Ar dažnai vakarieniaujate drauge su savo artimiausiais kaimynais? O ar sveikinatės su gyventojais iš kito aukšto, kitos gatvės pusės, kito rajono? Geriau pažinti savo aplinką ir joje gyvenančius žmones jau kelerius metus Kaune kviečia tradicija tapusi Kiemų šventė. Laisvės alėjoje nusidriekianti stalų eilė, bendra vakarienė su pažįstamais ir dar nepažintais kaimynais bei išskirtiniai kolektyvų ir organizacijų pasirodymai – tai pagrindiniai šio renginio akcentai, kauniečius džiuginantys kiekvieną pavasarį. Apie šiemet gegužės 20 d. suplanuotos Kiemų šventės pradžią, tikslus ir šių metų renginį kalbėjomės su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ koordinatore, Kiemų šventės organizatore Simona Savickaite.
Kaip gimė Kiemų šventė?
Kiemų šventės idėja kilo menininkui Vyteniui Jakui, vaikščiojant Laisvės alėja. Jis sugalvojo, kad čia gyvenantys žmonės galėtų išsinešti stalus, kėdes, muzikos instrumentus ir kartu susėsti kaimyniškos vakarienės. Tada ir susiformavo vizija, kad Kiemų šventė turi būti šventė žmonėms – jų pačių kuriama ir patiriama. Ši tradicija tęsiasi ir dabar – mes padedame Kiemų šventę kasmet suorganizuoti gegužės pabaigoje, kai minima Europos kaimynų diena, tačiau iniciatyvos turinį kuria jos dalyviai – Kauno miesto, Kauno rajono gyventojai bei svečiai.
Kodėl ši šventė reikalinga miestui?
Paprasčiausias atsakymas – nuoširdus žmonių susidomėjimas. Kiekvienais metais sulaukiu kauniečių klausimų, ar šiemet renginys įvyks. Žmonės jau spėjo pamėgti ir priprasti prie šios šventės, ji yra tapusi savotiška Kauno miesto identiteto dalimi. Taigi Kiemų šventė vyksta dėl žmonių, kurie kasmet jos laukia degančiomis akimis.
Šiemetinė šventė jau penkta. Kaip metams bėgant ji keitėsi ir augo?
Nėra buvę dviejų vienodų Kiemų švenčių – iniciatyva kasmet keičiasi, auga ir įgauna vis kitokį atspalvį. 2017 metais V. Jako dėka įvyko pirmoji šventė – nedidukė, bet labai jauki, atvira ir nuoširdi. Stalus išsinešė ir bendros vakarienės susėdo Vytenio pakviesti kaimynai. Kitąmet į organizacinį procesą įsijungė „Kaunas 2022“ ir Kauno centro būstas. Tada pradėjome į šventę kviesti ne tik Laisvės alėjos ir Centro mikrorajono gyventojus, bet ir kitus kauniečius. Taip po truputį augo renginio dalyvių skaičius. 2019 metais, vykstant Laisvės alėjos rekonstrukcijai, negalėjome čia tradiciškai statyti stalų eilės, tad susiburti kvietėme aplink Kauno soborą.
Ypač pasukti galvą teko dėl pandemijos ribojimų, tačiau tai nebuvo neigiamas iššūkis. Jis išlaisvino mūsų kūrybiškumą, paskatino ieškoti kitų kelių bendruomeniškumui puoselėti. Vis dėlto 2020-aisiais, galima sakyti, šventė neįvyko. Ji buvo simboliškai paminėta Kauno miesto gimtadienio proga – pakvietėme saugiais atstumais staliukus Laisvės alėjoje sustatyti čia įsikūrusius restoranus, kavines ir barus. Praėjusiais metais dėl besitęsiančių ribojimų prie vienos stalų eilės susėsti ir vėl negalėjome, tačiau paruošėme specialias pakylas, ant kurių pasirodė įvairios Kauno organizacijos, bendruomenės, meno kolektyvai ir visi kiti, norėję dalintis ne maistu, o kultūra. Mane labai nudžiugino po šventės išgirstos dalyvių mintys, kad tai suveikė kaip gūsis kultūros, kurios buvome taip pasiilgę. Po šios šventės miestas tarsi vėl atgijo. Supratome, kad ne tik maistas, bet ir kultūra pamaitina žmones.
Ko naujo galime tikėtis šiais metais?
