijos ir birutiečių tradicijų paveldėtojos. Edita Almonaitienė – Lietuvos kariuomenės kapitono Juozo Zaborskio (1906–1989) dukra. Laura Janušauskienė – Karo aviacijos lakūno Generalinio štabo pulkininko leitenanto Mykolo Mačioko (1889–1953) dukra. Asta Reklaitytė – Lietuvos kariuomenės divizijos generolo Miko Rėklaičio (1895–1976) dukra.
Pokalbiuose nuskambėjo nemažai įdomių dalykų apie to meto karininkų šeimų kasdienybę ir tradicijas, tragiškus Lietuvai bei jos karininkijai okupacijų ir represijų metus, atsikūrusią Lietuvą ir bandymus vėl susiburti draugėn ir viską statyti iš naujo, tradicijų gaivinimą ir dar daug visko. Šiuos įdomius pokalbius kviečiame žiūrėti muziejaus Youtube kanale:
Šimtmetį švenčiame ne tik su pokalbiais, bet ir su paroda „Birutės vardu šventą ugnį nešu“. Ypatinga proga mums pavyko padaryti Lietuvos muziejininkystėje retą dalyką – atkurti ketvirtojo dešimtmečio Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspoziciją. Kelrode žvaigžde tapo 1937 m. Juozo Timuko nuotrauka, kurioje gerai matomi Birutiečių ekspozicijos eksponatai. Šios vertybės iki mūsų dienų išliko muziejaus rinkiniuose ir pristatome jas lankytojams. Kviečiame pamatyti Lietuvos dailės meistrų Petro Kalpoko, Kazio Šimonio, Igno Rudolfo darbus, autentiškus to meto baldus ir kitas birutietiškas vertybes.
Kviečiame paskubėti, nes laiko liko ne tiek jau ir daug. Paroda „Birutės vardu šventą ugnį nešu“ Vytauto Didžiojo karo muziejuje veiks iki 2025 m. gruodžio 24 d. Parodos partneris – Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga.
