„Sveiki, gėlių vaikai, ir sveiki, jų palikuonys“, – į Kauno centrinio pašto operacijų salę susirinkusius svečius gegužės 14-osios popietę sveikino prof. dr. Rasa Žukienė. Menotyrininkė šiais žodžiais atvėrė savo kuruotą Romui Kalantai dedikuotą „Kaunas 2022“ programos parodą „1972. Pramušti sieną“.
Paroda iki pat vasaros pabaigos kels žiūrovą į septintojo ir aštuntojo dešimtmečių nepaklusniųjų ir pasipriešinusiųjų sistemai žmonių bendruomenes: jaunimo roko muzikos grupes, Kauno dramos ir pantomimos aktorius, dailininkus, maištingus hipius.
Parodos startą pašto operacijų salėje pažymėjo netikėtas muzikinis pasirodymas – savo gausios sintezatorių kolekcijos eksponatus, tarp kurių – ir autentiški Lietuvoje kurti instrumentai, pristatė broliai Motiejus, Mykolas ir Benediktas Bazarai. Padėkoję už nepriklausomybės vaikų jau gimstant atsineštą laisvę kurti tai, ką ir kaip nori, broliai nuskraidino klausytojus į 9-ojo dešimtmečio pradžią, kai Kauno muzikiniame teatre debiutavo elektroninės muzikos grupė „Argo“. Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus užrašytos melodijos, atliekamos inžinieriaus Orūno Urbono sukurtais sintezatoriais, sukėlė ovacijų bangą – ir palydėjo pirmuosius parodos lankytojus į daugeliui pirmąkart matomas pašto erdves.
Per du tarpukarį menančio pastato aukštus išsidėsčiusi paroda „1972. Pramušti sieną“ – tai ir gausus tapybos darbų kiekis, ir fotografijos, masinio ir savadarbio mados ir papuošalų dizaino pavyzdžiai, ir muzikos instrumentai bei patys kūriniai, ir savilaidos žurnalai bei koncertų plakatai, ir autentiški Kauno pavasario įvykius menantys daiktai. Tarp pastarųjų – Romo Kalantos žūties vietoje rasti jo akiniai nuo saulės, sudegusių drabužių likučiai, autobuso bilietas. Parodoje atskiras dėmesys skirtas ir 1972-aisiais pradėtai leisti pogrindinei Lietuvos katalikų bažnyčios kronikai, pasauliui išsamiai pasakojusiai apie sovietų nusikaltimus okupuotoje Lietuvoje.
„Ši paroda akcentuoja asmenybės laisvės problemą, neatsiejamą nuo priešinimosi prievartai ir gniuždymui. Čia pirmą kartą parodoma, kaip visuomenę ir meną veikė oficialiųjų struktūrų spaudimas ir kokius atvirkštinius rezultatus visa tai paliko kultūroje“, – sako kuratorė prof. dr. Rasa Žukienė. „Tai, kas Europoje prasidėjo po 1968 m. įvykių, yra protestų, maištavimų ir buvimo drauge istorija. Paralelės tarp Rytų (socialistinio lagerio) ir Vakarų visuomenių kurtų laisvės vaizdinių, kūrybos idėjų ir formų yra akivaizdžios. Bet kol kas šios paralelės dar per mažai akcentuotos ir netgi pamirštamos. Ši paroda – puikus europietiškų laisvės ir kultūrinio bendrumo idėjų, gyvavusių nelaisvės sąlygomis Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, įrodymas.“
Laisvės troškimas, nepasidavimas priespaudai, tik pro rakto skylutę pažįstamų Vakarų ilgesys, bendrumo džiaugsmas, sudėtinga kasdienybė, fantazijos gelmė – šie dabartiniam jaunam žmogui nepažįstami dešimtmečių, praleistų už geležinės uždangos, aspektai atsiskleidžia parodoje, kuri išradingai eksponuojama sudėtingos architektūros erdvėse. „1972. Pramušti sieną“ veikia kaip laiko mašina bei kvietimas pasakoti savo gyvenimus, pridėti asmeninių liudijimų prie visų drauge kuriamo Kauno istorijos metraščio. Taip pat – priminimas apie tikrąjį laisvės skonį ir jo kainą.
Parodoje eksponuojami tokių menininkų, kaip Vincas Kisarauskas, Vladislovas Žilys, Marija Teresė Rožanskaitė, Rimvidas Jankauskas-Kampas, Eimutis Markūnas, Antanas Matulevičius, Edmundas Frėjus, Vaidotas Žukas, Arvydas Šaltenis, tapyba, Romualdo Požerskio fotografijos, taip pat instrumentai, žurnalai, nuotraukos, kiti hipių laikus menantys objektai iš asmeninių Kęstučio Ignatavičiaus, Kristupo Petkūno ir kt. kolekcijų, gausus Kauno pantomimos teatro archyvas.
Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto profesorei Rasai Žukienei kurti šį sudėtingą pasakojimą padėjo talentinga profesionalų komanda, susibūrusi būtent šiai parodai. Tai dailės ekspoziciją kuravusi Genovaitė Bartulienė, Gediminas Jankauskas (kinas), Edgaras Klivis (teatras), Arūnas Streikus (Lietuvos katalikų bažnyčios kronika), ir dedikaciją Romui Kalantai sukūrusi Rimantė Tamoliūnienė. Taip pat – Vytauto Didžiojo universitete studijuojančios būsimosios meno kuratorės. Parodos katalogo dizainą ir vizualinį identitetą kūrė Vilniaus dailės akademijos profesorė Aušra Lisauskienė, architektūrą – IMPLMNT Architects.
Iki rugpjūčio 31 d. Kauno centriniame pašte veiksiančią parodą „1972. Pramušti sieną“ lydi satelitinis renginys „Čekoslovakijos avangardas: Milanas Knížákas ir Rudolfas Sikora“. Ekspozicija Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje veiks iki liepos 1 d.
