Tarptautinis festivalis „Nepatogus kinas“ kauniečius vėl kviečia panirti į tikras istorijas: jaudinančias, įkvepiančias, „pakutenančias“ ar net aukštyn kojomis apverčiančias žiūrovų nuostatas ir vidinius pasaulius. Iki pat spalio 29-osios kino centre „Romuva“ ir namų ekranuose, taip pat – bibliotekose, „Nepatogus kinas“ rodys ryškiausiai tarptautiniuose festivaliuose šiemet žibėjusius dokumentinius filmus, o po jų pakvies pokalbiams, diskusijoms ir net degustacijai.
Spalio 13 d. „Nepatogaus kino“ seansus „Romuvoje“ atidarys, ko gero, nepatogiausias festivalio filmas „Žiūrėk, ką per tave padariau“ (rež. Coco Schrijber). Suviliotos apgaulingų meilės serenadų, pagrindinės veikėjos Laura, Rachel ir Rosalba nusprendžia išsivaduoti iš smurtinių santykių. Laura pasirenka peilį, Rachel – ginklą, o Rosalba užnuodija pačios pagamintus mėsos kukulaičius.
Spalio 14 d. žiūrovai didžiajame ekrane galės išvysti filmą „Plieno drugiai“ (rež. Roman Liubyi). 2014 m. liepos 17 d. Malaizijos oro linijų lėktuvas su 283 keleiviais ir 15 įgulos narių skrido iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą. Skrendant virš rytų Ukrainos teritorijų, kuriose 2014 m. prasidėjo karas, lėktuvą numušė prorusiškų separatistų raketa.
Spalio 15 d. ekrane – „Septynios Teherano žiemos“ (rež. Steffi Niederzoll). 2007-aisiais Teherane Rayhaneh Jabbari susitinka su nauju verslo klientu. Užrakinęs ją savo bute, vyras bando merginą išprievartauti, ši gindamasi jį nužudo. Tą pačią dieną ji suimama, o teismo procesas baigiasi mirties bausmės nuosprendžiu.
Spalio 16 d. festivalis „Romuvoje“ kviečia ne tik filmui, bet ir pokalbiui. Pagrindinis filmo „Skambina Pongo“ (rež. Tomaš Kratochvil) veikėjas – paprastas vairuotojas, kuris įprastai nesivelia į politiką. Bet pasipiktinęs diskriminacija prieš romus, jis pradeda akciją, nuskambančią per visą Čekiją. Prieš filmą apie situaciją Lietuvoje turėsime progą pasikalbėti su romų bendruomenės nare Rumina Rumianceva. Apklausos rodo, kad 2 iš 3 gyventojų turi neigiamą nuomonę apie romus. Ką jauniems romams reiškia augti tokioje šalyje?
Spalio 17 d. žiūrovų didžiajame ekrane laukia net du filmai. „Laukinių pomidorų skonis“ (rež. Lau Kek Huat) nukels į Taivaną – čia 1947-aisiais žmonės išėjo į gatves reikalauti nepriklausomybės ir tai baigėsi 20 tūkst. taivaniečių nužudymu. Filmą žiūrovams pristatys VDU Azijos studijų centro vadovas Linas Didvalis. Tą patį vakarą žiūrovų lauks ir filmas „Laimingas darbuotojas“ (rež. John Webster) – juodo humoro ir ironijos pilnas pasakojimas apie tai, kaip šiuolaikinė darbo kultūra tapo didžiausia savo pačios prieše. Ar dar įmanoma kažką pakeisti?
Spalio 18 d. didžiajame ekrane – „Ilgai ir laimingai“ (rež. Jana Počtová). Šiame filme iš arčiau pažvelgiama į šiuolaikinius alternatyvius partnerystės modelius. Pagrindiniai veikėjai propaguoja poliamoriją, atvirą santuoką ir ilgalaikius meilužių santykius. Tokie santykiai siūlo pilnatvę, tačiau kartu susiduriama su visuomenės nuostatomis bei vidiniais konfliktais.
Spalio 19 d. „Romuvoje“ bus galima pamatyti du festivalio filmus. „Gyvenimas kaip ir bet kuris kitas“ (rež. Faustine Cros) – jautrus ir intymus pasakojimas apie atsakomybių pasidalinimą auginant vaikus: jis filmavo kasdienybės grožį, o ji tą kasdienybę laikė ant savo pečių. Kitas ketvirtadienio filmas – „Už utopijos sienų“ (rež. Madeleine Gavin) – nukels į Š. Korėją. Pabėgti iš jos visuomet buvo sunku, tačiau per pastaruosius keletą metų tai tapo beveik neįmanoma.
