Kaune – išskirtinėje erdvėje – buvusiame Kauno traukinio vagonų remonto ceche – duris atvėrė paroda „Nerimo laikas: „Angis“ ir mokiniai“. Praėjus 33 metams nuo „Angis“ dailininkų grupės susibūrimo jų drąsus ir ryžtingas menas vis dar gyvuoja – tai atsispindi „Angies“ įkvėptoje jaunesniosios kartos kūryboje, kuri taip pat pristatoma parodoje. Parodos erdvė ir skirtingų laikotarpių menininkų darbai atspindi nerimą, kurį jautėme prieš 30 metų ir juntame dabar
Jungtis tarp praeities ir dabarties
Dailininkų grupė „Angis“ susikūrė neramiais 1990-aisiais, metais, paženklintais Nepriklausomybės atkūrimu ir sisteminiais pokyčiais visuomenėje ir kultūros lauke. „Grupė susikūrė Vilniuje, tačiau jos branduolį sudarė buvę Kauno Stepo Žuko technikumo auklėtiniai Jonas Arčikauskas, Henrikas Čerapas, Vytautas Dubauskas, Ričardas Nemeikšis, jų technikumo laikų dėstytojas Alfonsas Vilpišauskas, bičiulis Raimondas Gailiūnas ir Jonas Gasiūnas. 1991–1993 metais prisijungė Rimvidas Jankauskas-Kampas, Kęstutis Lupeikis, Eimutis Markūnas, Mikalojus Šalkauskas, Arūnas Vaitkūnas, Antanas Obcarskas. Iki 2011 metų grupė surengė per 20 bendrų parodų“, – sako parodos kuratorė Genovaitė Bartulienė.
Šiandienos politinis nestabilumas, karas Ukrainoje tampa temine grandimi, jungiančia netolimą praeitį su dabartimi, senbūvius „Angies“ narius ir jaunąją dailininkų kartą. Kauno modernaus meno fondo organizauojama paroda „Nerimo laikas: „Angis“ ir mokiniai“ norima įvaizdinti daugelio jaučiamą neramią atmosferą ir slogias nuotaikas, priminti apie nepriklausomybės kainą ir svarbą bei atkreipti dėmėsį į „Angies“ grupės indėlį Lietuvos meno pasauliui.
Parodos vieta pasirinkta neatsitiktinai
Paroda veikia netradicinėje erdvėje – buvusiame Kauno traukinio vagonų remonto ceche, kuris virto laikinąja galerija. Parodos architektas Adomas Rimšelis dalinasi, jog ši vieta buvo parinkta neatsitiktinai. „Mes esame traukinio vagonų remonto ceche, bet tuo pačiu tai – tranzitinė erdvė. Dabartinėje geopolitinėje situacijoje iškyla daug pamąstymų apie egzistenciją: buvusi sistema išvežė vagonais daug kultūrinio, intelektinio sluoksnio atstovų, daug kas emigravo. Parodos vieta ir tema priverčia susimąstyti ir kartu persipina su dabartimi – parodos menininkai kūrė tranzitiniame laike, kai perėjom iš vienos sistemos į kitą, buvo daug ieškojimo, pamąstymų ir svarstymų. Tas dabartinis ir buvęs nerimas dera šalia. Bet ties tuo nesustojam, nes atsiranda ir naujas vektorius į dabartinius kūrėjus. Tai – dabarties ir ateities kryptis, kuri mums primena, kad viskas tranzite. Kaip ir ši erdvė – mes nežinome, kas su ja nutiks, ar galės veikti ši galerija. Tokios vietos galėtų įgauti kitą prasmę – nebūti nugriautos, o kultūra gali klestėti nebūtinai prestižinėje vietoje“, – apie parodos konceptą ir erdvę pasakoja A. Rimšelis.
5 skirtingos emocinės būsenos
Parodoje eksponuojami Kauno modernaus meno fondo kolekcijos skirtingų dešimtmečių „Angies“ narių kūriniai, darbai dalyvavę pirmose grupės parodose bei paskutiniai opusai. Juos papildo „Angies“ kūrėjų įkvėptos jaunosios kartos atstovų tapyba. Visi eksponatai yra suskirstyti į penkias temines dalis, o kiekviena jų tam tikrus išgyvenimus.
