Nuo menininkės, pristatančios mados paveldo projekto katalogą ir megztas skrajutes, iki dviejų didžiųjų mūsų daile ir jos sklaida besirūpinančių nacionalinių muziejų. Dairantis į šeštąkart bendraminčius (o ir bendravargius) subūrusios meno leidinių mugės „Kaunas Art Book Fair“ stendus akivaizdu, kad šioje sferoje darbuojasi ne tik kūrybingiausieji, bet ir ištvermingiausieji.
Juk leidyba – įnoringas verslas, o meno leidinių sritis – dar aikštingesnė. Kiek kainuoja išleisti vertingą ne tik turiniu, malonų liesti ir vartyti, originalų albumą ar knygą, nepaskaičiuos joks finansininkas. Savaitės, mėnesiai ir metai bėga gvildenant idėjas, tik nedaugelis kurių įgauna fizinį pavidalą – kartais vos keliasdešimties brangių egzempliorių tiražu. Būtent dėl to ypatingai malonu savaitgalį Kauno fotografijos galerijoje, kuri ir organizavo renginį, buvo ne tiesiog pirkti, bet ir pabendrauti su leidėjais ar pardavėjais, kurie apie kiekvieną stende esančią prekę gali pasakoti ilgai. O kurie meno leidiniai šiemet populiariausi, ir ką iš kolegų įsigijo patys „Kaunas Art Book Fair“ dalyviai?
Labai įdomi patirtis, finansiškai – irgi. Viskas netikėtai gerai.
„Kaip visada, ypač populiari prekė yra archyviniai degtukai, taip pat žmonės mėgsta atvirukus. Šiandien įsigijo net tris mano knygas apie Žemuogių gatvę“, – sekmadienį popiet vardino savilaidos spaustuvės „Hands on Press“ viena įkūrėjų Gabrielė Gudaitytė. Ji pridėjo, kad mugės lankytojai mėgsta tiesiog pakalbėti, daugelis turi klausimų ir yra draugiški. „Pardavimų prasme viskas panašiai kaip ankstesniais metais – dėl to man ši mugė patinka, kad ji tokia stabiliai kokybiška, smagu ir prasminga dalyvauti.“
Pati Gabrielė įsigijo mados kūrėjos Ingos Skripkos leidinį, o šios „Kaunas Art Book Fair“ favoritais įvardino Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros studentų leidyklą „Arklys“: „Iš jų jau nusipirkau tris dalykus, galvoju, gal ir dar reikės, nes labai smagus turinys ir gerai viskas padaryta.“
„Arklys“, tiksliau, leidyklos atstovai, neslėpė, kad populiariausia prekė jų stende – grafikos studentų ir jų bičiulių poezijos rinkinys „Vienodai panašūs ir skirtingai vienodi“. „Burtų burtų keliu rinkomės, kuris kur eilėraštį iliustruos, kad būtų įvairovės, paskui patys viską spausdinome, rankomis rišome, pjaustėme“, – pasakojo Gintautė Siniakovaitė ir Mindaugas Aniūnas. „Arklio“ atstovai sakė, kad savaitgalį mugėje leisti apsimokėjo: „Labai įdomi patirtis, finansiškai – irgi. Viskas netikėtai gerai.“ Jaunieji leidėjai apsipirko knygyno „Six Chairs Books“ stende.
Jungtinį stendą Kauno meno leidinių mugėje pristatė Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius ir šios sąjungos įsteigta leidykla „ArtSeria“. Beje, jau nuo šios savaitės jos leidinių galite įsigyti galerijoje „Drobė“ (Drobės g. 62). Stende savaitgalį dirbusios menotyrininkė Austėja Raščiūtė teigė, kad populiariausia prekė – raudoną spalvą tyrinėjanti knyga Michel Pastoureau „Spalvos istorija“, kurios pokalbio metu buvo likęs jau tik vienas egzempliorius. Taip pat – skulptoriaus Vinco Grybo anūkės Rasos Grybaitės ir komiksų kūrėjos Linos Itagaki leidinys „Grybo auksas“, apdovanotas už savo dizainą, bei skulptorės Dalios Matulaitės kūrybą pristatantis albumas.
