Leidykla „LAPAS“ ir KTU leidykla „Technologija“ architektūros mylėtojams ir ne tik pristato neseniai išleistą knygą apie vieną reikšmingiausių lietuvių bendruomenės JAV architektų – Joną Muloką. Šią Vaido Petrulio, Brigitos Tranavičiūtės ir Pauliaus Tautvydo Laurinaičio monografiją jau galima rasti visuose knygynuose.
„Jono Muloko kūryba – tai subtilus tradicijų ir modernumo derinys, kuris atspindi lietuvišką dvasią ir kultūrinės atminties išsaugojimo siekį,“ – teigia knygos autoriai. Architekto kūrybinis palikimas, apimantis bažnyčių, bendruomenės pastatų ir kitų projektų grupę, iki šiol vertinamas kaip unikalus indėlis į lietuvių kultūrą išeivijoje.
Knygoje „Jonas Mulokas. Architektūrinio identiteto paieškos globaliame pasaulyje“ detaliai atskleidžiamas Jono Muloko gyvenimo ir kūrybos kelias – nuo studijų nepriklausomoje Lietuvoje iki veiklos Čikagoje, kur jo sukurti pastatai tapo lietuviškumo simboliais. Išgyvenęs nepriklausomos Lietuvos žlugimą, Antrojo pasaulinio karo ir išeivijos iššūkius, jis rado jėgų kurti ir puoselėti lietuviškąją tapatybę Amerikoje. Monografijoje plačiau aptariamas laikotarpis Čikagoje, kurioje Mulokas praleido reikšmingus karjeros metus.
Pasak architektūros istoriko Vaido Petrulio, „ši knyga – ne tik svarbus architektūros istorijos papildymas, bet ir unikali galimybė pažinti lietuviškosios architektūros sąveiką su globaliomis tendencijomis. Muloko kūryba – ryškus įrodymas, kaip architektūra gali tapti kultūrinės tapatybės išraiška.“
Baigęs studijas Vytauto Didžiojo universitete ir savo kūrybinį kelią pradėjęs nepriklausomoje Lietuvoje, J. Mulokas, kaip ir visa jo amžininkų karta, Lietuvą paliko kaip karo pabėgėlis. Patekę į pabėgėlių stovyklas Vokietijoje, lietuviai per penkerius metus išsisklaidė po visą pasaulį. Dalis jų apsistojo Šiaurės Amerikoje. Nepaisant politinės ir geografinės prarajos, skiriančios Lietuvą ir svečias šalis, išeiviai balansavo tarp būtinybės prisitaikyti prie svetimos aplinkos ir nenumaldomo įsitikinimo, kad Lietuva bus išlaisvinta, o buvimas svetur tėra tik laikinas epizodas. Išeivijoje gyvenusi karta suformavo ypatingą architektūrinį stilių, kuriame glaudžiai susipynė laikmečio architektūros tendencijos ir politinė misija kurti savąją architektūrą kaip lietuviškumo manifestą. Gilus šios misijos pajautimas J. Muloko ir jo amžininkų kūrybai ne tik suteikia prasmės lietuvių architektūros istorijoje, bet ir yra ryškiausių Šaltojo karo architektūrinių liudijimų bendras globalaus pasaulio paveldas.
Ši monografija skirta visiems, besidomintiems architektūros istorija, išeivijos kultūra ir tautinės tapatybės išsaugojimo iššūkiais. Jono Muloko kūryba įkvepia suvokti architektūrą ne tik kaip funkcionalią, bet ir kaip kultūrinę bei politinę išraišką, kurios reikšmė išlieka aktuali iki šių dienų.
Plačiau apie knygą: www.leidyklalapas.lt
