Varšuvoje, 41-ajame tarptautiniame kino festivalyje, plojimais ir ovacijomis pasitiktas Barselonoje gyvenančio ir kuriančio lietuvių režisieriaus Jorio Skudros dokumentinis filmas „Romualdas ir jūra“. Pirmasis jauno kūrėjo ilgo metro darbas buvo atrinktas į dokumentinių filmų konkursinę programą, kurioje pristatoma vos dešimt filmų iš viso pasaulio.
„Romualdas ir jūra“ pasakoja vieno žymiausių Lietuvos fotografų Romualdo Požerskio gyvenimo ir kūrybos istoriją. Filmas tyrinėja menininko kelią ir jo transformaciją nuo fotografo iki žmogaus, atskleisdamas pakilimus, nuosmukius ir tai, kas slypi už apdovanojimų, titulų bei viso kito nereikalingo triukšmo.
Menininko, keliautojo, fotografo, Nacionalinės premijos laureato R. Požerskio kūryba yra tapusi neatsiejama mūsų šalies kultūros ir laisvės istorijos dalimi.
Apie tai kalbėta ir filmo pristatyme Varšuvoje. Angliškas J. Skudros filmo pavadinimas „Under the Red Light“ (vert. „Po raudona šviesa“) šiandien skamba ypač aktualiai – jis atspindi kūrėjų siekį laisvę išlaikyti, saugoti ir ginti nuo pavojaus, kuris tyliai ir vėl atslenka iš Rytų.
„Romualdas ir jūra“ – tai kūrinys apie žmogų, kūrybą ir laisvę. Ne tik menininko portretas, bet ir istorija apie laisvę būti savimi – apie kūrėją, kuris siekė išlikti nepriklausomu nuo sistemos, taisyklių ir kūrybą stabdančio triukšmo.
„Simboliška, kad filmą apie Lietuvos fotografijos klasiką Romualdą Požerskį, kūrusį sovietų okupuotoje Lietuvoje, pristatome dabar, kai laisvai Lietuvos kultūros ir žodžio sklaidai vėl gresia pavojus, o kultūros bendruomenę lydi nerimas. Neturėjome minties kurti šio filmo kaip deklaracijos, tačiau tikiu, kad jis primins, iš kokios tamsos išsivadavome ir skleis žinią apie tai, ką kūrėjui duoda pasaulis ir ką pasauliui duoda kūrėjas“, – po premjeros Varšuvoje sakė filmo prodiuserė Justė Michailinaitė.
Laukdamas premjeros seanso Varšuvoje, filmo režisierius J. Skudra kalbėjo apie penkerius metus, kuriuos paskyrė savo filmui: „Tiek laiko išbūti vienoje istorijoje, lėtai gilintis į ją man buvo nauja. Maniau, sukursiu filmą per dvejus metus, tačiau prireikė penkerių. Kūrybos procese buvo ne tik beveik keturi šimtai valandų medžiagos, bet ir dar daug visko – ir grožio, ir sunkumų“, – pasakojo režisierius.
Jo pažintis su R. Požerskiu prasidėjo dar vaikystėje. Su mama Dalia, taip pat fotografe, lankydamasis menininko sodyboje, jis dažnai girdėdavo pasakojimus prie laužo. Romualdas buvo tas žmogus, kuris Joriui pirmą kartą įdavė į rankas kamerą ir paprašė iš atostogų parvežti savo filmuotų kadrų. Vėliau jųdviejų susitikimai retėjo – Joris išvyko studijuoti į Kopenhagą, apsigyveno Barselonoje, pradėjo keliauti po pasaulį, dirbti su tarptautinėmis reklamos ir kino kompanijomis. Jo trumpo metro filmus rodė CNN, „Great Big Story”, „Al Jazeera” ir „Atlas Obscura” kanalai.
„Visada troškau pažinti pasaulį. Maniau, kad geriausia tai daryti ieškant įdomių istorijų svetimose šalyse, tačiau kartą man įstrigo Romualdo dukters, taip pat fotografės Monikos Požerskytės, žodžiai: „Vis keliauji, tačiau prisimink – kartais arti ir tame, ką gerai pažįsti, slypi daugiau grožio.“ Tris mėnesius gyvenau su ta mintimi, o tada paskambinau Monikai ir pasakiau, kad norėčiau sukurti filmą apie jos tėtį – puikiausią pasakotoją, žmogų, turintį milijoną nuostabiausių istorijų. Be to, Romualdas man visada atrodė laisvą ir nesenstančią žmogaus dvasią įkūnijantis žmogus. Argi ne nuostabu – būdamas 74-erių, jis skraido dronais, kalbasi su dirbtiniu intelektu, rengia parodas, keliauja po pasaulį ir domisi viskuo, kas vyksta. Buvo įdomu sužinoti, kas užveda spyruoklę jo viduje“, – apie idėją sukurti ilgo metro filmą pasakojo režisierius.
Pagrindinis filmo herojus R. Požerskis J. Skudros darbą pirmą kartą pamatė Varšuvoje, pasaulinėje premjeroje. „Visas mano gyvenimas prabėgo pro akis, – po seanso kalbėjo fotomenininkas. – Kūriau sovietmečiu, kai slėgė cenzūra, kai už laisvę galėjai būti nubaustas – šiandien tai vėl aktualu.“
Varšuvoje pirmą kartą sutikęs kūrybinę filmo komandą, R. Požerskis juokavo: „Jūs mane pažįstate geriau nei aš pats save.“ Premjeroje filmo kūrėjams plojo palaikytojų būrys – atvyko abiejų šeimos ir didelė Jorio draugų iš viso pasaulio kompanija.
„Man šis filmas brangus ir dėl to, kad jis skirtas mano žuvusiai žmonai Virginijai. Ji leido man kurti ir įgyvendinti savo sumanymus. Kūryba dažnai menininką atima iš šeimos, o Virginija mane suprato ir palaikė. Buvome graži ir laiminga šeima“, – kalbėjo fotografas.
Filmo režisierius J. Skudra pabrėžė, kad filmu jam norėjosi atsakyti į svarbų klausimą – kas lieka po to, kai nutyla triukšmas, kai nebereikia galvoti apie identitetą, sėkmę ir įvaizdį. „Šiandienos pasaulyje man tai atrodo svarbu”, – teigė pirmuoju ilgametražiu filmu debiutuojantis režisierius.
Lietuvos kino teatruose „Romualdas ir jūra“ pasirodys 2026 m. pavasarį.
Filmas sukurtas „Broom Films“ studijoje. Prodiuserė – Justė Michailinaitė, režisierius – Joris Skudra, operatoriai – Joris Skudra ir Vytautas Jašauskas, montažo režisieriai – Ieva Veiverytė ir Joris Skudra, kompozitorius – Paulius Kilbauskas, garso režisierius – Justinas Štaras, koloristas – Linas Dabriška. Filmą dalinai finansavo Lietuvos kino centras, o jo gamybą parėmė Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
