Vienas iš šio teksto autorių Tadą Bujanauską Kaune pirmąkart užfiksavo dabar jau šiek tiek legendinėje vyninėje „Taškas A“, veikusioje tiesiog priešais centrinį paštą. Pastarasis šiandien tuščias, vyninės patalpose vyksta mažiau egzotiški reikalai.
Prieš (beveik) dešimtmetį Tadas „Taške A“, kurį mėgo visi iki pat Roberto Antinio, demonstravo savo gana pankiškų koliažų parodą. Tuomet dizaineris buvo neseniai grįžęs po studijų Baltimorėje, kur po dešimties klasių išvyko su „žalią kortą“ laimėjusiais tėvais.
Amerikonišką grafinio dizaino diplomą (ir šiek tiek kreivos muzikos bandymų bei minėtų koliažų) į Lietuvą parsivežęs kaunietis spėjo padirbėti Vilniaus universiteto bibliotekoje, iš meilės nusikraustyti į Marijampolę (dar ir šiandien bendradarbiauja su tenykščiu kraštotyros muziejumi) ir kokį dešimtį metų pabūti laisvai samdomu dizaineriu. Be užsakymų daugiau ar mažiau (labiau mažiau) komerciniams klientams, kitas nuolatinis Tado užsiėmimas – savilaida. Paties kurtos, spausdintos, siūtos knygelės. Minimalaus tiražo. Knygelėse – sovietiniai daugiabučiai, kiti anų dešimtmečių dizaino pasiekimai ar jų interpretacijos.
Štai, pavyzdžiui, perpiešė 38 senovinius tabako pakelius – ir išleido 30-ies kopijų tiražu. O dabar ruošia to paties laikotarpio skulptūrų Kaune parodą – tikisi ją dar šiemet parodyti Kauno menininkų namuose.
„Planšetė? Ne, turėjau, bet atidaviau, niekaip nepripratau. Piešiu pele kompiuteryje“, – šypsosi Tadas, kurio net megztukas dailiai iliustratyvus. Pasakoja, kai dirbęs sau, laiko ir saviems projektams daugiau skyręs. Dabar Tadas paniręs į vizualinę „Kaunas 2022“ pusę, bet apie tai – netrukus.
Jau abu šio teksto autoriai artimiau su Tadu susipažino ieškodami iliustratoriaus „Kauno pilno kultūros“ olimpinio numerio viršeliui. Tai buvo 2016 m. vasarą. Viršelių mūsų herojus yra nupiešęs iš viso du mėnesinius ir net keturis metinius. Absoliutus rekordininkas – tik dabar tai supratome.
Jei nedirbčiau čia, gal net daugiau laiko turėčiau įvertinti visa tai, ką kuria mūsų komanda.
Taip pat Tadas yra ne vieno „It’s Kaunastic“ serijos žemėlapio iliustracijų autorius – ir gatvės meną perpaišė (jo interpretuotą anoniminį katinėlį galima net įsisegti ženkliuko pavidalu), ir Kauną su Daugpiliu sujungė, ir tarpukario ambasadas visas moka atmintinai. O artimiausias širdžiai jam – „Modernisto gidas“, mat čia teko nupiešti ir Prano Mažylio gimdymo namus, kuriuose pats atėjo į šį pasaulį, ir buvusią Tūbelių vilą – Kauno dailės gimnaziją, kurioje baigė dešimt klasių, ir net savo pradinę mokyklą Šančiuose. „Į visus maršrutus įsigilinu prieš piešdamas, bet į šį turbūt labiausiai – ir pats ne kartą juo ėjau, ir net gidu draugams buvau“, – juokiasi iliustratorius. Dizaineris. Beje, norėjęs JAV studijuoti architektūrą, bet popieriai laiku nesuvaikščiojo. Gal nieko tokio?
„Man patinka kurti apie miestą“, – tiek savo kūrybą, tiek darbus tokiems užsakovams kaip „It’s Kaunastic“ paprastai aiškina Tadas. Ir išduoda, kad interviu išvakarėse, Baltų vienybės dienos proga, Vilniuje, Latvių gatvėje, ant darželio sienos atidengta jo piešta siena apie… latvius. Tai bendras literatūrologės Viktorijos Jonkutės ir dizainerio projektas „Latvių gatvės poetika“, vaizduojantis poetus Rainį ir Knutą Skujeniekus bei Rygą. Beje! Rygoje yra kiek anksčiau Tado piešta siena. Bet tai visiškas sutapimas – su Latvija jis daugiau nieko bendra neturi. Ir sienų daugiau nėra išpaišęs.
Grįžkim Kaunan. Dešimtį metų vis sakęs sau, kad, jei porą mėnesių bus be darbo, eis į kokią nors reklamos agentūrą, Tadas to taip ir nepadarė. Bet prieš gerus metus visai netyčia aptiko „Kaunas 2022“ darbo skelbimą. „Žiūriu, ieško grafinio dizainerio. Parašiau. Atrašė Laurynas Rėčkus, sako, labas, labas… Susitikom. Ir pradėjau dirbti“, – kaunietis kikena Europos kultūros sostines prieš tai įsivaizdavęs kiek mažesnes. Bet rado čia jau įsibėgėjusią puikią kolegę Eglę Simonavičiūtę, su kuria dirbti jam tikrai patinka, ir ėmė vienas po kito kurti gražius Europos mastelį atitinkančius dalykus. Gidus apie „Kaunas 2022“ šakas, pristatymus, plakatus, net didžiąją programos knygą, kuri pristatyta rugsėjį vykusio Europos kultūros sostinės forumo metu.
„Jei nedirbčiau čia, gal net daugiau laiko turėčiau įvertinti visa tai, ką kuria mūsų komanda, – dabar išties daug valandų praleidžiu darbe, bet, kiek pavyksta, vis ką nors naujo atrandu“, – sako Tadas ir išduoda, kad jam ypač patinka „Šiuolaikinių seniūnijų“ programa, kurios dėka meninis veiksmas vyksta keliolikoje Kauno rajono gyvenviečių. Ir „Fluxus“ festivalis šiemet labai patiko. Kostiumo lipimui į Parodos kalną dar nesigamino, bet visada yra kiti metai. O dabar laukiame susitikimo skulptūrų iliustracijų parodoje.
