Straipsnį pradėsiu kvepiančiu gėlių bombos receptu. Jums reikės molio, gėlių sėklų ir žemių. Sumaišykite ingredientus, suformuokite rutuliuką. Leiskitės į klajones po miestą ir radę žalią veją ar apleistą žemės lopinėlį, rutuliuką ten ir išmeskite. Jau po kelių savaičių galėsite mėgautis miniatiūrine gėlių pieva. Panašias gėlių bombas 8 dešimtmečio Niujorke pradėjo mėtyti Liz Christy, menininkė ir miesto sodininkavimo pradininkė, tokiu būdu kovojusi su miesto stagnacija ir betono džiunglėmis, pasiglemžiančiomis vis daugiau žaliųjų erdvių.
Dabar jau 2023-ieji, Lietuvoje miestai auga, juose puoselėjami parkai ir želdynai, bet mėtyti gėlių bombas vis tiek patariama, tik jau dėl kitų priežasčių – miesto bitininkas ir „Urbanbee.lt“ įkūrėjas Paulius Chockevičius tikina, kad tai būdas prisidėti sprendžiant šių laikų problemą – bičių populiacijos mažėjimą.
„Urbanbee.lt“ svetainėje pasitinka Alberto Einsteino citata, teigianti, kad, išnykus bitėms, žmonija tegyvuotų ketverius metus. Pokalbio metu Paulius svarstė, kad galbūt tiek neprireiktų, pakaktų ir dvejų metų. „Urbanbee.lt“ komanda daug prisideda prie to, kad tokios prognozės neišsipildytų. Jie yra miesto bitininkai, kurie bičių avilius įkurdino gan neįprastoje aplinkoje – ant miesto pastatų stogų. Paulius ir komanda šį tradicinį amatą sujungė su aplinkosaugos, verslo ir inovacijų žiniomis, jie ne tik įkurdina, prižiūri bites, renka medų, bet ir teikia konsultacijas, rengia degustacijas, pardavinėja medų ir kitus bičių produktus, veda edukacinius užsiėmimus ir netgi moko šio amato.
Kaip ir kada bitutės atskrido į „Urbanbee.lt“ įkūrėjo Pauliaus gyvenimą? Vyras pasakoja, kad bitininkyste susidomėjo seniai, dar vaikystėje, tačiau gyvenimo veiklas su tuo susiejo tik vėliau, 2014 metais dirbdamas finansų sektoriuje Londone. Šiame mieste, kaip ir keliolikoje kitų megapolių, jau veikė ir buvo gan stipriai išvystyta miesto bitininkystė. Paulius mokėsi bitininkavimo Londone, vėliau Varšuvoje ir Lietuvos bičių ūkiuose. Lietuvoje „Urbanbee.lt“ veiklą pradėjo 2019 metais – tuomet ant „Babilono“ viešbučio stogo buvo užkelti pirmieji bičių aviliai. Dabar jų galima rasti ne tik įvairiose Kauno, bet ir Vilniaus, Rygos, kitų miestų vietose. Tiesa, Kaunas pirmauja netikėtomis lokacijomis, bičių avilių čia galima rasti net ir ant „Žalgirio“ arenos baseino stogo. Įdomu ir tai, jog šioje vietoje bitės įkurdintos landšafto dizaino festivalyje „Magenta“ 2022 m. dalyvavusio japono Kazuhiro Yajimos sukurtuose aviliuose. Juos inspiravo Kauno modernizmo architektūros ikonos – Kristaus Prisikėlimo bazilika, Kauno centrinis paštas ir KTU centriniai rūmai. Kitąkart eidami pro šalį nepamirškite apsidairyti – aviliai puikiai matomi praeiviams.
Kauno medus pasižymi labai stipriu liepų skoniu, turi žaliosios citrinos ir mėtų poskonį.
Paulius neslepia, kad pradžioje „Urbanbee.lt“ veikla buvo sutikta skeptiškai – juk įprastai bitininkystę įsivaizduojame idiliškame kaime prie spalvotų avilių, bites ganant žilagalviui senoliui. Visgi pirmieji aviliai buvo medžių drevėse, bitininkai medų ne rinko, o kopinėjo. Aviliai buvo nuleisti ant žemės dėl pačių bitininkų patogumo. Miesto bitininkai turėjo griauti ir kitus mitus, kad bitės agresyvios, kad mieste renkamas medus yra užterštas, o pačios bitės neišgyvens. „Miestuose surenkamas medus siunčiamas į sertifikuotas laboratorijas užsienyje, jis tiriamas dėl sunkiųjų metalų, pesticidų. Kokybiniai rodikliai yra aukšti. Kaimų laukuose naudojama nemažai pesticidų, tad juose surenkamas medus nebūtinai yra geresnis. Beje, žmonės vertina miesto medų, nes jį vartodami gali gauti jų aplinkoje esančių žiedadulkių, taip pripratindami organizmą ir mažindami alerginį poveikį“, – sako Paulius.
