PIRMADIENIS, 05 23
Skandinavijos dienos. Paroda „Remember ReAct“, 09:00–19:00
Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Parko padalinys, P. Lukšio g. 60
Švedijoje gimusi paroda skirta holokausto atminimui. Ji skatina prisiimti perspektyvius įsipareigojimus ir kovoti su antisemitizmu visuomenėje.
Justino Stonkaus paroda „Vyrai atsiveria“, 17:00–19:00
TEMPO erdvė, M. Daukšos g. 34
„Vyrai atsiveria“ yra socialinės fotografijos projektas, kuris užgimė iš autoriaus asmeninių patirčių bei pasvarstymų apie vyriškumą. Pasitelkdamas portreto fotografiją ir nuotraukų herojų asmenines refleksijas, parodos autorius nagrinėja progresyvaus vyriškumo temą. Atviruose pokalbiuose su vyrais atskleidžiamas šiuolaikinio vyro įvaizdis, kuris jau gerokai nutolęs nuo konservatyvaus, toksiško, maskuliniško vyresniosios kartos piešto vyro paveikslo.
Nuotraukose vaizduojami vyrai yra iš dalies apsinuoginę, taip norint pabrėžti jų atvirumą, drąsą būti pažeidžiamais: tai naujosios vertybės, kurias ima atrasti panašius svarstymus vystantys šiuolaikiniai vyrai. Parodos autorius tikisi, jog portretai ir jautrūs vyrų pasakojimai paskatins reflektuoti savo vyriškumą ir kitus.
Dizaino savaitė. Filmas „Martinas Margiela“, 21:00
Kauno kino namai „Romuva“, Laisvės al. 54
Naujame režisieriaus Reiner Holzemer dokumentiniame filme (kuriame dizainerio veidas nė karto neparodomas) Martinas Margiela žvelgia atgal į savo 28-erius metus trukusią karjerą, mintimis nusikelia į vaikystę, pasakoja apie didžiausią poveikį padariusius bei perversmą sukėlusius savo modelius bei kolekcijas ir kalba apie pasitraukimą iš mados pasaulio 2008-aisiais. Žiūrovai išvys istorinius kadrus iš tuo metu šoką sukėlusių dizainerio kolekcijų pristatymų: Paryžiaus „Gelbėjimo armijos“ štabo ar apleisto krovininio traukinio – vietų, kokiose demonstruoti madas madinga tapo tik gerokai vėliau.
ANTRADIENIS, 05 24
Parodos „Kitokios perspektyvos“ atidarymas, 17:00
VDU menų galerija „101“ , Muitinės g. 7
Parodoje eksponuojami VDU Naujųjų medijų meno trečiojo kurso studentų Kūrybinės fotografijos dalyko egzamino darbai, kuriuose atsispindi jaunųjų kūrėjų asmeninis požiūris į pasaulį.
„Kitokios perspektyvos“ – tai paroda, kurioje autoriai kviečia į kasdienius dalykus pažvelgti atidžiau. Dažnai kiekvienas užstringame savoje rutinoje ir nebepastebime dalykų bei žmonių esančių aplink mus. Nuolatos matomi objektai tampa įprasti ir bereikšmiai, tačiau viskas turi savo paskirtį ar savitą istoriją. Trečiakursių darbai – nuo analoginės fotografijos iki skaitmeninėmis technologijomis paremtų instaliacijų, kvies kiekvieną atrasti kitokią perspektyvą ir įprastiems objektams suteikti naują prasmę.
Paroda veiks iki birželio 3 d.
Poezijos pavasaris. „Vėjo džiazas“, 17:00
B. ir V. Sruogų namai-muziejus, B. Sruogos g. 21
Žydinčiame sode – eksperimentinės poezijos popietė, prisimenant vieną pirmųjų Lietuvos avangardistų poetą Praną Morkūną ir jo kūrybą surinkusį profesorių Leoną Gudaitį. Dalyvauja poetai Tomas Vyšniauskas, Edmundas Janušaitis, Mindaugas Švėgžda ir kt.