Šiemet švenčiame titulą „Kaunas – Europos kultūros sostinė“, tad Kiemų šventė tampa antrojo didžiojo programos renginio „Santaka“ akcentu. Tikimės, kad šių metų renginys bus iki šiol pati didžiausia Kiemų šventė. Vėl planuojame pakylas pasirodymams, kuriuos per porą valandų Laisvės alėjoje pristatys apie penkiasdešimt kolektyvų. Tarp šių pakylų dėliosis kavinių, restoranų ir pačių žmonių, bendruomenių ir organizacijų stalai. Taip pat atlikėjai džiugins ir iš balkonų, ko anksčiau šioje šventėje nėra buvę. Be to, laukiame svečių iš kitų Europos kultūros sostine tituluotų miestų. Tad šventėje bus galima susipažinti su įvairių šalių kultūra ir maisto ruošimo tradicijomis. Prie veiklų prisideda ir Lietuvoje įsikūrę Ukrainos menininkai – jų stalas stovės prie Kauno centrinio pašto. Renginį uždarys specialus Kauno miesto simfoninio orkestro koncertas prie soboro.
Pirmojoje šventėje dalyvavo tik Centro gyventojai. O kokios bendruomenės į iniciatyvą jungiasi dabar?
Nuo 2018-ųjų kasmet kviečiame prisijungti viso Kauno miesto gyventojus, tačiau šiemet skiriame ypač daug dėmesio rajonams. Kvietimas dalyvauti šiuo metu tebegalioja, tad dar negaliu pasakyti, kiek ir kokių bendruomenių pasirodymų bei stalų pamatysime. Be abejonės, šventėje dalyvaus Centro, Senamiesčio, Petrašiūnų, Šančių bendruomenės. Išties be jų šį renginį būtų sunku įsivaizduoti. Tikiuosi, prisijungs ir tos bendruomenės, kurios iki šiol nedalyvavo, nes galbūt neišdrįso. Taip pat kviečiame įmonių kolektyvus, kurie nori stiprinti bendruomeniškumo jausmą, prisidėti prie visuomeninės veiklos. Atvira registracija visiems norintiems dalyvauti paskelbta gegužės 1-ąją. Šventėje laukiami visi!
Tradiciškai pagrindiniai iniciatyvos renginiai glaudžiasi Laisvės alėjoje, kur nusidriekia ilga stalų eilė. Kodėl pasirinkta būtent ši vieta?
Galbūt į šį klausimą geriau atsakytų V. Jakas, tačiau man atrodo, kad ši gatvė yra ta centrinė erdvė, kur kiekvienam patogu ir malonu susitikti. Tai visiems pažįstama vieta, kuri nesukuria barjero. Jeigu organizuotume šią šventę, pavyzdžiui, Šilainiuose, nežinau, ar žmonės iš Petrašiūnų būtų linkę ten važiuoti švęsti kaimynystės ir bendruomeniškumo. O Centras yra tarsi visų mūsų – ir tai vienija.
Ar Kiemų šventė išsiplečia ir į kitus miesto kampus? Ar teko girdėti apie pačių gyventojų organizuojamas iniciatyvas savo kiemuose?
Bendruomenės paprastai pradeda krutėti gegužės mėnesį, kai švenčiama Europos kaimynų diena. Esu sulaukusi daugybės nuotraukų iš tokių mažesnių švenčių Domeikavos seniūnijoje, Šilainių, Aleksoto mikrorajonuose. Žmonės išsineša savo stalus ir įvyksta toks pavasarinis bendruomeninis prabudimas.
Ar matai šios šventės tęstinumo potencialą po 2022-ųjų metų?
„Kaunas 2022“ po truputį buria mažesnes organizacijas ir bendruomenes, kurios liks veikti ir po šių metų. Tarp jų yra ir „Fluxus Labas!“ bendruomenių programa, kuriai priklauso Kiemų šventė. Turėsime išspręsti finansinius klausimus, tačiau iš visų jėgų stengsimės tęsti šio renginio organizavimą, nes jaučiame, kad miestui jo reikia.
Kaip tu pati supranti kaimynystę? Ar ši šventė pakeitė tavo suvokimą?
Pirmiausia į kaimynystę žvelgiu iš praktinės pusės, nes man ji stipriai susijusi su saugumu. Noriu gyventi žinodama, kas yra už mano sienų. Noriu žinoti kaimynų vardus, galėti pasisveikinti, paprašyti pagalbos. Man svarbu būti supančios bendruomenės dalimi ir joje jaustis saugiai. Platesne prasme žvelgiu į kaimynystę kaip į didžiulę žmogišką, kūrybinę energiją. Norisi su kaimynais jaustis kaip didelėje šeimoje. Kaip sakoma, dažnai šeima yra toliau nuo tavęs nei kaimynas.
Natūraliai su laiku kito ir mano supratimas, ką reiškia kaimynystė. Pradžioje atrodė smagu tiesiog pažinoti greta įsikūrusius kaimynus. O atsiradus Kiemų šventei pajutau, kad kaimynystės sąvoka gali būti platesnė – tai ne tik už sienos gyvenantys žmonės, bet ir Kauno organizacijos, bendruomenės bei visi gyventojai, sudarantys vieną didelę miesto bendruomenę.