Kaip išsirinkti tinkamą, kokybišką medų? Miesto bitininkas pirmiausia rekomenduoja pirkti medų ne iš prekybos centrų, bet tiesiogiai iš vietinių bitininkų. Svarbu bitininką pažinti, suprasti jo vertybes, kiek jam ar jai rūpi bitės bei jų gyvensena, kokias priemones ir preparatus naudoja. Paulius įspėja, kad jei bitininkas naudoja senus cinkuotus įrankius, tarkim, cinkuotą surūdijusį medsukį, tuomet medus gali būti užterštas sunkiaisiais metalais. Miesto bitininkas pasakoja, jog medus – vienas jautriausių maisto produktų ir jis dažnai padirbinėjamas, bitėms tiesiog duodamas perdirbti sirupas, kartais gaminamas medaus produktas, kuris iš tiesų tėra sirupas su dažikliais ir skoniais. Yra ir vienas paprastas būdas patikrinti medaus kokybę. „Jeigu medus padarytas iš sirupo, į puodelį įleidus jis iškart vos palietęs vandenį pasiskleis. Tikras medus turėtų nutekėti iki pat dugno ir neišskysti, kol nėra išmaišomas. Dargi dažnai pastebiu, kad lietuviams tikras geras medus – kietas, turintis raštą, o tai iš tikrųjų tėra gliukozės-fruktozės išsiskyrimas. Yra toks medus lipčius, vienas kokybiškiausių, turintis gausybę mikroelementų, jis gaunamas iš medžių išskyrų arba amarų ir netgi žiemą gali išlikti skystas, nesusikristalizavęs. Tokį medų geriausia įsidėti į burną ir leisti jam ištirpti arba palaikyti po liežuviu, nes mikroelementus tuomet galime įsisavinti per kraują.“
Kalbai pasisukus apie saldžius dalykus, turėtų suklusti dviejų didžiųjų Lietuvos miestų smaguriai – „Urbanbee.lt“ siūlo unikalią galimybę paragauti Kauno ir Vilniaus miestų! Tai gan paprastas būdas nuspręsti, kuris miestas tinkamesnis jūsų skoniui. Paulius sako, jog kauniečių ir vilniečių bičių renkamo medaus skonis išties skiriasi. „Kaune yra nuostabi, liepų pilna Laisvės alėja, tad Kauno medus pasižymi labai stipriu liepų skoniu, turi žaliosios citrinos ir mėtų poskonį. Pavasarinis Kauno medus taip pat išskirtinis – tai miesto sodo skonis, nes Kaune daug nuosavų kiemų ir sodų, tad daug obelų, vyšnių. Vilniaus mieste šiais metais surenkamas rykštenių medus, taip pat dažnai būna lipčiaus, nes auga daug pušų ir kitų spygliuočių.“
Medus nėra vienintelis iš bičių darbo gaunamas produktas. Štai bičių pikis yra statybinė medžiaga, kuria bitės dezinfekuoja avilio sieneles, balzamuoja tarpus, o bičių duonelė – fermentuotos žiedadulkės, sumaišytos su bičių medumi, pikiu ir kitais fermentais. Kaip derėtų vartoti šiuos du dalykus? „Bičių pikis – stipri antibakterinė priemonė. Pikį galima naudoti įvairiai – gabaliuką galima uždėti ant skaudančio danties, leisti jam ištirpti. Geriausia gaminti pikio tinktūrą, ją vartoti lašeliais, gerklę prasiskalauti, dezinfekuoti žaizdas, gydyti grybelius, karpas. Ji tinkama gydyti ir skrandžio opoms, bet vidiniam vartojimui tinktūra neturėtų viršyti 80 % alkoholio“, – pasakoja Paulius ir priduria, kad bičių pikiu stiprindamas organizmą jau beveik pamiršęs apie gerklės skausmą. Bičių duonelė – irgi puikus produktas imunitetui palaikyti. Bitininkai jį vertina kaip vitaminų šaltinį, turintį vitaminų K, B12, C, aminorūgščių. „Sportininkai dažnai naudoja duonelę kokteiliuose kaip natūralų baltymų šaltinį. Bičių duonelė mažina cholesterolio kiekį. Bičių duonelės galima tiesiog užsibarstyti ir paskaninti salotas, sumuštinius, košes, glotnučius. Tai suteiks kiek įmantresnio skonio. Taip pat galima vartoti ir žiedadulkes – pirminį produktą, jos tinka, jei žmogus negali valgyti fermentuoto maisto“, – priduria Paulius.
