Jau kitą savaitę Lietuvos kino teatruose startuoja naujas režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmas „Antanas Sutkus. Scenos iš fotografo gyvenimo“. Apie vieną iškiliausių visų laikų Lietuvos menininkų pasakojanti dokumentinė juosta iš arti parodo ne tik kūrybinę, bet ir žmogiškąją fotografo pusę – A. Sutkaus santykį su ryškiomis šių dienų asmenybėmis, šeima, jaunąja karta.
Vilniuje surengta spaudos konferencija, kurioje mintimis apie filmą pasidalijo ir kūrybinės komandos nariai, režisierius Vytautas V. Landsbergis, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Gintaras Česonis, specialiai iš Vokietijos atvykęs naujausios A. Sutkaus knygos „Gatvės gyvenimas“ („Street Life“) sudarytojas Thomas Schirmbockas, A. Sutkus, jo žmona, dailininkė Rima Sutkienė.
„Kinas – labai svarbi medija, kuri padeda kūrėjams tapti matomiems. Antanas – nuostabus menininkas ir turime būti dėkingi, kad šiandien jis turi pilno metro filmą apie savo kūrybą ir mato jį būdamas gyvas“, – „Meno avilyje“ vykusioje konferencijoje kalbėjo G. Česonis.
Pasak jo, A. Sutkus visuomet gebėjo laiką ne stabdyti, o jį sulėtinti, todėl, jo žodžiais tariant, A. Sutkaus kūryba ypatinga tuo, kad menininkas savo darbais leidžia iš naujo pergalvoti tai, kas aplink mus vyksta.
Juostoje nėra archyvinių kadrų, tačiau istorinės nuotraukos šių dienų kontekste įgauna kitą prasmę.
Imtis filmo apie A. Sutkų režisieriui mintis kilo dar prieš karantiną, tuomet jo kolega, operatorius Povilas Baltinas pasiūlė sukurti dokumentinę juostą apie vieną ryškiausių fotografijos pasaulio asmenybių.
„Tada dar nebuvau artimai pažįstamas su Sutkumi, tačiau man, kaip ir daugeliui, jis buvo gyva klasika, žmogus, menantis tam tikrą istorijos laikmetį. Su Povilu kūrėme „Vanago portretą“ ir jis pametėjo mintį, sako – juk Sutkus toks įdomus žmogus, o nėra apie jį filmo. Pakalbėjome su Antanu, su Rima ir drauge ėmėmės darbo“, – mintimis dalijosi V. V. Landsbergis.
Režisierius džiaugėsi su filmo herojumi greitai atradęs bendrą kalbą, o ilgi pokalbiai su juo netrukus padiktavo ir viso filmo dinamiką. „Antanas Sutkus. Scenos iš fotografo gyvenimo“ buvo filmuotas pastaruosius kelerius metus. Juostoje nėra archyvinių kadrų, tačiau istorinės nuotraukos šių dienų kontekste įgauna kitą prasmę.
„Sutkaus kuriami vaizdiniai, subtilus okupacijos sistemos kritikavimas, jos atskleidimas per nebesidžiaugiančius žmones, ypač tuos sovietmečio vaikus – tai tapatybės dalis. Man šis suvokimas buvo labai svarbus imantis tokio filmo“, – kalbėjo V. V. Landsbergis.
Pasak jo, režisuojant juostą esminiu filosofiniu pagrindu tapo gebėjimas neteisti, neteisėjauti, o parodyti humanistinį A. Sutkaus požiūrį į gyvenimą. „Su Antanu lengva dirbti, jame daug jautrumo, sentimentalumo, jis neslepia emocijų. Taip pat turi daug autoironijos, moka iš savęs pasijuokti. Štai šiandien, pamatęs filmą, Sutkus juokais pasiūlė alternatyvų autoironišką pavadinimą „Scenos iš fotografijos gangsterių gyvenimo“, – prisiminė režisierius.
