Daugelis iš vaikystės tikriausiai pamenate arabų pasakas, kurių veikėjai daug keliauja ir patiria neįtikėtinų nuotykių, tarp jų yra ir plėšikų, ir karių, kurie naudojasi paslaptingais ginklais ir kardais. Šį kartą papasakosime istoriją apie paslaptingą ir bent mūsų šalyje retą kardą iš Persijos (dab. Iranas) – kaipgi jis pateko į Kauno IX forto muziejų. Rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ apie tai pasakoja muziejaus restauratorius Martynas Kosas, kviečiantis užsukti į savo dirbtuves.
2023 m. Lietuvos muitinės departamentas Kauno IX forto muziejui perdavė keliolika eksponatų. Tarp jų buvo keli kardai, kurie išoriškai buvo labai panašūs į carinės Rusijos dragūno 1881 m. modelio kardą. Tačiau suglumino gamybos kokybė, metalinės kardo makštys, įkalai arabų (persų) kalba, kai kurios specifinės detalės. Pradėjus domėtis, ieškoti informacijos, pasirodė, kad šitie kardai yra visai ne Rusijos imperijos palikimas, o gana reti ir mažai kam žinomi persiški kardai, apie kuriuos informacijos yra labai mažai.
Pirmą kartą šie keisti kardai pasirodė ginklų mugėse JAV ir Kanadoje apie 2000 m. Mugėse jie buvo parduodami iš dėžių ir beveik už dyką, kai kada pardavėjas už kardą prašydavo vos 10 JAV dolerių. Taip pigiai juos vertino dėl to, kad manyta, jog tai šiuolaikinės pigios carinės Rusijos dragūno kardų kopijos, pagamintos Indijoje.
Ir šiandien šių ginklų siūloma tiek ginklų parodose ir mugėse, tiek Europos aukcionuose, bet dabar tokio kardo kaina gali siekti 500 Eur ir daugiau. Tokį kardą dažniausiai apibūdina kaip „iranietišką“, o jei pardavėjas daugiau ar mažiau išmano apie ginklus ir žino apie carinės Rusijos kariuomenės dragūno 1881 m. modelio kardo egzistavimą, tada vadina „rusišku“ arba „Persų kazokų brigados kardu“.
Dabar dauguma kolekcionierių ir ginklų ekspertų laikosi nuomonės, kad šis ginklas pagamintas maždaug prieš Pirmąjį pasaulinį karą Persijoje pagal carinės Rusijos kariuomenės dragūno 1881 m. modelio kardą. Tokiais kardais buvo apginkluota reguliarioji persų kavalerija, kuri tuo laikotarpiu reformuota sekant rusų kavaleriją. Persų šachui taip patiko tuometinė Rusijos kariuomenė, kad ne tik perkūrė savo armiją pagal jos pavyzdį, bet ir įkūrė visą „kazokų brigadą“, kuri netgi buvo vadinama „Persų kazokų brigada“. Ją apmokė rusų karininkai. Be to, persų kavalerija ne tik buvo apginkluota, bet ir uniformos jai pasiūtos tokios pačios kaip kazokų.
Kaip jau minėta, pats kardas yra carinės Rusijos kariuomenės dragūno 1881 m. modelio kopija. Geležtė pagaminta iš plieno, nežymiai išlenkta, vienašmenė, su išilginiu plačiu grioveliu abiejose pusėse. Prie smaigalio ašmenys suformuoti iš abiejų pusių ir sudaro ieties formos kovinį antgalį, galintį smogti ir pjauti. Skirtingai nuo carinės Rusijos dragūno kardo, ant kurio būdavo iškalamas gamintojo ženklas, persiško kardo vidinėje geležtės pusėje prie kryžmos ir viršutinėje rankenos dalyje yra iškalti skaičiai arabų (persų) rašmenimis, nurodantys ginklo numerį. Efesas, rankenos apsauga, su vienu apsauginiu lankeliu. Medinė rankena raižyta įstrižais grioveliais. Visos efeso dalys, rankenos apsauga ir galvutė yra žalvarinės. Kryžmos gale įtaisyta kilpelė odiniam kutui pritvirtinti. Skirtingai rusiškas kardas, persiško kardo makštys yra plieninės, turi vieną pakabinimo žiedą ir dažytos juodai.
Surinkus kiek galima daugiau istorinių žinių apie šį kardą, nustačius jo unikalumą ir retumą, buvo nuspręsta jį konservuoti ir pristatyti visuomenei kol kas tik paskelbiant informaciją šiame straipsnyje.
Taip kardas pateko į muziejaus restauratoriaus dirbtuves. Eksponatas, prieš pradedant darbus, buvo nufotografuotas. Per kitą etapą – kardas išardytas, kiekviena jo detalė išvalyta ir konservuota. Įdomu tai, kad kiekviena kardo detalė, įskaitant medinę rankena, buvo sunumeruota – iškalti įkalai, kardo numeris arabų (persų) kalba. Ir visų detalių numeriai sutapo. Tai reiškia, kad kardas yra originalus – toks, koks buvo pagamintas ir surinktas gamybos metu. Šis kardas nebuvo surinktas iš naujo panaudojant kito kardo detales, nebuvo sulaužytas ir taisytas, galbūt išvis niekada nebuvo ardytas. Nežymėtos detalės buvo tik du maži varžteliai. Apžiūrint kardą, jo detales ir palyginus su muziejuje turimu carinės Rusijos kariuomenės dragūno 1881 m. modelio kardu, akivaizdžiai matyti kur kas grubesnis kardo detalių apdirbimas, netgi jo ašmenys nugaląsti labai grubiai. Tokie dalykai stebina, ypač žinant, kad tuo metu persiški šaltieji ginklai garsėjo savo gamybos ir apdirbimo kokybe. Žalvarinės bei geležinės detalės buvo valomos mechaniškai naudojant įvairias chemines medžiagas, skirtas restauracijai. Nuvalius detales, jos buvo padengtos konservaciniu vašku ir nupoliruotos. Atlikus šiuos darbus kardas vėl surinktas. Konservuotas eksponatas buvo perduotas tolesniam saugojimui į muziejaus saugyklas.
Daugiau Martyno Koso ir jo kolegų parengtų publikacijų galite rasti Kauno IX forto muziejaus tinklapyje.