Skandinavijos dienos. Lotta Ahlvar paskaita apie švedišką ir vietinį dizainą, 18:00
Kauno kino namai „Romuva“, Laisvės al. 54
Lotta Ahlvar – žymi Švedijos dizaino bendruomenės figūra. Būdama tekstilės dizainerė, ji mokėsi Beckmanso dizaino koledže. L. Ahlvar pradėjo savo karjerą „H&M“ ir perėjo į tarptautinę areną kaip dizainerė Esprit De Corp Diuseldorfe, Vokietijoje ir Honkonge. Kaip buvusi Švedijos mados tarybos vadovė, ponia Ahlvar buvo įpareigota reklamuoti Švedijos madą ir dizainą, o dabar dirba patarėja dizaino konsultacijų klausimais, daug laiko skiria seminarams ir paskaitoms. Be to, M. Ahlvar – įvairių projektų ir organizacijų, įskaitant Svensk Form (Švedijos amatų ir dizaino draugija) valdybos narė.
Paroda „Takūs kūnai. Žmonės ir nežmonės“, 16:00–20:00
„Nemuno 7“, Zapyškis, Kauno raj.
Ar galime suprasti gyvūnus? Kokiomis sąlygomis gali vykti ar nevykti kūrybingas ar tvarus bendradarbiavimas su nežmoniškais veikėjais? Kaip atsiskleidžia antropomorfizmo arba žmogaus bruožų priskyrimo gamtai problematika? Pirmajame kultūros laivo „Nemuno7“ parodų cikle su šiais klausimais skirtingai susiduria du kūriniai – Tomo Daukšos šviesos instaliacija „Laimės švieselės“ bei Godos Palekaitės ir Adrijanos Gvozdenović video „Antropomorfinės bėdos“, kalbantis apie žmogaus ir gyvūno susidūrimą.
Paroda veiks iki birželio 26 dienos.
Skandinavijos dienos. Filmo vaikams ir jaunimui „Rediscovery“ peržiūra, 18:00
Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyrius, A. Mapu g. 18
47 moksleiviams suteikiama visiška veiksmų laisvė apleistoje statybų aikštelėje Kopenhagoje, kur miesto „džiungles“ seniai nugalėjo gamta. Mokiniai dešimt savaičių pamokų metu lankysis šioje vietoje ir iš naujo atras gamtos paslaptis. Filme istorija pasakojama pasitelkiant scenas su vaikais, o pasakotojas yra pati gamta: „Ką reiškia sužinoti ir išmokti ką nors naujo? Kaip sužinoti, ko išmokote iš mano vėjo gūsio savo plaukuose ar lietaus lašų ant savo skruostų? Kaip išmatuoti naujus pojūčius sėdint aukščiausiame kaštone? Kurioje kūno dalyje apsigyvena nauji įspūdžiai?“.
Filmas bus rodomas originalo kalba su angliškais subtitrais.
Filmo peržiūrą dovanoja Danijos ambasada Lietuvoje.
TREČIADIENIS, 05 25
Skandinavijos dienos. S. Rantalos šiuolaikinio meno paroda
Vilniaus dailės akademijos Kauno Fakultetas, Muitinės g. 2
Suomių menininkės Sallamari Rantalos darbas – tiriamasis ir eksperimentinis, daugiausia dėmesio skiriant medžiagoms, kūnams bei potyriams. Juo nagrinėjamas gamtos ryšys su materialiąja šiuolaikinio žmogaus tikrove, o ypač jos romantišką bei ekstrahuojančią dimensiją.
Paroda veiks iki gegužės 29 d.
Parodą apžiūrėti kviečiame darbo dienomis iš anksto suderinus atvykimą el. paštu kaunofakultetas@vda.lt arba tel. nr.: +37061837109
Skandinavijos dienos. Norvegų baritono Stein Skjervold koncertas, 17:30
Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų skyrius, K. Petrausko g. 31
Stein Skjervold – iš Norvegijos kilęs atlikėjas, dainavęs Norvegijos nacionalinio operos teatro bei daugelio regioninių operos teatrų Norvegijoje pastatymuose.
Giedrė Muralytė – koncertuoja kaip solistė, koncertmeisterė ar kamerinių ansamblių narė Lietuvoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Gruzijoje, Vokietijoje, Suomijoje.
Koncerte išgirsite Edvard Grieg, Jean Sibelius, Wilhelm Stenhammar ir Per Nørgård dainas.
