Žurnalo archyvas

Prie Žaliakalnio turgaus – trapaus vyriškumo tyrimų paroda

13 spalio, 2025, KMN inf. | Naujienos

Antradienį, spalio 14 d. 18 val. netikėtoje Žaliakalnio erdvėje – buvusio miesto turgaus dalyje (Zanavykų g. 25) – atidaroma paroda „Lepus“, pristatoma Kauno menininkų namų programos „Nepadorūs vakarai. BMW“ kontekste. Joje susitinka dvi skirtingų kartų menininkės – Snieguolė Michelkevičiūtė ir Gerda Paliušytė, kurių skirtingi kūrybos būdai susilieja į vieną jautrų pasakojimą apie kūną, vyriškumą ir artumo patirtį.

Pasak kuratorės Agnės Bagdžiūnaitės, vyriškas kūnas parodoje tampa vieta, kurioje susipina jautrumo paieškos ir jų įtampos, o ne siekis atkurti idealą ar paslaptį. Pats parodos pavadinimas Lepus atveria dvilypę reikšmę – lotyniškai reiškia laukinį kiškį, o lietuviškai žymi lėtumą, švelnumą, trapumą. Šis žodis tampa jungtimi tarp dviejų menininkių žvilgsnių – instinktyviai gyvūniško ir subtiliai reflektuojančio.

Kūnas be veido tampa jungtimi tarp gyvūniškumo ir žmogiškumo.

Snieguolė Michelkevičiūtė, fotografė, gyvenanti ir kurianti Kaune, nuo 8-ojo dešimtmečio aktyviai dalyvauja Lietuvos fotografijos lauke. Jos kūryboje dominuoja žmogaus kūno, ypač vyriškumo ir trapumo temos, o šviesos bei šešėlio dialogas tampa psichologinio jautrumo įrankiu. Beveik tris dešimtmečius kurtas ciklas „Moteris apie vyrus“ – tai daugiabalsis pasakojimas apie žvilgsnio, pasitikėjimo ir pažeidžiamumo santykius. 

Michelkevičiūtės darbuose kūnas be veido tampa jungtimi tarp gyvūniškumo ir žmogiškumo – tarpine būsena, kurioje pasirodo tiek ironija, tiek ramybė“, – teigia kuratorė A. Bagdžiūnaitė.

Snieguolė Michelkevičiūtė. „Veidas kavos puodelyje“, serija „Moteris apie vyrus“, 1990
Snieguolė Michelkevičiūtė. Dainoros Blažiūnės nuotr.

Gerda Paliušytė, Vilniuje kurianti menininkė, dirba su dokumentinėmis praktikomis, populiariosios kultūros reiškiniais ir jų santykiu su socialine tikrove. Jos filmuose, fotografijose ir instaliacijose dažnai tyrinėjamos intymumo ir kolektyvinio buvimo formos. Ciklas „Vaikinai ir mėlynos gėlės“ (nuo 2021 m.) tęsia šį jautrumo tyrinėjimą – jame kūnai ir erdvė persipina į vieną pojūčių lauką, kuriame šviesos, dėmių ir spalvų dermės kalba apie artumą ir santykį. Netrukus pasirodys naujas Paliušytės filmas „Laivas“, skirtas choreografui Algirdui Stravinskui. Pastaraisiais metais menininkės parodos surengtos Šiuolaikinio meno centre (Vilnius), Jeu de Paume erdvėje Tūro pilyje (Prancūzija) ir projektų erdvėje „Editorial“ (Vilnius).

Anot kuratorės, Žaliakalnio turgus, kuriame įsikūrusi paroda, šiandien atrodo išgyvenantis štilį, bet vis dar išlaiko bendruomenės susitikimo vietos funkciją: 

Ši vietos būsena tampa svarbi ir parodos kontekste – čia lepumas prisijaukina laukinį kiškį, o žiūrovui suteikiama galimybė pabūti atviram netobulumui, trapumui ir kitoniškumui.

Gerda Paliušytė. „Vaikinai ir mėlynos gėlės“, 2025.
Gerda Paliušytė. Visvaldo Morkevičiaus nuotr.

Paroda „Lepus“ veiks iki lapkričio 25 d.
Darbo laikas: ketvirtadieniais–sekmadieniais 15–19 val.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Daugiau informacijos: kmn.lt/veiklos/nepadorus-vakarai