„Žinoma, populiarūs ir pernai metų pabaigoje pasirodęs Kampo katalogas bei ką tik išleistas Eimučio Markūno monografija“, – pridėjo Austėjos kolegė Megana Stulgaitytė. Ji pati Kauno fotografijos stende susipirko Romualdo Požerskio, Romualdo Rakausko, Rimaldo Vikšraičio albumus. Abi merginos kitiems rekomenduoja pasidomėti Lietuvos kultūros tyrimų instituto leidiniais. Pačią mugę, kalbant apie pardavimus, vertina neblogai: „Šeštadienį prasčiau, gal geras oras patrukdė, o šiandien jau tikrai geriau.“
Kultūros ir meno žurnalas „Nemunas“ mugėje pasiūlė ne tik naujausią, ką tik išleistą rugsėjo numerį, kurio viršelyje – Tarptautinio fotografijos ir medijų meno festivalio IPMA organizatorė Svetlana Batura, bet ir archyvinius. Redakcija stendo aplinką papuošė viršelių paroda. Kuris „Nemuno“ numeris patraukliausias mugės lankytojams? Pasirodo, tie, kurių viršeliuose – kauniečiai. „Sutkus ir Navakas, tap pat Zemkauskas“, – skaičiavo žurnalo rinkodaros vadovas Justinas Kisieliauskas. Jis sakė, kad buvo nustebusių (ir nudžiugusių), kad „Nemunas“ atsinaujino, nors tai įvyko jau daugiau nei prieš penkerius metus – akivaizdu, kad toks nišinis renginys yra gera vieta pritraukti naują auditoriją, kuri galbūt neužklysta į prekybos centrų spaudos skyrius.
„Mums ši mugė, lyginant net su Vilniaus knygų muge, tikrai labai sėkminga, džiaugiuosi – vienareikšmiškai atsipirko“, – rezultatus susumavo rinkodaros ekspertas. Jis spėjo apsipirkti knygynų „Kolibris“ ir „Six Chairs Books“ stenduose, o iš „ArtSeria“ atstovių įsigijo vienu gražiausių leidinių pernai išrinktą albumą „Arūnė Tornau: pabaiga yra pradžia“.
„Labai perka dar 2021 metais išleistą Serge Fauchereau knygą „Baltijos šalių menas XIX-XX a.“, kaip ir Kotrynos Zylės naują romaną „Mylimi kaulai“, – pastebėjo knygyno „Kolibris“ vadovas Viktoras Bachmetjevas. Anot jo, šiemet mugėje populiarūs ir leidiniai apie kiną. Taip pat – ką tik amžinybėn išėjusio Rolando Rastausko knygos: „Jau praktiškai viską, ką turėjome, pardavėme.“
Filosofas mano, kad net ir fizinę lokaciją turinčiam knygynui tokiame renginyje dalyvauti apsimoka: „Tai juk pasaulio pažinimas. Visada yra gerai išeiti iš savo rėmų, pasižiūrėti į save iš šono, pamatyti rinkos dalyvius, susižvejoti būsimo asortimento. Be to, smagu matyti tiek daug savaitgališkai gerai nusiteikusių kauniečių.“
Greta mugės šeimininkų Kauno fotografijos galerijos stendo prisiglaudęs buvo ir vienas galerijos darbuotojų, fotografas ir parodų architektas Donatas Stankevičius. Jis mugėje pristatė savo jau anksčiau išleistą fotoalbumą apie autobusų stoteles „At The Bus Stop“ ir kūrybišką dar tik rengiamo spaudai albumo „Legendinė praeitis“ anonsą, telpantį į garso kasetės dėžutę. Kaip ir „Hands on Press“ atstovė, taip ir „Kauno pilno kultūros“ bendradarbis teigė, kad tarp lankytojų populiarūs atvirukai. „Dar nieko nepardaviau, išskyrus juos – gal albumai per brangu, arba „At The Bus Stop“ jau seniau įsigijo“, – sakė Donatas. Anot jo, šiuolaikiniam žmogui atvirukai, ypač tokie aštresni, kaip jo – atradimas.
Pats Donatas kituose stenduose dar nieko nebuvo nusipirkęs. „Norėčiau nieko nepirkti, nes daiktai linkę kauptis. Daug turėtų knygų išsimainiau į man svarbesnius dalykus, nes dabar esu linkęs turėti tai, kas man dirba, aš juos rodau, iš jų mokausi. Nebenoriu tokių daiktų, kurie tiesiog gerai atrodo lentynose“, – svarstė fotomenininkas. Jis ne prieš mugės idėją, juk, anot jo, yra laikas akmenis rinkti, ir yra laikas juos mėtyti: „Jei žmonės dar tik pradeda kurtis namuose, jei negyveno chruščiovkėse, taip, ši mugė yra gera vieta tam.“
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus stende netrūko naujienų, tarp jų – ką tik atidarytos parodos „Lozoraičiai – vilties diplomatija: šimtmetis valstybės naudai“ katalogas. Visgi, kaip sakė muziejaus edukatorė Karolina Sadinauskaitė, lankytojus šįkart labiau domina „Čiurlionio abėcėlė“. „Ji skirta vaikams mokytis pagal Čiurlionio paveikslus ir labai gražią poeziją – leidinį lydi ir užduočių knygelė, kurioje kviečiame piešti, rašyti, galvoti žodžius.“ Tokie pasirinkimai neatsitiktiniai – „Kaunas Art Book Fair“ sekmadienį vyko ir kūrybinės dirbtuvės mažiausiems lankytojams.