Prieš neriant į Pauliaus mėgstamus receptus, dar pasiteiravau, koks patiekalas būtų mėgstamiausias pačių bičių. Paulius prisiminė, kaip Anglijoje picerijos reklamai dresavo bitę, – dėl to jį praminiau ne tik miesto bitininku, bet ir bitučių užkalbėtoju. „Iškart toptelėjo šis prisiminimas, tad manau, kad bitėms geriausia kombinacija būtų žiedadulkių pica su liepų medaus kokteiliu.“ Skamba kaip puikus derinys, o patingėję iškepti picą, kiekvienas mūsų gurmanes bites galime pradžiuginti įrengę vandens girdyklas, paberdami kiemuose ir soduose medingų ar žydinčių augalų sėklų bei, žinoma, privengdami naudoti pesticidus ir herbicidus. Tai padės ne tik bitėms, bet ir mūsų pačių sveikatai. Dar visada kišenėse galite turėti ir kelias gėlių bombas miestui paspalvinti – jos, tikiuosi, ilgainiui taps vienintelėmis bombomis, kurias mėto žmonės.
Iš daugybės galvoje dūzgiančių receptų Paulius nusprendė pasidalinti keliais itin universaliais ir paprastais. Paulius ir jo šeima jau seniai nebevartoja baltojo cukraus, o patiekalus saldina pačių rinktu medumi. Jam vardijant receptus, tegalėjau džiaugtis, jog kalbamės po sočių pietų, tačiau jau kitą dieną bėgau rinkti obuolių ir klausiausi tyliai murkiančio skrandžio, kol orkaitėje gražiai skrudo medaus pyragas.
Pauliaus trupininis pyragas
- Obuoliai ir / arba kriaušės (galima keisti uogomis)
- Sviestas
- Miltai
- Medus
- Druska
- Papildomai: migdolų drožlės, avižinės kruopos, vanilės ekstraktas, citrina, cinamonas
Vaisius / uogas pasmulkinti, sudėti į puodą, įpilti šlaką vandens, sukrėsti didelį šaukštą medaus, žiupsnelį cinamono, citrinos žievelės ir lengvai pakaitinti, kol vaisiai / uogos išleis sultis ir suminkštės. Kol kaista puodas, galima pasigaminti trupininę tešlą: sviestą ir miltus sudėti ir gniaužyti, kol pasidarys trupiniai, galima įdėti šiek tiek medaus, druskos, įmaišyti vanilės ekstrakto, migdolų drožlių ar avižinių dribsnių. Viską gerai išminkyti. Į kepimo skardą supilti vaisių / uogų viralą, ant jo berti trupinius ir šauti į iki 180 °C įkaitintą orkaitę 30 minučių arba kol viršutinis pyrago sluoksnis taps šviesiai auksinės spalvos. Galima patiekti su ledais, grietinėle arba tiesiog šaukštu naminės grietinės.
Saldžiaaštris padažas
- Čili pipirai
- Česnakas
- Aliejus
- Medus
Ant keptuvės aliejuje pakepinti čili pipirus, įdėti česnako. Apkepinus ir išjungus ugnį, įdėti šaukštą medaus ir išmaišyti. Tai užpilas, tinkamas tortilijoms, sumuštiniams, kepsniams.
Terijakio padažas
- Sojos padažas
- Česnakas
- Imbieras
- Medus
Ant keptuvės pakepinti sojos padažą, česnaką ir imbierą. Apkepinus ir išjungus ugnį, įdėti šaukštą medaus ir išmaišyti. Jei naudojamas kaip marinatas, tuomet ingredientų apkepinti nereikia, o visus tiesiog sumaišyti.
Pauliaus sužadėtinės Rimantės desertas
- Jogurtas
- Ispaninio šalavijo sėklos
- Medus
- Šilauogės
Susluoksniuoti turimus ingredientus (jogurtas, šalavijo sėklos, medus, uogos). Palaikyti kelias valandas, kol sėklos išbrinks.
Šiuose receptuose medus yra apdorojamas aukštoje temperatūroje, tad knietėjo išsiaiškinti, ar visgi galime kaitinti medų, ar vertėtų to vengti. „Medus iki 40 laipsnių gali būti lengvai šildomas. Virš 40 laipsnių pradeda išsiskirti cheminės medžiagos, bet tik per ilgą laikotarpį, maždaug 2–3 dienas. Visai kas kita, jei medus iškart dedamas į 90 laipsnių ar aukštesnę temperatūrą, nes tuomet iškaitiname visas gerąsias medaus savybes, tačiau saldumo efektas lieka. Nereikia bijoti gaminti patiekalų su medumi dėl to, kad dingsta medaus savybės, – tai tiesiog puiki ir sveika alternatyva baltajam cukrui.“
