Kauno kultūrinis gyvenimas pastaraisiais metais išsiskiria savo renginių įvairove ir gausa. Išradingumu pasižymintys kultūrininkai ir intensyvus pasiruošimas Kauno – Europos kultūros sostinės 2022 renginiams net ir pandemijos sąlygomis padėjo išlaikyti Kauno kultūros lauką energingą ir kupiną lankytojus stebinančių iniciatyvų.
Nuo 2020 metų veikiantis Kauno kultūros renginių kalendorius kultura.kaunas.lt kasmet analizuoja duomenis apie Kauno kultūros lauką. Šį kartą Kauno menininkų namų Kultūros infocentras pristato 2021 metų Kauno kultūros lauko apžvalgą. „Nors šie duomenys neapima visų Kaune veikiančių ir kultūros renginius organizuojančių įstaigų bei iniciatyvų, tačiau atspindi pagrindines Kauno kultūros lauko tendencijas”, – komentuoja Kauno menininkų namų rinkodaros specialistas Povilas Mintautas.
Kultūros pikas
„Pažvelgus į 2021 m renginių pasiskirstymą mėnesiais galima pastebėti gana netolygų renginių pasiskirstymą I-oje ir II-oje metų pusėje. Tai lemia keli veiksniai. Pirmiausia svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Lietuvoje buvo įvestas visuotinis karantinas. Buvo draudžiami atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami kultūros renginiai, todėl kultūros įstaigoms savo renginius teko perkelti į virtualią erdvę. Tokia tvarka galiojo ir 2021 m. pradžioje. Tačiau galime pastebėti, kad nuo kovo mėn., pradėjus palaipsniui atlaisvinti karantino sąlygas, kultūrinis gyvenimas Kaune taip pat ėmė atsigauti. Taip pat svarbu prisiminti, kad metų pradžia kultūros sektoriuje pasižymi veiklų planavimu, o renginių šiuo laikotarpiu būna mažiau. Didžioji dalis derliaus surenkama rudenį. Todėl dažnai būtent II-oji metų pusė išsiskiria renginių kalendoriaus intensyvumu. Panašias tendencijas galima įžvelgti ir 2021 m. rudenį. Prasidedantis teatrų ir kitų kultūros įstaigų sezonas, festivalių ir miesto renginių gausa užtikrina platų renginių pasirinkimą po vasaros į Kauną grįžtantiems gyventojams”, – pasakoja Povilas Mintautas.
„2021 m. duomenys rodo tendenciją savaitės pradžią pasitikti su mažesne renginių pasiūla. Tačiau savaitės eigoje matome tiek didėjantį renginių kiekį, tiek palaipsniui kylančius lankytojų srautus. Surinkti duomenys atskleidžia, kad pagrindinis kultūros pikas mieste prasideda apie 17-19 val. Renginių organizatoriai stengiasi atsižvelgti į gyventojų poreikius ir savo renginius organizuoja po darbo valandų, arba juos stengiasi organizuoti pasibaigus darbo savaitei. Penktadienį įprastai matomas lankytojų srautų šuolis, kai gyventojai baigę darbus pramogauja mieste ir dažniau nei kitomis darbo dienomis renkasi renginius kaip laisvalaikio formą. Panašią tendenciją matome ir šeštadienį-sekmadienį. Šios savaitės dienos išsiskiria tuo, kad renginiai išsidėsto įvairiomis valandomis ir nėra tokio ryškaus jų susitelkimo vakare. Kaip tik norint patenkinti šeimų auditorijos poreikius šeštadienį matome didesnį renginių susitelkimą pietų metu“, – komentuoja Povilas Mintautas.
Renginių lankytojai
Remiantis Kauno menininkų namų surinktais statistiniais duomenimis, Kaune vieną renginį aplanko vidutiniškai apie 52 lankytojai. Gausiausiai lankomi 2021 metais buvo muzikos ir scenos menų renginiai. Rinkodaros specialistas pasakoja, jog „dažniausiai tai būna renginiai, kurie vyksta didžiosiose Kauno teatrų ir koncertų salėse. Taip pat kai kuriuos iš šių renginių, ypač muzikos, galima aplankyti atvirose miesto erdvėse, kuriose lankytojų kiekiai būna didesni. Aukštą šių renginių lankomumą taip pat galima paaiškinti dideliu koncertų ir spektaklių populiarumu. Lietuvoje tai yra dažna laisvalaikio praleidimo forma, kurią lankytojai renkasi nepriklausomai nuo to ar renginys yra mokamas. Kiek mažesnio lankytojų dėmesio 2021 metais susilaukė kino, literatūros, tarpdisciplininio meno ir bendruomeniniai renginiai. Nors tokio pobūdžio renginiai dažnai vyksta mažiau lankytojų talpinančiose patalpose, tačiau jie užpildo labai svarbias kultūros ir meno nišas Kaune. Tai yra bene pačios ištikimiausios lankytojų grupės, kurias saisto ne tik bendras laisvalaikio praleidimas, bet ir interesai: šiuolaikinio meno plėtra, bendruomenės problemos ar literatūrinė saviraiška.“
Virtualūs renginiai ir karantinas Lietuvoje
2021 metais besitęsusi COVID-19 pandemija išliko svarbiu veiksniu, apibrėžiančiu Kauno kultūros lauko dinamiką. Kultūros renginių organizatoriai per 2020 metus išmoko prisitaikyti prie sudėtingų karantino sąlygų. Todėl 2021 metais jie pasiūlė daugiau virtualių renginių alternatyvų nei 2020-aisiais.
Vidutiniškai viename virtualiame renginyje apsilankė apie 305 virtualūs lankytojai. Tai yra beveik 6 kartus daugiau nei gyvai patalpose ir atvirose erdvėse vykstančiuose renginiuose. “Virtualūs lankytojai gerokai skiriasi nuo gyvai į renginius atvykstančių lankytojų. Jie dažniausiai yra mažiau įsipareigoję dėmesingai dalyvauti renginyje, turi galimybę bet kuriuo metu išjungti renginį ar renginio metu užsiimti kitais darbais. Tokie lankytojai būna investavę mažiau savo laiko resursų (pvz. nereikia iš namų eiti į renginio vietą) ir jaučiasi mažiau įsipareigoję tiek virtualaus renginio organizatoriams, tiek patys sau. Virtualų renginio lankytoją galima net laikyti įjungtu kompiuterio ar kito įrenginio ekranu, prie kurio gali būti susirinkę daugiau nei vienas asmuo arba prie kurio gali ir nieko nebūti. Todėl 1 virtualus lankytojas sunkiai prilygsta gyvai į renginį atėjusiam lankytojui“, – paaiškino Povilas Mintautas.
Daugiau informacijos rasite 2021 m. Kauno kultūros lauko analizėje.
Nuo 2017 m. Kauno menininkų namai, kartu su partneriais, pradėjo kurti Kauno kultūrinės veiklos stebėsenos ir analizės įrankį, Kauno kultūros renginių kalendorių, kurio tikslas – vienyti miesto ir rajono kultūros operatorius, kaupti duomenis apie jų veiklą, analizuoti bendro kultūros lauko augimą ir plėtros perspektyvas.
