„Humanitarinių mokslų kuriama vertė ne visada yra lengvai išmatuojama ir įvertinama. Matuodami ją turėtume kalbėti apie kūrybišką mąstymą, pilietiškumą, gebėjimą vertinti kultūrą, tai yra, apie dalykus, kurie taip lengvai nesimonetarizuoja, kaip sakykime, technologiniai projektai, kuriuos įgyvendinęs gali labai greitai pajusti rezultatus. Jų naudą galime įvertinti dešimtmečių perspektyvoje, matydami visuomenės kaitą, nuomonių įvairovę, demokratijos dominavimą“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto docentas dr. Edgaras Klivis.
Moksliniai tyrimai – universiteto prioritetas
Nors humanitariniai mokslai Lietuvoje vis dar stereotipiškai vertinami kaip mažiau naudinga mokslo sritis, VDU antrą kartą sulaukė patvirtinimo iš tarptautinės mokslo bendruomenės ekspertų, kad tokia palyginti nišinė kryptis kaip menotyra gali kurti aukščiausią socialinę ir ekonominę vertę, o taip pat – turėti aiškias veiklos perspektyvas ateityje.
Lapkričio mėnesį Lietuvos mokslo tarybos (LMT) paskelbtuose mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vertinimo rezultatuose aukščiausiais balais įvertinta VDU menotyros tyrimų kokybė. Ekspertiniame tyrime, kuriame dalyvavo 28 valstybiniai ir nevalstybiniai universitetai ir mokslinių tyrimų institutai, buvo vertinami 2018–2022 metais vykdytų mokslinių tyrimų kokybės lygis tarptautiniame kontekste, taip pat šios veiklos ekonominis ir socialinis poveikis bei perspektyvumas.
Anot doc. dr. E. Klivio, vadovavusio savianalizės rengimo darbo grupei, VDU menotyra jau ir ankstesniame tyrime, kurį LMT vykdė prieš penkis metus, buvo įvertinta aukščiausiais balais, todėl ir šįmet buvo tikėtasi panašaus įvertinimo. Per tuos metus išaugo prestižinių tarptautinių publikacijų skaičius, Menų fakultetas pasipildė jaunais ambicingais doktorantais ir jaunaisiais daktarais, išaugo ir mokslininkų poveikis miesto ir šalies kultūrinei bendruomenei. „Savianalizė visuomet yra geras būdas permąstyti savo pačių strategiją, peržiūrėti ir išsiaiškinti, kas šiuo metu mokslininkams aktualu, kokių tyrimų reikės ateityje, į ką vertėtų fokusuotis“, – teigė Menų fakulteto docentas.
Natūraliai vystomas tarptautiškumas ir tarpdiscipliniškumas
Ekspertinio vertinimo išvadas parengė 113 tarptautinės mokslo bendruomenės narių iš 26 užsienio šalių, tarp kurių ir mokslininkai iš Kembridžo, Birmingamo, Liverpulio universitetų (Jungtinė Karalystė), Sorbonos (Prancūzija), Groningeno (Nyderlandai), Vienos technologijos (Austrija), Helsinkio (Suomija), Berlyno technikos (Vokietija), Barselonos (Ispanija), Stokholmo (Švedija) universitetų, Trejybės koledžo (Airija) ir daugelio kitų aukšto lygio mokslo ir studijų institucijų.
Anot VDU Menų fakulteto dekanės profesorės dr. Jurgitos Staniškytės, labai svarbu, kad šiame LMT rengiamame Lietuvos institucijų MTEP vertinime analizuojami kokybiniai, o ne tik kiekybiniai mokslo tyrimų parametrai: „Manau, kad kokybinis mokslo vertinimas yra ne tik pats sudėtingiausias, bet ir naudingiausias. Tad būti puikiai įvertintiems tarptautinių ekspertų kelis kartus iš eilės, taikant kokybinio vertinimo modelį, yra neabejotinai didelis visų VDU menotyrininkų pasiekimas“.
Pasak profesorės, ekspertai labiausiai įvertino VDU menotyros mokslo tyrimų kokybę, tarptautiškumą ir tarpdiscipliniškumą – universitete plėtojamas vertybes, būdingas artes liberales studijų modeliui. „Nuo pat atkūrimo VDU buvo puoselėjamos įvairios tarptautiškumo formos ir iniciatyvos. Mūsų menotyros mokykla taip pat formavosi tarptautinių patirčių lauke, glaudžiame sąryšyje su įvairiais tarptautiniais partneriais. Tai suteikė galimybę suvokti tarptautinę menotyros mokslo erdvę kaip natūralią mūsų profesinių veiklų sklaidos terpę, skatino įsitraukti į įvairius tarptautinius tinklus, projektus bei organizacijas“, – Menų fakulteto dekanė džiaugiasi, kad nors humanitariniai mokslai dažnai kritikuojami dėl per menko tarptautiškumo, ekspertų įžvalgos rodo ką kitą – tarp šešių geriausiai Lietuvoje įvertintų mokslo krypčių dominuoja būtent humanitariniai mokslai.
Dar viena stipriąja padalinio puse ekspertai įvardija tarpdiscipliniškumą skatinančius mokslinius tyrimus ir žinių perdavimą, pagrįstą bendradarbiavimu su įvairiomis bendruomenėmis, socialinėmis grupėmis ir institucijomis. Taip pat bendradarbiavimas su kitų sričių, tokių kaip komunikacija, istorija, filosofija, edukologija tyrėjais ekspertų išvadose pabrėžiamas kaip svarbus teigiamas VDU menotyros tyrimų bruožas.
„Tarpdiscipliniškumo mums nereikia dirbtinai diegti ar įrodinėti. Jis matomas tiek mūsų tyrimų tematikose, tiek mokslininkų bendruomenėje, tiek ir menotyros studijose. Nors esame sąlyginai nedidelis kolektyvas, jame vyrauja temų, meno sričių ir bendradarbiavimo krypčių įvairovė“, – pasak profesorės, mažas kolektyvas taip pat yra tam tikras privalumas.
Tiesioginis poveikis vietos bendruomenėms ir kultūrai
Išvadose pabrėžiama, kad VDU menotyrininkai puikiai supranta, kaip savo tyrimuose pasiekti aukščiausius Europos standartus, kurti socialinį ir ekonominį poveikį. Anot ekspertų, mokslininkų veikla naudinga ne tik universitetui, bet ir turi didelę reikšmę viešajai politikai ir pilietinės visuomenės ugdymui. Minimas VDU menotyrininkų darbas su vietos bendruomene prisidedant prie Kauno kultūrinio gyvenimo kokybės ir miesto ekonominės plėtros.
Menotyros krypties tyrimai taip pat buvo vertinami Europos humanitariniame universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete, Kauno technologijos universitete, Vilniaus dailės akademijoje, Lietuvos kultūros tyrimų institute bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Iš visų institucijų Lietuvoje VDU gavo aukščiausius įvertinimus – maksimalius 5 balus už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybės lygį tarptautiniame kontekste, 5 balus už socialinę ir ekonominį poveikį bei 4 balus už veiklos perspektyvas.