Spalio 20 d. festivalis kviečia į filmą „Kokomo miestas“ (rež. D. Smith). Prestižinių festivalių apdovanojimais apipiltoje dokumentikoje translytės sekso darbuotojos Daniella, Koko, Liyah ir Dominique atvirai dalijasi savo gyvenimo patirtimis. Šių moterų portretai filmą pripildo gaivalinga energija, o jų iššūkiai bei jautrios ir skaudžios patirtys verčia susimąstyti.
Spalio 21 d. festivalis „Romuvoje“ kviečia susitikti ne tik filmui. Dokumentika „Žurnalisto nužudymas“ (rež. Matt Sarnecki) iškelia klausimą – kokią kainą žurnalistas moka už žurnalistiką? Yra šalių, kur šį darbą dirbdami žurnalistai gali netekti savo gyvybės – tai žiūrovai pamatys filme. Lietuva šiuo atžvilgiu yra daug saugesnė valstybė, bet šio darbo kaina vis tiek išlieka. Apie tai, su kuo susiduria jie patys, prieš filmą žiūrovams papasakos „Redakcijos“ žurnalistai Birutė Davidonytė ir Ignas Kinčinas.
Spalio 22 d. „Romuvoje“ žiūrovų vėl lauks du festivalio filmai. Dokumentika „Darbas“ (rež. Tove Pils) bus iššūkis tradiciniam požiūriui į seksą ir darbą – filme Hanna savo svajonių mieste San Franciske leidžiasi į seksualiai išlaisvinančią savirealizacijos kelionę. O „Svetimkūniai“ (rež. Nikolaus Geyrhalter) kalbės, koks Sizifo darbas 2023-aisiais yra plastiko rinkimas – jis yra mūsų šiukšlė, kuriai patys tarnaujame.
Spalio 24 d. festivalis žiūrovus pakvies padegustuoti… svirplių. Filme „Žiogų respublika“ (rež. Daniel McCabe) rodoma žiogų fermų veikla Ugandoje. Ūkininkų rankomis surinktos mašinos gaudo žiogų spiečius, o sugautieji išvežami pardavimui. Šį seansą žiūrovams pagardins Lietuvoje esančio svirplių ūkio ir prekinio ženklo „TASTIK“ įkūrėjai.
Spalio 25 d. festivalis kviečia į filmą „Varnos yra baltos“ (rež. Ashen Nadeem). Pasimetęs savo gyvenime filmo režisierius atvyksta į vienuolyną ieškoti prasmės ir pasimokyti iš vienuolių išminties, tačiau šie jį sutinka šaltai. Vienintelis vienuolis, kuris su juo bendrauja, pats yra atstumtasis, labiau mėgstantis ledus ir kratymąsi pagal metalo grupės „Slayer“ muziką, o ne meditaciją.
Spalio 26 d. „Nepatogus kinas“ kviečia į filmą, prie kurio prisidėjo ir lietuviai – „Domingo Domingo“ (rež. Laura García Andreu). Domingas (isp. Sekmadienis) – apsukrus ūkininkas, negalintis gyventi be adrenalino. Dabar jį apsėdo nauja manija – apelsinai. Jis turi „tobulą“ planą – slaptą medį, kuriame augina naują apelsinų veislę. Užaugus pirmiems jo slaptojo medžio vaisiams, sužinosime, ar jis gaus patentą.
Spalio 27 d. festivalis „Romuvoje“ pasibaigs dviem filmais ir renginiais. Filmas „Is There Anybody Out There“ (rež. Ella Glendining) įkvėps pokalbiui apie negalią. Filme nuskamba mintis, kad pasaulis be negalią turinčių žmonių būtų žymiai blogesnė vieta gyventi. O pokalbį po filmo organizuojantys „MotherNet“ klausia – ar pasaulis yra gera vieta negalią turintiems žmonėms gyventi, būti, susilaukti vaikų?
Tą patį vakarą filmo „Stand-up’as karo zonoje“ (rež. Christopher Walters) seansą monologu apie karą ir juoką pradės komikas ir visuomenininkas Evaldas Jasaitis. Filmo centre – keturi ukrainiečių komikai, kurie keliauja po karo niokojamą tėvynę, nes juokas – tai vaistas saviems ir kartu ginklas prieš okupantus.
Apie galimybę dokumentinius filmus žiūrėti Kauno bibliotekose, kuriose laukia kompiuteriai su festivalio prieiga bei organizuojami specialūs seansai, skaitykite čia.
Beveik visus festivalio filmus kauniečiai iki pat spalio 29 d. taip pat gali žiūrėti virtualioje salėje www.nepatoguskinas.lt. Žiūrovai gali įsigyti virtualų pasą į visus filmus virtualioje salėje arba kasoje įsigyti festivalio bilietus prieš pat seansą laisvos kainos bilieto principu – patys nuspręsdami, kiek gali prisidėti prie festivalio.
Apie „Nepatogų kiną“
„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temomis, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vieni pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras, Užsienio reikalų ministerija, Vilniaus miestas.
