Išsuko iš tradicinio azerbaidžanietės kelio, ėmė kurti suktus protmūšių klausimus ir sukti ratus aplink Kauną gidaudama, įsuko „SPEAK Lithuania“ veiklą. Kas ji, klausiate? Teisingas atsakymas: Narmin Aliyeva – prieš dešimtmetį į Lietuvą studijuoti atvykusi mergina, greitai tapusi svarbiu tarptautinės Kauno bendruomenės veidu. Nuo 2017 m. jos vedami protmūšiai „Quiz with Narmin“ netruko išpopuliarėti tarp tarptautinių studentų (ir ne tik!), o jos įkurta kalbų mokymosi iniciatyva šiandien padeda Lietuvoje integruotis šimtams migrantų ir studentų.
Prieš pokalbį Narmin mane perspėja: galiu šnekėti kaip prisukta, ir pradeda pasakoti. Užaugusi Azerbaidžano sostinėje Baku, Narmin mokyklą lankyti pradėjo būdama vos penkerių su puse: „Kadangi iš vyresnių sesių jau buvau pramokusi ir rašyti, ir skaityti, darželis išspyrė mane į mokyklą.“
Paauglystėje Narmin pradėjo domėtis įvairiais intelektiniais žaidimais, dalyvaudavo Azerbaidžane vykstančiuose protmūšiuose ir „auksiniuose protuose“ – TV viktorinose. „Man labai patiko varžytis. Dalyvavau beveik visuose žaidimuose, skirtuose moksleiviams, o ir sekėsi visai neblogai – laimėdavau įvairių prizų: kolonėlių, kompiuterių ar netgi dantų pastos“, – šypteli Narmin.
Paskutinėje, 11-oje vidurinės mokyklos klasėje, laikydama vieną iš egzaminų ji buvo prigauta nusirašinėjant. Tai gerokai apsunkino Narmin galimybes gauti diplomą, be kurio nebūtų galėjusi stoti į universitetą.
„Tuo metu neįstojimas į universitetą buvo tolygus tragedijai. Mano išsigelbėjimu tapo vienas vienuoliktokams skirtas TV žaidimas. Šios laidos pagrindinis prizas buvo unikalus – trys finalininkai iš 360 dalyvių pretendavo gauti vidurinės mokyklos baigimo diplomus su maksimaliais įvertinimais bei stipendijas studijoms užsienyje. Žinoma, nusprendžiau dalyvauti“, – sako Narmin.
Ši avantiūra baigėsi sėkmingai – ji gavo diplomą, o stipendija tapo stipriu argumentu, padėjusiu įkalbėti šeimą išleisti studijuoti į užsienį. „Tuo metu Azerbaidžane tokioms jaunoms merginoms kaip aš nebuvo įprasta vykti studijuoti svetur. Turėjau įkalbinėti tėvus, bet gauta stipendija palengvino šią užduotį. Galiausiai išvykau į Kiprą studijuoti informacinių technologijų, kadangi šia sritimi susidomėjau gan anksti“, – pasakoja „SPEAK Lithuania“ įkūrėja.
Kipras buvo bene pirmoji Narmin kelionė į užsienį, tačiau didesnių iššūkių ši patirtis nesukėlė. Nors gyveno gan griežtame merginų bendrabutyje, dalis jos kambariokių ir kursiokų buvo azerbaidžaniečiai, tad integruotis nebuvo sudėtinga.
Po pirmųjų metų Kipre Narmin ėmė domėtis galimybėmis studijuoti žemyninėje Europoje: „Viena draugė dirbo studijų užsienyje srityje, žinojo potencialius universitetus, kuriuose galėčiau gauti stipendiją. Daugiausia galimybių buvo Lenkijoje, tad, kai nusprendėme pamėginti, maniau, kad ji mano dokumentus siuntė tik čia.“
Tą pačią vasarą Narmin sulaukė netikėto skambučio: išgirdo moterišką balsą, pasakojantį apie ją studijuoti priėmusį negirdėtą universitetą. „Iš pradžių pagalvojau: gal mane apgaudinėja? Apsimečiau, kad viską suprantu, pasakiau savo adresą, o po kelių savaičių gavau priėmimo į KTU laišką. Pasirodo, draugė mano dokumentus buvo išsiuntusi ir čia“, – šypsosi Narmin.
Jogurtas, varškė, o gal sūris?