Charkivo operos ir baleto teatro artistų koncertas, 18:00
Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5
Nuo gegužės mėn. pradžios Lietuvoje vyksta Charkivo Mykolos Lysenko nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro (Skhido Opera) gastrolės, kurias surengti padėjo karo iš namų išvarytus ukrainiečius pakvietęs Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Filharmonijos klausytojams tai unikali galimybė pamatyti antrojo pagal dydį Europos operos teatro pasirodymą, pažinti Rytų Ukrainos muzikinę kultūrą ir paremti menininkus, kurie dėl karo tėvynėje priversti sustabdyti kūrybinę veiklą. Visos už bilietus surinktos lėšos bus skirtos Charkivo Mykolos Lysenko nacionaliniam akademiniam operos ir baleto teatrui
Programoje – Ukrainos kompozitorių kūriniai, ukrainiečių liaudies dainos bei Carl Orff – Kantata „Carmina Burana“.
Skandinavijos dienos. Filmo „Viltis“ peržiūra, 18:00
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Laisvės al. 57
Gražūs namai, penki nuostabūs vaikai, mylintys draugai, sėkminga karjera ir mirtina diagnozė. Taip prasideda septynias dienas truksiantis menininkų – 43-ejų Anjos ir 59-erių Tomo – šventinis laikotarpis. Gali būti, kad Anjai liko gyventi trys mėnesiai. Pora privalo pamilti iš naujo, kad atrastų vienas kitame stiprybės. Šią istoriją filmo autorė Maria Sødahl išgyveno su savo vyru, kino režisieriumi Hansu Petteriu Molandu, jai susirgus onkologine liga.
Filmas bus rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais.
Filmo peržiūrą dovanoja Norvegijos ambasada Lietuvoje.
KETVIRTADIENIS, 05 26
Kalniečių parko skaityklos atidarymas, 18:00
Kalniečių parkas
Kaune atsiveria nauja kultūros erdvė – Kalniečių parko skaitykla. Šioje Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos vasaros ambasadoje lauks knygos ir stalo žaidimai, o taip pat – renginiai ir edukacijos.
Skaityklos atidarymo proga vienintelė pasaulyje vaikų rašytojų muzikos grupė „Knygų vaikai“ kviečia pašėlti! Benas Bėrantas, Tomas Dirgėla, Virgis Šidlaukas ir Justinas Žilinskas ne tik rašo įdomiausias pasaulyje knygas, bet ir dainuoja keisčiausias, linksmiausias ir pačias visokiausias dainas. Šokiai, muzika ir visos rašytojiškos paslaptys – drauge su keturiais muzikuojančiais vaikų rašytojais.
Nevizualios architektūros paviljonas „Archi/Textūra“, 18:30
Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56
Interaktyvi paroda pristato architektės Rasos Chmieliauskaitės ir menotyrininko dr. Justino Kalinausko trejus metus vykdytus tyrimus nevizualios patyriminės architektūros tema. Kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos bendruomene vykdytais tyrimais buvo ieškoma naujos architektūrinės erdvės organizavimo gramatikos, nukreiptos į nematomą dialogą su mus supančia aplinka ir atsiskleidžiantį per taktilinį, audialinį bei orientacinį santykius su architektūros fenomenu. Parodoje pristatomame interaktyviame paviljone bus atskleidžiama nauja ir neįprasta architektūrinės erdvės pažinimo praktika, leisianti lankytojams nevizualiu būdu patirti neatrastas arba nuvertinamas organizuotos aplinkos kokybes, kurias galima pažinti tik panaikinus regos galimybę.
Tarptautinio festivalio „Laudate Pueri 2022“ baigiamasis koncertas, 19:00
Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Vilniaus g. 1
Kauno sakralinės muzikos mokyklos chorų, ansamblių, mokytojų koncertas Kauno miesto visuomenei. Bus atliekami senosios ir šių dienų sakraliosios muzikos kūrinai.
Renginys „Pokalbiai apie du miestus: vieta jūsų reklamai“, 19:00
Laikinoji Čiurlionio galerija, A. Mackevičiaus g. 27
Kaunas ir Vilnius. Kaip miestai save supranta ir reprezentuoja? Kas inicijuoja, skatina ir formuoja šiuos giluminius savivokos pokyčius? Parodos „Kaunas– Vilnius: nuversti kalnus“ iniciatyva rengiamame pokalbyje aptarsime tai atskleidžiančias iniciatyvas (reklamines kampanijas, gatvėvardžius, monumentus, Europos kultūros sostinės fenomeną Vilniuje ir Kaune), miestų tarpusavio santykį – ar jo būta nuo pat pradžių, ar jis susiformavo tam tikru metu? Stebint šių dienų reprezentaciją, kiek joje matytina vilnocentrizmo ir antramiestozės, kiek abu miestai matomi kaip partneriai, kiek kaip konkurentai?
