Balandžio 28-ąją, ketvirtadienį, sukako 33 metai nuo dienos, kai Kaune buvo atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), kuris šiemet taip pat mini ir įkūrimo šimtmetį: prieš 100 metų buvo įkurtas Lietuvos universitetas, kuriam vėliau suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto vardas.
Šia proga VDU rektorate atidaryta 100-mečiui skirta ekspozicija „Vivat Universitas Vytauti Magni!“, fotografijomis primenanti apie universiteto gyvenimą nuo pat jo įkūrimo, tarpukario veiklos iki atkūrimo 1989-aisiais ir šiandieninių darbų. Plačiajai visuomenei paroda duris atvers gegužę.
Pristatydamas parodą, jos autorius istorikas dr. Arvydas Pakštalis teigia, kad ja siekta glaustai pristatyti sudėtingą, ilgą universiteto istoriją, jį kūrusias asmenybes.
„Kai galvojome apie šios atminties erdvės kūrimą, atsižvelgėme, kad ji pakankamai nedidelė, nors universitetas skaičiuoja jau daugiau nei 100 metų. Universitetas – sudėtingas mechanizmas. Prof. Antano Kulakausko knyga „Pirmoji lietuviška alma mater: trumpa klasikinio universiteto Kaune istorija“ yra puikus pavyzdys, kaip sudėtingą mechanizmą, jo ilgus metus sutalpinti į patrauklų kūrinį. Tokia buvo ir mūsų siekiamybė“, – paaiškina dr. A. Pakštalis.
Universitetas pakreipė Lietuvą link Vakarų civilizacijos
Lietuvos universitetas buvo įkurtas 1922 m., reorganizavus iki tol Kaune veikusius Aukštuosius kursus. Tai buvo vienintelė lietuviška aukštoji mokykla, tapusi gyvybiškai svarbiu šalies kultūros, mokslo bei modernios, laisvos intelektualios minties židiniu.
VDU Rektorius prof. Juozas Augutis pastebi, kad abu parodoje nušviečiami įvykiai – Lietuvos universiteto įkūrimas 1922 m. ir VDU atkūrimas 1989 m. – buvo labai svarbūs nepriklausomai Lietuvai, pakreipė ją link Vakarų civilizacijos, mokslo ir kultūros.
„Tarpukario universitete susiformavo naujoji Lietuvos inteligentija. Išėję mokslus Vytauto Didžiojo universitete, Lietuvos sūnūs ir dukros pradėjo kurti modernią Lietuvą. Deja, karai ir okupacijos griovė jų viltis ir gyvenimus. Nesame apsaugoti nuo šių negandų ir šiandieną, matydami žūstančius žmones, griaunamas ligonines ir universitetus čia pat, pas mūsų kaimynus ukrainiečius“, – atkreipia dėmesį prof. J. Augutis.
Pirmasis išrinktas atkurtojo VDU rektorius, profesorius Algirdas Avižienis atkreipia dėmesį, jog Lietuvos universitetas į gimtinę sugrąžino lietuvius, kurie iki tol mokslo aukštumų siekė užsienio universitetuose. „Štai kodėl mes galėjome įkurti Lietuvos universitetą. Dėl to, kad Lietuvos sūnūs ir dukros iš Europos universitetų sugrįžo ir sukūrė tobulą, būtinai reikalingą universitetą, pirmąjį pasaulyje, kuriame dėstomoji kalba buvo lietuvių“, – teigia profesorius.
Lietuvos universitete (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) susiformavo naujoji Lietuvos inteligentija, kūrėsi šalies valstybės tarnautojų, teisininkų, inžinierių, finansininkų, mokslininkų, menininkų, rašytojų, mokytojų bendruomenės. Ypač svarbus vaidmuo teko mokytojams, formavusiems naują Lietuvos švietimo sistemą. Universitetas davė pagrindą šiuolaikinėms aukštosioms mokykloms Lietuvoje.
Atkūrimas buvo kaip stebuklas: vėliau galėjo ir nepavykti
1950 m. sovietų valdžiai universitetą uždarius, VDU akademinė tradicija vystėsi išeivijoje. 1989 m., bendromis Lietuvos ir diasporos mokslininkų pastangomis, Vytauto Didžiojo universitetas buvo atkurtas. Atkūrimo procesui lemtingas žingsnis buvo konferencija „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas“, kuri įvyko 1989-ųjų balandžio 26–28 dienomis. Jos metu Lietuvos ir išeivijos mokslininkai pasirašė VDU atkūrimo aktą.
Pirmasis VDU rektoriaus pareigas atkurtajame universitete ėjęs akademikas Jurgis Vilemas pastebi, kad atkūrimui 1989 metai buvo itin palankūs: vyravo laisvės dvasia, kurios nevaržė biurokratija ar kitos kliūtys.
„1989-ieji buvo išimtiniai metai, dauguma žmonių pas ministrus duris kojomis atidaryti galėjo ir niekas nebaudė. Laiku susiimta atkurti šį universitetą – jei būtume tai darę pora metų vėliau, abejoju, ar mums būtų pavykę. Vėliau sustiprėjo naujoji biurokratija, naujos procedūros, o tada galėjai kalnus nuversti. Niekas netikėjo, kad pavyks – galima sakyti, įvyko stebuklas“, – sako akad. J. Vilemas.
