Kovo 24–25 dienomis Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje (L. Zamenhofo g. 4) vyks Tarptautinis Baltijos šalių styginių instrumentų tyrinėtojų simpoziumas (International Baltic Psaltery Symposium). Tai į kankles panašių tradicinių muzikos instrumentų tyrėjų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos susibūrimas, kurio programoje – konferencija ir koncertai.
Tai – ne pirmas tokio pobūdžio renginys Lietuvoje. Kas keletą metų vykstantis mokslininkų susitikimas, anksčiau vykęs Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, 2017 m. vyko Kauno miesto muziejuje, tarptautiniu tapusiame festivalyje „Kanklės mano rankose“, ir šiemet vėl sugrįžo čia pat.
Į kiekvienam lietuviui žinomas kankles panašius tradicinius instrumentus turi ne tik mūsų kaimynai latviai (kuokles), bet ir suomiai (kanteles), estai (kãneles) ir kitos, tolimesnės tautos. Įdomu tai, kad daugelyje tautų, kaip ir Lietuvoje, šis instrumentas yra labai vertinamas ir turi svarbią simbolinę prasmę.
Simpoziumo programoje – konferencija, kurioje bus dalinamasi naujausiais instrumentų istorijos, etnomuzikologijos tyrimais, atlikimo bei pedagogine patirtimi, ir koncertai. Renginyje dalyvaus ne tik tyrinėtojai, bet ir savo šalyje žinomi muzikos atlikėjai.
Vienas dalyvių – žymus Latvijos tradicinės muzikinės kultūros gaivintojas Valdis Muktupavelas. Jis yra kartu ir kompozitorius bei Latvijos ir Baltijos tradicinės ir moderniosios muzikinės kultūros ekspertas: tyrinėja socialinius jos aspektus, tradicijas ir kaitą, muzikos instrumentus, identiteto klausimus. Koncertuose bus galima išgirsti V. Muktupavelo improvizacijų tradicinėmis latvių kuoklėmis.
Dar vienas latvių folkloro judėjimo skatintojas – etnomuzikologas, muzikos instrumentų meistras Ilmaras Pumpuras. Dirbdamas asociacijoje „Skaņumāja“ (latviškai tai reiškia „Garsų namai“) I. Pumpuras organizuoja tradicinio muzikavimo įvairiais instrumentais mokymus, abu su žmona Sandra groja keliais senoviniais muzikos instrumentais ir rūpinasi jų sugrąžinimu į šiuolaikinį gyvenimą. I. Pumpuras simpoziume pasakos apie tradicinio latvių kankliavimo situaciją dabartiniame gyvenime, o koncertuose Sandrą ir Ilmarą išgirsime grojančius nykščiu skambinamomis latvių kuokle ir citra.
Estijai atstovaus net keli žymūs muzikai: Tuule Kann ir Tarmo Kivisilla gros tradicinę ir šiuolaikinę kanelių muziką, dr. Juhanas Uppinas pristatys nykščiu skambinamos estų kanelės tradiciją, Anna-Liisa Eller supažindins su profesionaliu Estijos instrumentu – chromatine kanele ir atlikimo šiuo instrumentu subtilumais.
Kanklių muzikos gerbėjai jau spėjo pamėgti suomės Arjos Kastinen tradicines, tačiau labai šiuolaikiškai skambančias improvizacijas mažosiomis kantelėmis. Jas bus galima išgirsti ir simpoziumo dienomis. Pasirodys ir suomių duetas „Kave-duo“. Du profesionalūs muzikai Hanna Ryynänen ir dr. Timo Väänänenas gros įvairiais instrumentais – be suomių kantelių, jų pasirodyme taip pat skambės penkiastygis instrumentas nars-juh iš Vakarų Sibiro bei archeologinės guslės iš Gdansko. Simpoziume svečiuosis ir žymus suomių kantelių meistras Rauno Nieminenas.
Be abejo, nebus apsieita ir be lietuviškų kanklių muzikos. Pasirodys senosios tradicijos tęsėjai Vytautas Alenskas, Skriaudžių ansamblis „Kanklės“, Vilius Marma, akademinės kanklių muzikos atlikėja bei pedagogė dr. Regina Marozienė, Kristina Kuprytė ir kiti.
Detali renginio programa skelbiama Kauno miesto muziejaus internetinėje svetainėje (kaunomuziejus.lt). Renginys bus transliuojamas internetu. Renginio kalba – anglų. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Renginio partneriai: Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras, asociacija Kauno folkloro klubas „Linago“, asociacija „Kadujo“, UAB „Pūkas“, Prienų r. Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Biržų krašto muziejus „Sėla“, tautinės muzikos asociacija „Trimitatis“, Estijos folkloro taryba, Estų kanelių asociacija, NVO „Skaņumāja“ (Latvija).