18-metė Narmin studijuoti į Kauną atvyko 2013 m. spalį. Į Lietuvą ją atlydėjo tėvai, norėję įsitikinti, kad dukra čia įsikurs sklandžiai. Tiesa, iššūkių netrūko vos nusileidus Vilniuje.
„Kipre iš oro uosto į universitetą vežė tiesioginis autobusas, tad to tikėjausi ir Lietuvoje. Deja, čia neradome nieko panašaus. Praleidome paskutinį autobusą į Kauną ir nakvojome tiesiog stotyje. Ilgą laiką net negalėjome nueiti į tualetą, nes nebuvo kur išsikeisti eurų į litus – tai pavyko padaryti tik auštant. Vienu metu prisikabino išgėręs vyriškis, tada maniau, kad jau viskas – tėvai lieps grįžti namo. Problemos lydėjo ir šiaip ne taip nusigavus į Kauną – iš pradžių su visais lagaminais nuvykome ne į bendrabutį, o į administracinį pastatą“, – pasakoja Narmin.
Sudėtingi buvo ir pirmieji studijų metai: „Bendrabutyje Kipre gyvenau su trimis kambariokėmis, o čia – su viena. Pradžioje apsidžiaugiau – kiek daug vietos tik man! Visgi netrukus supratau, kad tai ne pliusas, o minusas. Juk Lietuvoje nieko nepažįstu, o atvykusi spalį praleidau įvairias universiteto integracijos veiklas. Galima sakyti, viską išsiaiškinti turėjau pati. Gal pusmetį nežinojau, kad studentai viešuoju transportu gali važiuoti su nuolaida ar kad galima įsigyti e. kortelę.“
Žinau vieną porą, kuri susipažino būtent per „Quiz with Narmin“, o šiandien sūpuoja kūdikį.
Kliūtys Narmin užklupdavo ir mieste, kadangi, jos teigimu, Kaunas buvo dar tik bepradedąs prisitaikyti prie augančio užsieniečių skaičiaus. „Maistą užsisakydavau baksnodama į nuotraukas, taip pat puikiai pamenu, kaip vargau bandydama nusipirkti graikiško jogurto – įsigydavau tai kažkokį sūrį, tai varškę, bet ne jogurtą. Nors mėgstu būti viena, naujoje šalyje platesnis socialinis ratas tikrai būtų pravertęs“, – prisimena Narmin.
Pirmaisiais studijų metais ji buvo uždara ir susitelkusi į mokslus, kadangi, norėdama išlaikyti stipendiją, privalėjo mokytis nepriekaištingai. Viskas – išskyrus buvimą gera studente – pasikeitė grįžus iš „Erasmus“ mainų Švedijoje.
„Parvykusi į Lietuvą iš Stokholmo nusprendžiau iškart prisijungti prie „Erasmus“ studentų tinklo – čia susipažinau su daugiau žmonių, susiradau bičiulių. Pradėjau organizuoti įvairius renginius, o kartą per pusmetį – viktorinas. Gaudavau daug teigiamo grįžtamojo ryšio apie savo protmūšius ir prašymų rengti juos vis dažniau“, – prisimena Narmin.
Po studijų Narmin ne tik sulaukė KTU siūlymo stoti į nemokamas magistro studijas, bet ir iškėlė savo viktorinas už universiteto ribų. „Tuo metu angliškų viktorinų Kaune nebuvo, tad rizikavau iki galo nežinodama, ar bus pakankamas susidomėjimas. Visgi pasitikrinau paruoštus klausimus su keletu draugų ir… surinkau sausakimšą „Džem’pub“ barą! Pradėjau viktorinas rengti kas savaitę, atsirado rėmėjų, įsteigusių įvairius prizus. Tuo metu, apie 2017 m., „Quiz with Narmin“ buvo didžiausias renginys, skirtas anglakalbei Kauno bendruomenei. Man tai buvo labai svarbu – kurti tokią erdvę, kurioje studentai ir ne tik jie galėtų socializuotis“, – pasakoja Narmin.
