Teatro, kino premjerų, parodų atidarymų mes laukiame, skaičiuojame dienas ir gerokai iš anksto perkame bilietus. O kas jei apie visa tai galėtume sužinoti vienoje vietoje? Kauno kultūros mugė, rodos, vienintelė šalyje tokia, kurios epicentre – kultūros ir meno organizacijos bei iniciatyvos.
Būtent jos ir atsidūrė rugsėjo 8–9 dienomis vykusio renginio programos ašyje, sukurdamos progą miesto gyventojams ir svečiams ne tik žvilgtelti į rudens bei žiemos sezonų programas, stebėti atlikėjų bei kolektyvų pasirodymus, bet ir iš arčiau susipažinti su tais, kurie tą miesto kultūros meniu tiekia. Trečią kartą vykusioje mugėje save pristatė virš 30 kultūros lauko dalyvių.
„Šiemet tikrai pajautėme, kad mugė auga: sulaukėme ne tik daugiau dalyvių, bet ir lankytojų. Dvi dienas naujoje vietoje, Nepriklausomybės aikštėje, vykęs renginys subūrė 31 organizaciją ir pritraukė beveik 5000 lankytojų“, – teigia Kauno kultūros mugės organizatorė Gabrielė Krapikaitė. Jos nuomone, išaugusį susidomėjimą lėmė ir naujasis scenos programos formatas, ir pasikeitusi paviljonų architektūra, ir tai, jog renginys jau tampa tradicija su kiekvienais metais vis platesnę auditoriją įtraukiančia programa.
„Asmeniškai džiaugiuosi kiekvieno dalyvio buvimu čia. Bet kartu man svarbu, jog mugėje būtų atstovaujamos įvairiausio formato kultūrinės veiklos ir sau kažką rastų kiekvienas apsilankęs renginyje. Todėl malonu, kad šiais metais renginio meniu pasipildė jaunimui skirta programa, kurią pasiūlė organizacija „Kylantis Kaunas“, slemo atlikėjai ir kiti. Turėjome veiklų skirtingų skonių ir poreikių publikai. Iš tiesų, abiejų dienų metu neapleido jausmas, kad įvairaus amžiaus auditorijos tarsi susitarusios tarpusavyje priklausomai nuo pasirodymo sinchroniškai keitė viena kitą“, – įspūdžiais dalijasi organizatorė.
Gabrielė pamini, kad žmonėms taip pat patiko klausytis interviu su kultūros ir meno organizacijų atstovais – tai jiems suteikė galimybę iš pirmų lūpų išgirsti, kaip gimė vieno ar kito festivalio, iniciatyvos idėja, kas lemia tam tikrų kolektyvų, kuriuose veiklos tradicija perduodama iš karto į kartą, ilgaamžiškumą: „Pravėrę simbolinę užuolaidą ir įsileidę į užkulisius, teatrai, festivaliai, iniciatyvos ar viešosios įstaigos sukūrė betarpiškumo jausmą – lankytojams šis asmeniškas ryšys išties patiko.“ Tie, kurie negalėjo būti mugėje fiziškai, pokalbių klausytis tiesiogiai turėjo galimybę per naująjį Kauno menininkų namų internetinį radiją.
Šiais metasi scenoje lankytojai galėjo išvysti jau daugiau nei 40 metų veikiančio ir neatsiejama miesto kultūrinio gyvenimo dalimi tapusio Kauno šokio teatro „Aura“ šokio spektaklį „Baby godos“, „Kaunas piano fest“ įkūrėjų Monikos ir Roberto Lozinskių, po aktyvių studijų užsienyje pasirinkusių gyventi ir kurti gimtajame mieste, prisistatymą, įvairių Kauno kultūros centro kolektyvų pasirodymus, Juozo Gaižausko ir Emilijos Latėnaitės autorinių dainių koncertą, pristatantį organizacijos „8 eilė“ naująjį sezoną, Kauno menininkų namų slemo simuliaciją.
Naują tarptautinį bliuzo festivalį „Kaunas Blues“ pristatė atlikėjas Mantas Varnas, šokio trupė „Ulna“ parodė ištraukas iš šokio spektaklių „Balkonas“ ir „Pakopa po pakopos“, „Impro Kaunas“ pakvietė į teatrinės improvizacijos šou, o kūrybos namų K.I.N.A.S. „Panemunė“ puoselėtojas ir daugybės tvarių iniciatyvų autorius Giedrius Bučas ne tik papasakojo apie šį sezoną laukiančius renginius bei dirbtuves, bet ir pristatė naują interaktyvią instaliaciją – mažiausią kino centrą „Kinas dviems“, įsikūrusį antram gyvenimui prikeltoje taksofono būdelėje. Tuo tarpu jaunimo kultūrinė organizacija „Kylantis Kaunas“ pateikė net dvi staigmenas: pristatė muzikinio projekto „NEfonas“ palaikomą naują grupę „Sepia“ ir „Pusės dainos festivalyje“ sužibėjusį atlikėją DiGiT.
Mugėje pasirodė ir jaunų atlikėjų iš Vilniaus grupė „Kedrostubùras“. Iš įvairių žanrų ribų išeinantys, instrumentų ir tekstų skambesiais stebinantys atlikėjai uždarė trečiąjį kultūrai ir menui dedikuotą renginį.
Iš pačių dalyvių organizatoriai sulaukė daug pozityvių atsiliepimų apie kultūros profesionalams skirtą vizitų programą, kurios metu vyko tiksliniai 20 minučių trukmės susitikimai su iš Lietuvos miestų ir regionų atvykstančiais kultūros operatoriais. Būtent šiame neformaliame tarpmiestinių idėjų katile užgimsta bendri ateities projektai. Šiais metais į mugę atvyko Alytaus, Rokiškio, Biržų, Kėdainių, Šakių, Pakruojo, Trakų Vokės atstovai.
Kauno kultūros mugė – jau tradicija tampantis renginys, kurio metu kultūros ir meno organizacijos bei iniciatyvos pristato artėjančius naujus sezonus, premjeras, renginius ir kitas veiklas, taip pat vyksta kultūros profesionalų vizitai ir susitikimai.
Kauno kultūros mugę organizuoja Kauno menininkų namai.
Kauno kultūros mugę finansuoja: Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.