Apie subtilų fotografo humoro jausmą užsiminė ir jo žmona, svarbią vietą jo gyvenime, o ir filme užimanti R. Sutkienė. Čia ji visuomet šalia – filmas iš arti parodo judviejų artimą ryšį, gyvenimiškas situacijas, kuriose jiedu kartu sprendžia tiek darbinius, tiek buitinius klausimus, o ir kaip kiekvienoje šeimoje nevengia vienas kitam kritikos, aštresnio žodžio.
R. Sutkienė juokavo sakydama, kad „su Sutkumi neįmanoma dirbti“, bet gyventi užtat – puikiai pavyksta. „Namuose jis labai nekaprizingas žmogus. Antanas neturi keršto jausmo, yra labai nuoširdus. Ir nors mes visada vienas kitą pjauname, sugebame iš to pasijuokti“, – pasakojo R. Sutkienė.
Filme daug scenų filmuotų Nidoje, čia A. Sutkus drauge su vaikų stovykloje dalyvaujančiais jaunuoliais kartu fotografuoja, diskutuoja, iš naujo atranda fotografiją, aplanko kopose įamžintą Jeano-Paulo Sartre‘o monumentą, pasakoja apie legendinę, 1965 m. darytą nuotrauką, įkūnijančią egzistencializmo idėją.
Vienu pagrindinių filmo motyvu tampa vieno iš vaikų A. Sutkui užduotas klausimas: „Kas jums yra fotografija – palaiminimas ar prakeikimas?“ Ši mintis plėtojama 63 min. filme.
„Tai nėra patogus, laimingo gyvenimo filmas. Galbūt net atvirkščiai. Tačiau skauduliai, neviltis ir galbūt kartais tas bohemiškas juodulys virsta labai gražiomis fotografijomis ir šviesiais darbais. Kita vertus, man buvo įdomu pažinti naują Antaną. Jis ilgą laiką nefotografavo visai, o dabar jame atsiranda daugiau mažoro, optimizmo“, – sakė V. V. Landsbergis.
Dar viena ryški filmo linija pasakoja apie A. Sutkaus pasiruošimą Vokietijos Manheimo mieste organizuojamai personalinei parodai ir jo fotografijos knygai „Vaikystė“ atrenkamas nuotraukas.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs knygos sudarytojas T. Schirmbockas taip pat negailėjo gražių žodžių menininkui. Pasak jo, paroda tapo priežastimi ieškoti užsienio leidėjo, o galimybė dirbti su išskirtine, aukštos kokybės meno leidiniais garsėjančia Vokietijos „Steidl“ leidykla – ypatingos reikšmės įvykiu.
„Galimybė dirbti su tokia leidykla kaip „Steidl“ buvo svajonė, todėl sužinoję šią gerą žinią, kad jie imasi leidybos, sunkiai galėjome patikėti, juk jie turi galimybę platinti produkciją 37 pasaulio šalyse“, – sakė R. Sutkienė.
A. Sutkaus knyga „Gatvės gyvenimas“ bus atskirai pristatyta antradienį Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) vyksiančioje išskirtinėje filmo premjeroje.
Lietuvos kino centro ir LRT remiamas filmas „Antanas Sutkus. Scenos iš fotografo gyvenimo“ kino teatruose bus rodomas nuo sausio 25 d. Pirmieji seansai planuojami Vilniaus „Pasakos“, „Skalvijos“ kino teatruose, vėliau juosta bus rodoma ir Kauno „Romuvoje“.
Kūrybinė komanda užsimena ir apie planus juostą parodyti užsienyje, filmas galimai keliaus ir po Vokietijos kino teatrus.
Vasario antroje pusėje, minint karo Ukrainoje metines, V. V. Landsbergis ir A. Sutkus organizuoja ir dar vieną bendrą projektą – NDG bus atidarome nauja A. Sutkaus paroda, kurioje bus įamžinti Lietuvoje apsigyvenusios, nuo karo bėgusios mamos su vaikais. Ją taip pat lydės naujas filmas.