Atkūrimo dienos, pasak akademiko, buvo įtemptos – kurį laiką nebuvo finansavimo. „Buvome paskelbę studentų priėmimą dar iki valdžios nutarimų, po kurių atsirado pirmosios lėšos. Įsivaizduokite: nieko neturi, patalpų nėra, pinigų nėra, o 800 studentų prašymų yra priimta“, – prisimena akad. Jurgis Vilemas. Vėliau paramą universitetas gavo ir iš netikėtų šaltinių – pavyzdžiui, Sibire daug metų praleidęs tremtinys, sulaukęs beveik 100 metų, paaukojo VDU beveik visą savo sukauptą pensiją.
VDU rektorius prof. J. Augutis atkreipia dėmesį, jog atkurtasis universitetas buvo ne tik pirmasis Lietuvoje, įdiegęs vakarietišką liberaliųjų studijų sistemą, bet ir viena pirmųjų institucijų, veikusių tarpukario Lietuvoje ir vėl atkūrusių savo veiklą. Tai paskatino tikrą bangą, atkuriant nepriklausomoje Lietuvoje veikusias institucijas, organizacijas, asociacijas, partijas, judėjimus. Tai buvo viena iš Sąjūdžio pergalių, stiprinusių Lietuvos tikėjimą nepriklausomybės susigrąžinimu.
Šiandien – plačiausios aprėpties universitetas Lietuvoje
„Šiandien sukanka lygiai 33 metai, kai buvo atkurtas VDU. Pradėjęs nuo 177 pirmakursių, universitetas išaugo į vieną plačiausios aprėpties universitetų Baltijos regione. Tam, ką turime šiandien, teko nueiti ilgą, vingiuotą ir itin nelengvą kelią. Tai įpareigoja mus tęstinumui ir tampa atspirties tašku ateities siekiams. Tai yra visų universitete dirbusių ir dirbančių, studijavusių ir studijuojančių, socialinių partnerių ir mecenatų nuopelnas“, – dėkodamas universiteto bendruomenei, draugams, partneriams ir rėmėjams sako VDU rektorius.
VDU tapo plačiausios aprėpties universitetu Lietuvoje 2019 metais, kai po aukštojo mokslo reformos jis susijungė su Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetais. VDU bendradarbiauja su daugiau nei 500 partnerinių universitetų įvairiose pasaulio šalyse, vykdo daugiau kaip 30 bendrų dvigubo diplomo programų bei tris tarptautines jungtines programas. Universitetas yra „Transform4Europe“ aljanso, kuris vienija septynis Europos universitetus, narys.
Šimtmečio proga – renginiai visus metus
Lietuvos universiteto šimtmečio ir VDU atkūrimo metinių proga balandžio 28 d. vyko iškilmingas VDU Senato posėdis, kuriame buvo įteikti Lietuvos universiteto 100-mečio medaliai, skirti už ilgametį darbą Vytauto Didžiojo universitete, reikšmingus mokslinius pasiekimus, aktyvią visuomeninę veiklą, universiteto vardo garsinimą. Aukso medaliai buvo skirti profesorei Inetai Dabašinskienei ir Jo Ekscelencijai Kauno Arkivyskupui Metropolitui, VDU Katalikų teologijos fakulteto didžiajam kancleriui Kestučiui Kėvalui. Dar vienuolikai universiteto bendruomenės narių buvo skirti sidabro medaliai. Šimtmečio medaliu buvo apdovanotas ir Latvijos universiteto rektorius prof. Indrikis Muižnieks.
Iškilmėse VDU Garbės profesoriaus vardo regalijomis buvo apdovanotas fotomenininkas, VDU Menų fakulteto profesorius Romualdas Požerskis.
„Prisipažinsiu: jaučiuosi keistai, ši akimirka – turbūt viso mano gyvenimo Everestas. Jaudinuosi, kaip dabar nuo šio aukšto kalno reikės žemyn nusileisti… Šis garbingas apdovanojimas nėra vien mano nuopelnas. Be jūsų nebūčiau pasiekęs tokios viršūnės. Dėkoju visai universiteto bendruomenei, o ypač nuostabiems Menų fakulteto kolegoms. Kartu su savimi jaučiu čia stovint visus fakulteto bendradarbius. Nuoširdžiai jiems dėkoju“, – priimdamas regalijas sakė prof. R. Požerskis.
Tos pačios dienos vakare Kauno valstybinėje filharmonijoje buvo surengtas koncertas „Vivat Universitas!“, kurio programą atliko jungtinis VDU Muzikos akademijos studentų ir absolventų bei J. Naujalio Muzikos gimnazijos moksleivių simfoninis orkestras (dirigentas prof. Jonas Janulevičius), VDU akademinis choras „Vivere Cantus“ (vadovas doc. Rolandas Daugėla), VDU Muzikos akademijos Dainavimo katedros studentai.
Vytauto Didžiojo universitetas, minėdamas prieš šimtmetį įkurto Lietuvos universiteto sukaktį, visus metus kviečia į šiai progai skirtus renginius: koncertus, parodas, konferencijas, kultūrinius renginius ir įvairias iniciatyvas. Renginiai nemokami ir atviri tiek universiteto bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei.