„Saugumo salos, nukeliančios į kontempliacijos ir ramybės oazes. Šioje dalyje emocingą prisirišimą prie kūrėjui svarbių vietų įkūnija ekspresyvūs ir lakoniški, peizažai Kulbytės, Miliukaitės, Ulčickaitės, Vilpišausko ir Vaitkūno drobėse. Kita dalis – Nuojautos – tai intuicija, šeštasis pojūtis arba vidinis balsas, kurį menininkai išlavina nepalyginamai stipriau negu kiti, nujaučia realias arba įsivaizduojamas grėsmes. Ryškiausias šios grupės kūrinys – minimalistinė Lupeikio abstrakcija „Ivanas“, sukurtas 2016–2018. Taip vadinamas galingiausias visų laikų branduolinis užtaisas, kuriuo dabar disponuoja neprognozuojamų Ivanų nacija. Toliau iškyla Nerimo peizažų dalis. Markūnas specialiai šiai parodai naujai interpretuoja instaliaciją „Išeinantys/ Ateinantys“ (2006–2023). Oksimoroniškas Gasiūno peizažas „Sudegusi daržinė“ (2023) su lengva ironija konstatuoja: gyvenimas tęsiasi net ir po katastrofos. Dar vienas pjūvis šioje parodoje pavadintas Akis į akį. Čia sutelkti kūriniai kalba apie susidūrimą su agresija, su nepažinia tikrove, su savimi. Šioje grupėje paminėtinas Zakarausko darbas, pasak autoriaus, nutapytas sprogimo bangos pašonėje. Užrašas DITY (vaikai) – tiesioginė sąsaja su agresija Ukrainoje. Ironija – ir ginklas, ir pozicija. Ironiška laikysena lydi „Angį“ visuose etapuose. Dubauskas drobėje „Austrija ŽIAURIAI GRAŽI“ (2020) paradoksaliai ir ironiškai asocijuoja nuostabaus grožio šalį, pasauliui davusią ir Mocartą, ir Hitlerį, su jos istorijos paradigmomis. Čerapo drobė „Linkėjimai iš Rytų Fronto“ (2020), pasak autoriaus, nesusijusi nei su Remarku, nei su karu: Tai aš, metams baigiantis, nepajudinamai stoviu tapybos apkasuose ir siunčiu pats sau linkėjimus, už manęs – tuštuma. Parodoje taip pat gausu vaizdinių citatų, politinių ir istorinių įvykių komentarų, žaidimo elementų, mitologinių ir fantastinių parafrazių“, – plačiau apie parodą ir penkias jos temines dalis pasakoja G. Bartulienė.
Išskirtinės meno instaliacijos
Greta paveikslų laikinojoje galerijoje galima išvysti ir meno instaliacijų. Viena jų – Eimučio Markūno specialiai šiai parodai naujai interpretuota instaliacija „Ateinantys/išeinantys“ (2006–2023). Šis kūrinys buvo pristatytas Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje ir Belgijoje. Instaliacijai autorius naudoja miltus ir rusiškus kaliošus raudonais pamušalais.
„Destrukcijos ceche radau tokią patalpą ir pagalvojau: kažkas ten galėtų gimti. Ta erdvė buvo kabliukas. Išėjo, bet gali ir sugrįžti… Tokia buvo idėja. 2004 m. dar nesigirdėjo, atrodė, niekada gyvenime daugiau. Pasirodo… Horizontalė – tas blizgantis guminis kaliošas, ta avalynė, trypianti, užkariaujanti – invazijos masė. O vertikalės medžiaga – miltai. Tai duona, maistas, egzistencija, emigracija. Okupacija – emigracija, geresnio gyvenimo ieškojimas. Ir taip sukrito. Pasirodė, kad turi prasmę. Atrodo, dvi skirtingos materijos, bet jos gana išraiškingai sukimba visomis prasmėmis: ir idėjos, ir plastinio žiūrėjimo“, – kūrinį pristato „Angies“ grupės narys E. Markūnas.
Parodos adresas: A. Juozapavičiaus pr. 122, Kaunas (šalia A. Juozapavižiaus pr. 104B). Atvykstant reikia sekti nuorodas nuo A. Juozapavičiaus prospekto pabaigos (šalia Čiurlionio tilto).
Paroda veiks iki spalio 15 d., ketvirtadieniais ir penktadieniais 15.00-19.30, savaitgaliais 11.00-17.00.
Bilieto kaina: 7,5€
Senjorams, moksleiviams, studentams ar asmenims su negalia: 4€
Parodoje pristatomi menininkai:
Jonas Arčikauskas
Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė
Henrikas Čerapas
Vytautas Dubauskas
Raimondas Gailiūnas
Jonas Gasiūnas
Konstantinas Gaitanži
Rimvidas Jankauskas-Kampas (1957–1993)
Eglė Karpavičiūtė
Jolanta Kyzikaitė
Agnė Kulbytė
Kęstutis Lupeikis
Eimutis Markūnas
Auksė Miliukaitė
Ričardas Nemeikšis
Antanas Obcarskas
Povilas Ramanauskas
Mikalojus Šalkauskas (1935–2002)
Eglė Ulčickaitė
Arūnas Vaitkūnas (1956–2005)
Alfonsas Vilpišauskas (1945–2015)
Andrius Zakarauskas
Parodą organizuoja: Kauno modernaus meno fondas.
Parodos kuratorė: Genovaitė Bartulienė
Parodos architektas: Adomas Rimšelis
Parodos konsultantės: Rasa Žukienė, Kristina Budrytė-Genevičė