Toliau kalbėdama apie viktoriną, mergina akcentuoja bendruomenės būrimą ir tarpkultūrinius mainus. „Kadangi žinodavau, iš kokių šalių atvykę žmonės dalyvauja protmūšyje, dažnai stengdavausi į protmūšį įtraukti klausimų apie jų kultūrą – tai vienas iš būdų pradžiuginti dalyvius. Neužmiršdavau ir klausimų apie Azerbaidžaną – norėdavau žmones supažindinti su savo šalimi. Be to, daugybė komandų susibūrė iš pavienių žmonių – ragindavau atvykti, net jei neturi savo komandos. Žinau vieną porą, kuri susipažino būtent per „Quiz with Narmin“, o šiandien sūpuoja kūdikį“, – šypsosi pašnekovė.
Baltas pavydas
Narmin įsitraukimas į tarptautinę Kauno bendruomenę vis stiprėjo. Norėdama daugiau sužinoti apie Kauną, ji ėmė domėtis miestu bei ilgainiui pradėjo gidauti.
„Žmonės, kurie sako, kad Kaunas nuobodus ir čia tėra viena gatvė, labai klysta. Gidaudama visada stengiuosi parodyti įdomesnes vietas, papasakoti apie unikalias skulptūras. Tai ir Kiemo galerija, ir paminklas Rutinai ar ant Vilniaus g. požeminės perėjos esantis Zen triušis, kurio istorija visada nudžiugina ir mane, ir turistus“, – pažymi Narmin.
Paskutinė ir bene esminė jos veikla – „SPEAK Lithuania“ iniciatyva, sujungianti gimtosios kalbos mokančius žmones su Lietuvon atvykusiais užsieniečiais.
„SPEAK“ gimė 2016 m. kaip socialinis startuolis, kurio misija – integruoti į visuomenę atvykusius pabėgėlius ir migrantus. Būtent „SPEAK“ atlikau savo „Erasmus“ praktiką Portugalijoje, kai startuolis dar tik žengė pirmuosius žingsnius. Tada galvojau: kokia nuostabi idėja, kaip ji praverstų Lietuvoje. Po ketverių metų šią idėją paverčiau kūnu. Apskritai „SPEAK“ – daugiau nei vien kalbų mokymasis. Tai būdas demokratizuoti kalbos mokymąsi, burti bendruomenę, supažindinti žmones iš skirtingų kultūrinių ratų ir sprogdinti socialinius burbulus“, – pasakoja Narmin.
Per maždaug ketverius metus su „SPEAK Lithuania“ kalbos mokėsi jau daugiau kaip 3 tūkst., virš 70-ties skirtingų tautybių žmonių, tobulinusių lietuvių, ukrainiečių, persų, arabų, japonų ar kitų kalbų įgūdžius. Iš pradžių įkūrusi „SPEAK“ padalinį Kaune, 2022 m. Narmin veiklą išplėtė ir į Vilnių, o pernai atsiėmė apdovanojimą „Lietuvos galia“ iš prezidento Gitano Nausėdos rankų.
Anot Narmin, „SPEAK Lithuania“ savo bendruomenę buria ir organizuodami renginius, o vyriausiai bičiulei, vedusiai lietuvių kalbos kursus, – apie 90 metų.
„Daug žmonių, baigę mokytis vienos kalbos, atėjo vesti kursų savo gimtąja kalba. Paskelbus naują lietuvių kalbos mokymosi grupę, vietos užsipildo per nepilną pusvalandį, tad poreikis vis dar yra milžiniškas. Kartu leidžiamės į piknikus ir žygius, dalyvaujame Kauno „Kiemų šventėje“, minime Kalėdas ar net Azijos šalyse – Azerbaidžane, Kazachstane, Irane ir kitose – populiarią pavasario lygiadienio šventę Novrūzą“, – sako Narmin.
Šiandien Lietuvą ir Kauną Narmin jau vadina savo antraisiais namais – ji neblogai kalba lietuviškai (išmoko klausydamasi Mamontovo ir Kernagio) ir ypač džiaugiasi šalyje matomu progresu.
„Nors itin daug keliauju, čia sugrįžtu visada. Dabartinė Lietuva – gerokai draugiškesnė užsieniečiams nei 2013 m. Muziejai turi angliškus aprašymus, kavinės – angliškus meniu, o universitetai – dar daugiau integracijos programų. Net šiek tiek pavydžiu į Lietuvą atvykstantiems dabar. Galiausiai labai džiaugiuosi, kad ir aš, veikdama iš širdies, prisidedu prie lengvesnės integracijos Lietuvoje. To linkiu ir kitiems, ypač naujiems studentams – juk norint gauti, būtina ir duoti“, – teigia Narmin.
