Kultūrinis Europos gyvenimas šią vasarą verda Chemnice – šių metų Europos kultūros sostinėje. Ryškų pėdsaką čia paliko ir kauniečių šiuolaikinio šokio trupė „Nuepiko“. Netikėtose miesto erdvėse – nuo bažnyčios iki istorinės mėsinės – surengti pasirodymai tapo tikru atradimu vietos žiūrovams, o netylantys plojimai įrodė, kad tokie renginiai yra laukiami ir reikalingi. Anot šokėjų, tai – ne tik kūrybinė duoklė Vokietijos publikai, bet ir svarbi proga pristatyti lietuvišką sceną tarptautinėje erdvėje.
Chemnicas šiuo metu pulsuoja šokiu, muzika, parodomis, šiuolaikine poezija ir kitais kultūriniais renginiais. Šokėjai Marius Pinigis, Adrian Carlo Bibiano, Andrius Stakelė, Ema Senkuvienė, Oksana Griaznova bei šviesų dailininkas Renaldas Bartulis į Chemnicą buvo pakviesti dviems progoms – į tarptautinį šiuolaikinio šokio festivalį „Tanz Moderne Tanz“ bei į šokio ekskursiją „Odyssey in C“.
Per septynias viešnagės dienas Vokietijoje „Nuepiko“ pristatė šešis pasirodymus, kuriuos išvydo daugiau nei 1000 žiūrovų.
„Svarbiausia išmokta pamoka yra tai, kad stipriam ryšiui su žiūrovais nereikia prašmatnios scenos. Jis gali užsimegzti bet kur – svarbiausia būti atviram, žaismingam ir pasiruošusiam dalintis tuo, kas tikra“, – po gastrolių šypsosi šokėjas Adrian Carlo Bibiano.
Lietuviška kūryba – įspūdingoje bažnyčioje
Tarptautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje „Tanz Moderne Tanz“ Lietuvos, Nyderlandų, Prancūzijos, Italijos ir Didžiosios Britanijos trupės vokiečių publikai pristatė šokio spektaklius skirtingose miesto erdvėse. Trupė „Nuepiko“ į Chemnicą atvežė Lietuvos žiūrovams gerai pažįstamą spektaklį „Perdegimas“, už kurį šokėjas Marius Pinigis anksčiau buvo apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“. Chemnicas spektaklį sutiko pilnai užpildyta gotikinės bažnyčios erdve, o plojimai šokėjams ir kvietimai nusilenkti skambėjo net keturis kartus.
„Perdegimas“ su savo apokaliptine tema įspūdingoje bažnyčios aplinkoje įgavo papildomą emocinį atspalvį ir kontekstą, o mums, menininkams, suteikė naujų idėjų bei minčių apie tai, ką jau esame sukūrę“, – pasakojo Marius Pinigis.
Žiūrovai, pasirodymus stebintys iš balkonų
Dalis festivalio šokėjų liko ir kitame Chemnice organizuojamame renginyje – „Odyssey in C“. Per keturių dienų meninę ekskursiją organizatoriai kvietė žiūrovus pažinti miestą, jo istorinius pastatus ir kitas erdves per šiuolaikinį šokį ir cirką. Miesto turgus, biblioteka, mėsinė, istoriniai pastatai, parkai ir kiti miesto objektai tapo spektaklių scenomis, kurias galėjo stebėti visi norintys.
Trupė „Nuepiko“ keturias dienas iš eilės žiūrovus pasitiko istorinėje mėsinėje, įsikūrusioje, kaip teigė patys vietiniai, ne pačiame saugiausiame miesto rajone. „Nuepiko“ pasirodymai vyko 8 valandą ryto, tačiau nei ankstyvas laikas, nei atoki vieta nesustabdė Chemnico publikos – vieni spektaklį stebėjo iš balkonų, kiti – su kava rankose, o kai kurie – ir iš savo automobilių.
„Galimybė pasirodyti neįprastose miesto erdvėse leido pasiekti tuos, kurie paprastai į teatrus neužsuka – nuo miegamųjų rajonų gyventojų iki atsitiktinių praeivių. Visuomenė, miesto sociumas – nėra homogeniškas. Rajone, kuriame šokome, gyvena labai skirtingi žmonės: tiek išsilavinę, turintys gerus darbus, tiek socialiai pažeidžiami asmenys, jaunimas ir senjorai. Kiekvieną dieną žiūrovų daugėjo, kai kurie pasirodymą žiūrėdavo po keletą kartų, o paskutinę dieną visi norintys nebetilpo ant šaligatvio. Toks formatas skatina kurti kitaip: kaip ribotoje erdvėje sutalpinti penkis šokėjus? Tekdavo išnaudoti kiekvieną kampą – nuo šaligatvio ir laiptų iki krūmų“, – prisimena M. Pinigis.
„Kiekvienas pasirodymas viešoje erdvėje yra unikalus. Nors Chemnice oras nebuvo idealus, kažkaip, tarsi per stebuklą, mūsų 8-os valandos ryto pasirodymams dangus visuomet nušvisdavo. Atrodė, kad miestas pats nori, jog spektaklis įvyktų,“ – juokiasi šokėjas A. C. Bibiano. „Man labai patinka dirbti viešose erdvėse, nes jos panaikina įprastą atstumą tarp atlikėjo ir žiūrovo. Aplinka tampa bendrakūrėja – kiekviena tekstūra, kampas, netikėtas garsas įkvepia kūrinį. To neįmanoma kontroliuoti, todėl privalai būti čia ir dabar. Man tai – gyviausi pasirodymai,“ – pasakoja šokėjas.
Anot Chemnico teatro meno vadovės ir festivalio „Tanz Moderne Tanz“ kuratorės Sabrinos Sadowskos, šokis, nešamas į viešąsias miesto erdves, keičia miesto veidą.
„Ypač svarbu, kad toks menas pasiekia visus – nesvarbu, kokios socialinės kilmės, amžiaus ar tautybės yra žiūrovai. Po dešimties metų patirties rodant šokį gatvėje galime drąsiai teigti, kad tai žmonėms padeda pajausti įkvėpimą, džiaugsmą, suteikia vilties,“ – pasakoja S. Sadowska.
Renginio uždaryme – spontaniška premjera
Trupė „Nuepiko“ pasirodė ir uždaromajame „Odyssey in C“ renginyje.
„Sušokę paskutinį spektaklį šalia istorinės mėsinės, netikėtai gavome skambutį iš organizatorių – vienas kitos trupės šokėjas patyrė traumą, tad kilo dilema, kuo užpildyti atsiradusį plyšį programoje. Šią užduotį patikėjo būtent mums. Tą akimirką su kompozitoriumi ir šokėju Andriumi Stakele nusprendėme parodyti būsimo mūsų spektaklio „Žmogus mėnulyje“ eskizą. Valandą prieš pasirodymą pradėjome jausti didžiulį nerimą – reikėjo spręsti techninius klausimus, scenografiją, organizuoti specialią šokio dangą, o repeticija vyko viešbučio foje… Tačiau ir vėl sulaukėme gausios publikos palaikymo, o spektaklis buvo priimtas puikiai,“ – pasakoja Marius Pinigis.
Spektaklį „Žmogus mėnulyje“ Lietuvoje bus galima išvysti jau rudenį – vasarą trupė „Nuepiko“ skirs kūrybinei spektaklio rezidencijai.