„Susitikau nuostabų vaikiną, kuris yra grafikos dizaineris, dabar susidomėjo audimu, net išvažiavo to dirbti į Norvegiją, į audimo fabriką“, – paklausta, ar domisi žmonės jos leidiniu, pasakojo mados kūrėja Inga Skripka. Ji mugėje turėjo solinį stendą, kuriame pristatė savo vykdomo meninio tyrimo apie audimo praktikų paveldą katalogą „Mano močiutės rankdarbiai leido geriau ją pažinti“. Anot Ingos, tai dar nėra tikra knyga – tokia planuojama ateityje, bet buvo svarbu pažymėti tyrimo etapą, kaip ir užfiksuoti audėjų metus. Tai tikrai garbaus amžiaus sulaukusios moterys, ši profesija nyksta, tradiciją būtina išsaugoti.
Inga mugėje pristatė ir itin netradicines informacines skrajutes – jaukius mėlynus megztinius. Jų etiketėje puikuojasi QR kodai, kuriuos nuskanavęs megztinio savininkas gaus daugiau informacijos apie su keturiomis audėjomis sukurtą senovinį raštą „parinktinį“, kuriuo ir išsiskiria megztinis. „Megztinį įsigijęs žmogus savotiškai gauna ir darbą – jis turi skleisti žinią kitiems“, – artėjant Kalėdoms itin simpatiškai atrodančią idėją pristatė Inga.
„Mes parduodame tokias keistas, meniškas knygas, kurios ne visur randa skaitytoją, o čia sekasi visai neblogai“, – atviravo kartu su rašytoja Daiva Čepauskaite mažų knygų mažiems leidyklą „Žalias kalnas“ įkūrusi Audronė Meškauskaitė. Mugėje debiutavusi leidykla šiemet, anot jos atstovės, išskirtinių hitų neturi – viską žmonės noriai pirko. Žinoma, daugiau dėmesio susilaukė specialiame renginyje pristatyta Eglės Ratkelytės-Bylienės „Penelapė Pasaulio Krašte“. „Daug šeimų su vaikais, šunimis – atmosfera puiki, manau, dalyvausime ir kitąmet“, – trumpą pokalbį baigė Audronė.
Knygyno „Six Chairs Books“ įkūrėja ir mugės edukacinės programos kuratorė Justina Zubaitė-Bundzė papasakojo ir apie dar vieną populiarų, mugėje pristatytą naują leidinį. Tai – spalvinimo knygelė „Burnakojo akis“, sudaryta pačios Justinos ir išleista Kauno fotografijos galerijos. Knygelėje – Rūtenės Merkliopaitės, Patricijos Jurkšaitytės, Mykolo Saukos ir kitų menininkų darbai, skirti spalvinti: „Knygelė yra pašėlusi, reikalaujanti daugiau vaizduotės nei įprastai, o pavadinimą sugalvojo mūsų dizaineris Nerijus Rimkus – anot legendos, šis gyvūnas mato daugiausiai atspalvių.“
Knygyno stende itin populiarus buvo ir mugėje pristatytas Valentino Klimašausko meno doktorantūros kūrinys, dokufikcinė-utopinė istorija apie meno ateitį „Telebodies. Bleeding Subtitles for Postrobotic Scenes“, lankytojai išpirko visus į mugę atsivežtus egzempliorius. „Populiarūs ir meno žurnalai, jais ypač domisi VDA Grafikos katedros studentai“, – sakė Justina, pati įsigijusi dvi naujausias Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos leidyklos pristatomas menininkų tekstų knygeles. „Dar norėčiau šio bei to iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus.“
„Tikrai pasisekė renginių programa – žmonės gausiai susirinko, domėjosi“, – džiaugėsi Justina. Paklausta, ar galėtų mugė jau kraustytis į erdvesnes patalpas, ji sakė, kad to nereikėtų. „Labai faina, kai renginiai auga ne erdvėje, bet kitaip.“
